23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/10
Bendrasis produktyvumas žemės ūkyje
  • Prof. Tomas BALEŽENTIS, LAEI
  • Mano ūkis

Ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių pelningumą lemia pagamintos produkcijos vertė ir jos gamybos kaštai. Tad pelningumą galima didinti keičiant vieną ar abu jo komponentus, kurie priklauso nuo ekonominių ir technologinių ūkinės veiklos rodiklių.

Keičiantis gamybos technologijoms ir ekonominei situacijai, keičiasi ir ūkinės veiklos pelningumas. Siekiant įvertinti atskirų veiksnių įtaką pelningumo pokyčiams, galima naudoti įvairius ekonominius rodiklius. Kaip minėta, produkcijos kiekis ir gamybos veiksnių (žemės, darbo, kapitalo) kiekis iš dalies lemia ūkinės veiklos pelningumą. Šių kiekių santykį iš dalies aprašo produktyvumo rodikliai: žemės produktyvumas (pvz., grūdų kiekis iš hektaro, t), kapitalo produktyvumas, darbo produktyvumas ir pan. Dažnai priimama prielaida, kad vertė gali atspindėti kiekį (šiuo atveju taikomi kainų indeksai) ir dalinis produktyvumas matuojamas kaip produkcijos vertė (pastoviosiomis kainomis), tenkanti gamybos veiksnio vienetui. Beje, gamybos veiksnio vertė analogiškai gali būti paverčiama kiekiu.

Produkcijos vertę ir gamybos kaštus lemia gamybos technologija (produktų kiekiai) bei ekonominė situacija (produktų kainos). Dėl to svarbu užtikrinti tiek technologinį efektyvumą (tinkamai panaudoti gamybos veiksnius), tiek priimti racionalius ekonominius sprendimus (t. y. tinkamai paskirstyti išteklius ir nustatyti produkcijos struktūrą).

Daliniai produktyvumo rodikliai leidžia įvertinti atskirų gamybos veiksnių panaudojimo lygį, tačiau jie neatspindi bendros ekonominės situacijos. Pavyzdžiui, dažnai nagrinėjamas darbo produktyvumo rodiklis (produkcijos vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui) neparodo, kaip naudojami kiti gamybos veiksniai. Darbo produktyvumas gali padidėti mažesniu tempu (pvz., 10 proc.) negu kapitalo produktyvumas (pvz., 5 proc.), jei kapitalo kiekis auga sparčiau nei gamybos apimtis ir darbo jėgos kiekis. Tuo pat metu žemės produktyvumas gali sumažėti. Vertinant visus šiuos dalinio produktyvumo rodiklius atskirai, neįmanoma nustatyti bendros tendencijos.

Gamybos rezultatyvumui vertinti naudojamas bendrojo produktyvumo rodiklis. Jis apibrėžiamas kaip agreguoto produktų kiekio ir agreguoto gamybos veiksnių kiekio santykis. Taigi, šis rodiklis apima visus dalinius produktyvumo rodiklius. Bendrojo produktyvumo augimas yra svarbus ne tik teoriškai, bet ir praktiškai. Kiekvienas ūkininkas gauna tam tikrų verslo pajamų, kurios auga, jei bendrasis produktyvumas auga, o kitos aplinkybės nekinta.

Bendrojo produktyvumo lemiamas produkcijos vertės augimas taip pat gali būti perskirstytas tarp gamybos veiksnių savininkų (pvz., žemės ūkio technikos tiekėjų, samdomų darbuotojų), gamintojų (ūkininkų) ir pirkėjų. Šis perskirstymas priklauso nuo rinkos sąlygų ir ekonominės politikos. Taigi, bendrojo produktyvumo augimas yra esminė ekonominės gerovės augimo sąlyga.

Ekonomikoje yra svarbus bendrojo produktyvumo augimas. Jis parodo, kiek padidėja gamybos apimtis nedidinant gamybos veiksnių apimties. Tai vyksta dėl techninio efektyvumo augimo ir gamybos galimybių augimo (techninės pažangos).

Europos Komisija matuoja žemės ūkio bendrojo produktyvumo augimą siekdama įvertinti Bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) veiksmingumą. Šiame straipsnyje palyginame bendrojo produktyvumo ir darbo produktyvumo pokyčius Lietuvoje ir Europos Sąjungoje (ES). Darbo produktyvumo rodiklis yra svarbus, nes jis parodo verslo pajamų (ūkininko pelno) formavimosi galimybes. Paveiksle matome, kad darbo produktyvumas (žemės ūkio bendroji pridėtinė vertė, tenkanti vienam sąlyginiam darbuotojui) 2005–2018 m. didėjo visoje ES. Lietuva ir kaimyninės valstybės yra gana panašios darbo produktyvumo lygiu ir atsilieka nuo ES vidurkio. Viena iš svarbiausių darbo produktyvumo augimo priežasčių – darbo jėgos kiekio mažėjimas.

Darbo produktyvumas Lietuvos žemės ūkio sektoriuje 2005–2017 m. padidėjo 2,6 karto (ES – 60 proc.). Bendrojo produktyvumo pokyčiai mažesni tiek Lietuvoje, tiek ES – 33 proc. ir 10 proc. Pastebėtina, kad Lietuvos atveju atotrūkis tarp augimo tempų yra didesnis (260 proc. ir 33 proc.) nei ES atveju (60 proc. ir 10 proc.). Tai rodo, kad darbo produktyvumo augimą daugiausia lemia ne techninės pažangos ir efektyvumo pokyčiai, bet gamybos intensyvinimas ir kitos aplinkybės. Lietuvos atveju šis atotrūkis yra ypač didelis. Dėl ES BŽŪP paramos priemonių Lietuvoje po 2004 m. padidėjo žemės ūkio naudmenų plotas, investicijos į ilgalaikį turtą ir tarpinis vartojimas. Tai lėmė gamybos intensyvinimą ir darbo produktyvumo augimą. Vis dėlto šie pokyčiai neužtikrina bendrojo produktyvumo augimo tempo, stebimo ES.

Bendrojo produktyvumo didinimui svarbu užtikrinti ūkių ir bendrovių veiklos techninį efektyvumą ir technologinę pažangą visame Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. Tam reikalingas gamybos optimizavimas, masto ir aprėpties ekonomijos užtikrinimas, konsultavimo paslaugų prieinamumas. Bendrojo produktyvumo augimas leidžia padidinti pelningumą, tačiau taip pat yra svarbu užtikrinti, kad būtų pasiekiamas ekonominis efektyvumas (suderinamos gamybos veiksnių ir produktų proporcijos).

Bendrojo produktyvumo rodiklis apskaičiuojamas pagal žemės ūkio produkcijos apimtį, žemės ūkio naudmenų plotą, tarpinio vartojimo (sėklos, pašarai ir kt.) apimtį, kapitalo ir darbo jėgos kiekį. Kiekiams apskaičiuoti taikomi kainų indeksai. Šiuo metu prieinami duomenys iki 2017 metų.