03 06 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/09
Smulkiųjų atrajotojų kazeozinis limfadenitas
  • Rūta ZAGRABSKAITĖ, Česlova BUTRIMAITĖ- AMBROZEVIČIENĖ NMVRVI Prof. dr. Alius POCKEVIČIUS LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Kazeozinis limfadenitas ar pseudotuberkuliozė – lėtinė zoonozė, dažniausiai avių ir ožkų limfmazgių bakterinė infekcija, kurią sukelia Corynebacterium pseudotuberculosis. Liga paplitusi daugelyje pasaulio vietų, ypač šalyse, turinčiose gilias avininkystės ir ožkininkystės tradicijas.

Tai ekonomiškai nuostolinga smulkiųjų atrajotojų liga, klastingai mažinanti avių ir ožkų populiaciją. Lietuvoje, Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute (NMVRVI), 2018 m. pradėti bakteriologiniai ir imunologiniai tyrimai atskleidė kai kurių avių bandų ligos protrūkių epidemiologinę situaciją. Vis dėlto dėl lėtinės ir galimos subklinikinės ligos formos infekciją ūkiuose gali būti sunku kliniškai anksti pastebėti. Lietuvoje šiuo metu trūksta išsamių C. pseudotuberculosis laboratorinių tyrimų duomenų tiriant ožkų ir avių ūkius.

Realus kazeozinio limfadenito paplitimas smulkiųjų atrajotojų bandose nepakankamai įvertinamas, nes tai nėra liga, apie kurią reikia pranešti Pasaulio gyvūnų sveikatos organizacijai (OIE), teisiškai nenumatyta ligos kontrolė ar griežti prekybos apribojimai. Ši infekcija įprastai nėra diagnozuojama kliniškai ir daugeliu atvejų pastebima skrodžiant ar skerdyklose, kai sumenksta skerdenos išeiga ir kokybė išpjaustant C. pseudotuberculosis paveiktus organus ar limfmazgius.

Gyvūnų savininkai dažnai nežino ligos ekonominio poveikio, rizikos ir nekreipia dėmesio į matomus paviršinius abscesus ar padidėjusius limfmazgius. O pradėjus plačiau naudoti vakcinaciją ir ligos stebėseną, kazeozinio limfadenito paplitimą galima gerokai sumažinti – taip įvyko Vakarų Australijoje, vienoje didžiausių avių augintojų pasaulyje, kur ligos paplitimas sumažintas nuo 58 proc. užsikrėtusių avių bandų (1973 m.) iki 27 procentų.

Europoje kazeozinis limfadenitas nustatytas taip pat labiausiai avininkystę plėtojančioje šalyje – Didžiojoje Britanijoje. Pirmą kartą 1990 m. liga nustatyta ožkoms, o 1991 m. – avims. Kadangi ji paplitusi įvairiomis klimato sąlygomis, o ypač ten, kur išvystyta avininkystė ar ožkininkystė, bet koks pastebėtas padidėjęs gyvūno limfmazgis su abscesu galėtų būti ligos įtarimas.

Bakterijų daugiausia randama užkrėstų ūkių dirvožemyje

Bakterijos, kurios sukelia kazeozinį limfadenitą, dažniausiai pasitaiko užkrėstų ūkių dirvožemyje. Nors šie mikroorganizmai nesidaugina aplinkoje, bet jų išlikimas sustiprėja patekus į išmatas, šiaudus. Bakterijos iš drenuojančios žaizdos pūlių gali būti perduodamos kitam gyvūnui per tiesioginį kontaktą arba netiesioginiu būdu: per užkrėstą dirvožemį, vandenį, pašarus, įvairius daiktus ar per vektorius – kraujasiurbius vabzdžius. Kai C. pseudotuberculosis patenka į gyvūno organizmą per žaizdą, virškinamojo ar kvėpavimo trakto gleivinę, vėliau lokalizuojasi artimiausiuose limfmazgiuose tolesnei proliferacijai.

Infekcijos sukelti pažeidimai gali būti kelių formų: išorinės (paviršinės, odos) – kai limfinių mazgų abscesai gali būti apčiuopiami (dažnai pasitaiko paausinių, pažandinių limfmazgių infekcija), ir visceralinės formos, susijusios su abscesais vidiniuose limfiniuose mazguose ir vidaus organuose. Remiantis moksliniais duomenimis (Williams, 2001), išoriniai abscesai dažniau pasitaiko ožkoms, o avims visceraliniai – plaučių parenchimos ir tarpuplaučio limfmazgių pažeidimai, tačiau tai nėra taisyklė.

