Tikslioji žemdirbystė grindžiama optimaliu trąšų ir augalų apsaugos produktų naudojimu. Kaip žemdirbiai atsižvelgia į būtinybę subalansuotai naudoti mineralines trąšas? Atsakymas aiškėja iš atlikto trąšų sunaudojimo Lietuvos ūkiuose tyrimo.

Europos Sąjungos Ūkių apskaitos duomenų tinklo (ŪADT) duomenimis, žemės ūkių subjektų (ūkininkų ūkių ir žemės ūkio bendrovių) vidutinės metinės išlaidos 2015–2017 m. sudarė 37 tūkst. Eur ir buvo 3 kartus didesnės nei 2004–2006 m.: nusidėvėjimo išlaidos padidėjo 4,4 karto, išorinių veiksnių – 4, vidinio suvartojimo – 2,6 karto.

Didžiausia išlaidų dalis analizuojamais laikotarpiais teko vidinio suvartojimo išlaidoms. 2015–2017 m. šių išlaidų dalis ūkio subjektų išlaidų struktūroje mažėjo, o nusidėvėjimo ir išorinių veiksnių išlaidų dalys didėjo.

Vidutiniškai per 2015–2017 m. laikotarpį, palyginti su 2004–2006 m., labiausiai padidėjo rentos (5,5 karto), augalų apsaugos produktų (4,4 karto) ir trąšų (4,2 karto) įsigijimo išlaidos.

Statistikos departamento duomenimis, žemės ūkio naudmenų struktūra Lietuvoje 2015–2017 m., palyginti su 2004–2006 m., keitėsi: išryškėjo žemės ūkio intensyvėjimo tendencija, kai ariamosios žemės dalis padidėjo nuo 65,3 iki 72,1 proc. Žemės ūkio struktūros tyrimo duomenimis, sąlyginis gyvulių skaičius 2016 m., palyginti su 2005 m., sumažėjo daugiau nei trečdaliu. Šie Lietuvos žemės ūkio struktūros pokyčiai atsispindi ir žemės ūkių subjektų išlaidų struktūros pokyčiuose: 2015–2017 m., palyginti su 2004–2006 m., mažėjo išlaidų dalis pašarams, didėjo – trąšoms ir augalų apsaugos produktams įsigyti.

Eurostatas pateikia mineralinių azoto ir fosforo trąšų sunaudojimo šalyse duomenis. Lietuva 2018 m. sunaudojo 181 858 t minėtų trąšų, iš jų 87,7 proc. sudarė azoto trąšos. ES 28 šalių mineralinių azoto trąšų sunaudojimas vidutiniškai per metus 2004–2006 m., palyginti su 2015–2017 m., išaugo 4,9 proc. Daugiausia mineralinių azoto trąšų 2015–2017 m. laikotarpiu vidutiniškai per metus sunaudojo Prancūzija, Vokietija, Lenkija, Ispanija ir Italija. Labiausiai azoto trąšų sunaudojimas 2015–2017 m., palyginti su 2004–2006 m., augo Bulgarijoje, Latvijoje, Estijoje, Lietuvoje ir Čekijoje.

Remiantis ES Žemės ūkio generalinio direktorato nurodymu, ES ŪADT pradėjo rinkti duomenis apie mineralinių trąšų, tokių kaip azoto (N), fosforo (P₂O₅) ir kalio (K₂O), sunaudojimo kiekius ūkininkų ūkiuose ir žemės ūkio bendrovėse. 2017 m. Lietuvos ŪADT duomenys surinkti iš 1 300 ūkininkų ūkių ir 35 bendrovių, kurios vertėsi žemės ūkio veikla, tvarkė buhalterinę apskaitą, teikė informaciją apie savo gamybinę ir finansinę veiklą.

ES ŪADT pateikia susumuotas išlaidas organinių ir mineralinių trąšų įsigijimui. Lietuvos ŪADT išskiria išlaidas mineralinių ir kitų trąšų įsigijimui. Pagal Lietuvos ŪADT, 2017 m. išlaidos mineralinėms trąšoms ūkininkų ūkiuose sudarė 96,7 proc. visų išlaidų trąšoms. Pagal ekonominio dydžio klases dėl duomenų trūkumo pateikta tik Lietuvos javų, rapsų ūkininkavimo krypties ūkių analizė.