Abscesai gali susidaryti po 2 savaičių nuo užkrato patekimo, nors dažnai susiformuoja tik po kelių mėnesių. Ligos inkubacinis periodas gali trukti iki metų. Pagrindiniai veiksniai, dėl kurių bakterijos gali likti nepaveiktos fagocitozės – jų išorinis lipidinis sluoksnis ir egzotoksinas – fosfolipazė D.

Imuniteto gynyba gali būti veiksminga ankstyvoje infekcijos stadijoje, bet nustatyta jau pažengusi liga gali ilgai persistuoti užsikrėtusiuose gyvūnuose, nepaisant aktyvaus humoralinio ir ląstelinio imuninio atsako. C. pseudotuberculosis turi ląstelių sienelių antigenus, panašius į Mycobacterium spp., todėl infekuoti gyvūnai gali būti klaidingai teigiami, atliekant odos tuberkulino testą. Liga dažniausiai nustatoma paviršiniuose ar vidiniuose limfiniuose mazguose ir plaučių audiniuose, rečiau – kituose organuose. Kliniškai galima nustatyti gyvulių anoreksiją, apatiją, viduriavimą, susidariusias edemas apatinio žandikaulio, krūtinės pilvo srityje. Gali pasitaikyti respiratorinių sutrikimų (jei pažeista plaučių sritis) ir, jeigu liga paviršinės (odos) formos, padidėję snukio, kaklo ir kitų gyvūno kūno sričių limfmazgiai, progresuojantis gyvūno svorio netekimas.

Ligos kontrolė ir profilaktika

Kazeozinio limfadenito likvidavimo ir kontrolės programose gali būti naudojami įvairūs tyrimai diagnozei patvirtinti: patologiniai morfologiniai, serologiniai, bakteriologiniai, molekuliniai. Nors imunologiniai tyrimai vertingi, siekiant aptikti infekuotas gyvūnų bandas, tačiau gali būti nepakankami, tiriant pavienius gyvūnus. Daugelis imunologinių tyrimų yra gana tikslūs aktyvaus absceso formavimosi laikotarpiu, tačiau gali pasitaikyti klaidingai neigiamų tyrimų rezultatų ankstyvose ligos stadijose ir plyšus abscesui, nors gyvūnai lieka sukėlėjo nešiotojai.

Imunofermentinės analizės (IFA) metodais galima nustatyti antifosfolipazės D antikūnus gyvūno kraujo serume. Rekomenduojama šalinti nustatytus seroteigiamus gyvūnus. Per klinikinę patikrą apčiuopus padidėjusį paviršinį limfmazgį, reikėtų atlikti laboratorinius tyrimus, pažeidimą diferencijuoti nuo aktinobaciliozės, tuberkuliozės ir vietinio (lokalaus) absceso, nesusijusio su limfiniu mazgu. Kazeozinio limfadenito atveju abscese gali būti ir kitų bakterijų: Staphylococcus epidermidis, Corynebacterium equi, Arcanobaterium pyogenes, Staphylococcus aureus, Escherichia coli ir kitų.

Gydyti pseudotuberkuliozę sunku ir neefektyvu, nes antibiotikai gali nepakankamai prasiskverbti į inkapsuliuotus abscesus. Galima naudoti penicilino ar eritromicino ir rifampicino preparatų kombinaciją, atsižvelgiant į reikalavimus ir leidimus naudoti maistiniams gyvūnams.

Alternatyva – chirurginis gydymas, kai šalinami paviršiniai limfmazgių abscesai, tačiau tai rizikinga, aplinką užteršti galinti procedūra. Yra epizootinių duomenų, kai C. pseudotuberculosis gali būti randama galvijų, kupranugarių, arklių, kiaulių, elnių, ežių, žmonių abscesuose, todėl reikia laikytis tinkamos higienos ir saugoti ne tik avis, ožkas, bet ir aplinką.

Ligos profilaktikai naudojamos vakcinos daugiausia aktyvina humoralinį imuniteto atsaką, todėl vakcinacija naudinga ribojant infekcijos platinimą, tačiau ligos neeliminuoja iš bandos. Vakcinacija neveiksminga jau infekuotam gyvūnui.

Kazeozinio limfadenito tyrimai Lietuvoje

Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute 2018 m. pradėti C. pseudotuberculosis sukeliamo kazeozinio limfadenito serologiniai tyrimai. Dėl nepakankamo tyrimų skaičiaus dar nėra visiškai atskleista epidemiologinė ligos situacija avių ir ožkų bandose Lietuvoje. Iš tam tikrų rajonų buvo tiriami dažniausiai tik vienam ūkiui priklausantys gyvūnai, daugumą sudarė beveik vien avys.

Kai kurie veterinarijos gydytojai ir gyvūnų laikytojai, dirbantys su smulkiaisiais atrajotojais, pastebi paviršinius limfinių mazgų abscesus ar gauna papildomų duomenų iš skerdyklų dėl visceralinės ligos formos susiformavusių abscesų vidaus organuose, taip pat žino apie galimą besimptomės ligos pasireiškimą ir paplitimą. Kai kurie ūkiai vykdo kazeozinio limfadenito kontrolę, laboratoriškai patvirtintus užsikrėtusius gyvūnus eliminuoja iš bandos.

Bakteriologinių tyrimų skyriuje tiriant įtartinų avių mėginius (pūliai iš plaučių, poausiniai limfmazgiai, tepinėliai) daugeliu atvejų buvo rastos C. pseudotuberculosis bakterijų kultūros (9 avims iš Elektrėnų, Šiaulių ir Marijampolės r. savivaldybių).

Serologinių tyrimų skyriuje atlikti imunofermentinės analizės (IFA) tyrimai iš gyvūnų kraujo serumo mėginių. Tiriant pavienes ožkas, daugeliu atvejų buvo gauti serologiškai neigiami rezultatai ir tik vienas atvejis pasitaikė kaip abejotinos reikšmės tyrimo atsakymas. IFA gali būti naudojama tirti avis ir ožkas, kurios neturi išorinių abscesų, bet liga įtariama arba esant išoriniams pažeidimams, kai bakteriologiniam tyrimui neįmanoma paimti tiriamos medžiagos ar gaunamas neaiškus rezultatas. Vis dėlto neigiamas vieno gyvūno serologinio tyrimo rezultatas, prieš įvedant jį į bandą, turėtų būti vertinamas atsargiai: pakartotinį IFA testą galima atlikti per papildomą patikrinimą, praėjus ne mažiau kaip 1 mėnesiui. Patartina per šį laikotarpį tiriamąjį gyvūną laikyti karantine.

Daugiausia tyrimų 2019 ir 2020 m. buvo atlikta Šiaulių r. savivaldybėje – 256 ir 100, čia nustatytas ir didžiausias avių, kurios turėjo daugiausia C. pseudotuberculosis antikūnų, skaičius. Svarbu paminėti, kad Šiaulių r. savivaldybėje 2019 m. per bakteriologinį tyrimą iš 5 tirtų avių (pūliai iš plaučių, poausinio limfmazgio srities, tepinėliai), net iš trijų buvo išskirtas C. pseudotuberculosis sukėlėjas. Daug teigiamų mėginių buvo nustatyta ir Marijampolės r. savivaldybėje 2019 m. – antikūnai nustatyti 18-kai iš 107 tirtų gyvūnų (16,82 proc.).

REKOMENDACIJOS ŪKININKAMS

  • Avis įsigyti tik iš patikimų augintojų, tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
  • Naujai atvežtas avis karantinuoti.
  • Kiekvienais metais bandose profilaktiškai atlikti infekcinių ligų tyrimus, ištiriant 10–30 proc. avių.
  • Atsiradus ligų simptomams, kuo skubiau kreiptis į kvalifikuotą veterinarijos gydytoją.
  • Ūkyje laikytis biosaugos reikalavimų: reguliariai dezinfekuoti tvartus, inventorių, drabužius ir avalynę.

***

Prancūzų veterinaras Edmond Isidore Etienne Nocard 1888 m. pirmasis apibūdino Corynebacterium pseudotuberculosis. Bakterija priklauso Corynebacteriaceae šeimai, Actinobacteria klasei, kuri dar gali būti skirstoma į du biovarus: ovis – daugiausia sukeliantis avių ir ožkų abscesus, ir equi, kuris lemia arklių kojų opinį limfangitą, krūtinės ir pilvo sričių abscesus bei furunkuliozę. Ši gramteigiama lazdelinė bakterija neformuoja sporų, atspari aplinkos poveikiui, gali išlikti aerobinėmis ir anaerobinėmis sąlygomis dirvoje kelis mėnesius ar metus net ir sauso saulėto klimato zonoje.