Daugiausia išlaidų trąšų įsigijimui, o ir sunaudota mineralinių trąšų vienam hektarui žemės ūkio naudmenų (ŽŪN ha) buvo ūkiuose, kurių ekonominis dydis nuo 500 tūkst. Eur ir daugiau, mažiausia – ūkiuose, kurių ekonominis dydis nuo 8 iki 25 tūkst. Eur. Remiantis ES ŪADT duomenimis, ūkių rezultatai, kurie priskiriami ekonominio dydžio klasėms nuo 2 iki 25 tūkst. Eur, reprezentuoja 81,5 proc. šalies ūkių, o ūkiai, kurių ekonominis dydis nuo 500 tūkst. Eur ir daugiau – 0,6 proc. Tačiau pastarųjų vidutinis ūkio dydis (ŽŪN ha) 26 kartus viršijo Lietuvos vidutinio ūkio dydį. Didelė dalis ūkių, sunaudojančių mineralinių trąšų iki 50 kg/ŽŪN ha ir neišleidžiančių trąšoms įsigyti daugiau kaip 35 Eur/ŽŪN ha, lemia tai, kad vidutiniškai Lietuvos ūkiuose išlaidos visų trąšų įsigijimui siekė 94 Eur/ŽŪN ha ir buvo žemesnės nei vidutiniškai ES 28 šalyse, o mineralinių trąšų sunaudojimas Lietuvos ūkiuose buvo vos šiek tiek didesnis nei vidutiniškai ES 28 šalyse.

Javų ir rapsų ūkiai

Lietuvos javų, rapsų ūkininkavimo krypties žemės ūkio subjektai (ūkininkų ūkiai ir žemės ūkio bendrovės) visoms trąšoms įsigyti 2017 metais išleido 14 634 Eur (vidutiniškai ūkiui), ES šalyse – vidutiniškai 8 641 Eur. Skaičiuojant vienam ŽŪN ha, šios krypties ūkiai Lietuvoje visoms trąšoms įsigyti išleido 152,2 Eur. ES šalių javų, rapsų ūkininkavimo krypties ūkiuose mineralinių trąšų sunaudojimas svyravo nuo 100,1 iki 242,2 kg/ŽŪN ha. Iš ES šalių, pateikusių rezultatus, daugiausia mineralinių trąšų javų, rapsų krypties ūkiuose vienam ŽŪN ha sunaudota Airijoje, Lenkijoje, Lietuvoje, Kroatijoje ir Slovėnijoje. Pagal mineralinių azoto trąšų sunaudojimą Lietuva buvo 5-oje vietoje, sunaudojo 25,6 kg/ŽŪN ha daugiau nei vidutiniškai ES šalyse. Daugiausia išlaidų visoms trąšoms, vienam ŽŪN ha, teko Airijai – 213,6 Eur ir Slovėnijai – 184,9 euro.

Lietuvos javų, rapsų ūkiuose mineralinių trąšų naudojimas ir išlaidos visoms trąšoms pagal ekonominio dydžio klases gerokai skiriasi. Javų, rapsų ūkiuose daugiausia išlaidų visų trąšų įsigijimui, o ir mineralinių trąšų sunaudota vienam ŽŪN ha buvo ūkiuose, kurių ekonominis dydis nuo 500 tūkst. Eur ir daugiau, mažiausia – ūkiuose, kurių ekonominis dydis nuo 8 iki 25 tūkst. Eur. Skirtumas tarp šių ekonominio dydžio klasių siekė 3,2 ir 2,7 karto, atitinkamai išlaidų ir trąšų sunaudojimo.

Lietuvos augalininkystės ūkininkavimo krypties žemės ūkio subjektai (ūkininkų ūkiai ir žemės ūkio bendrovės) 2017 m. visoms trąšoms įsigyti išleido 7 954 Eur (vidutiniškai ūkiui), vidutiniškai ES šalyse – 6 047 Eur. Skaičiuojant vienam ŽŪN ha, augalininkystės ūkiai Lietuvoje trąšoms įsigyti išleido 159,4 Eur. Augalininkystės ūkininkavimo krypties ES šalių ūkiuose mineralinių trąšų sunaudojimas svyravo nuo 59,4 iki 220,8 kg/ŽŪN ha. Daugiausia iš ES šalių, pateikusių rezultatus, sunaudota mineralinių trąšų vienam ŽŪN ha buvo Lietuvoje, Prancūzijoje, Danijoje, Lenkijoje ir Ispanijoje. Pagal mineralinių azoto trąšų sunaudojimą Lietuva yra 6-oje vietoje, sunaudojo 14,1 kg/ŽŪN ha daugiau nei vidutiniškai ES šalyse. Daugiausia išlaidų visoms trąšoms, tenkančioms vienam ŽŪN ha, patirta Prancūzijoje – 215, Graikijoje – 187,2 euro.

Daržininkystės ūkiai

Lietuvos daržininkystės ūkininkavimo krypties žemės ūkio subjektai (ūkininkų ūkiai ir žemės ūkio bendrovės) visoms trąšoms įsigyti 2017 m. išleido 1 667 Eur (vidutiniškai ūkiui), vidutiniškai ES šalyse – 6 613 Eur. Skaičiuojant vienam ŽŪN ha, augalininkystės ūkiai trąšoms įsigyti Lietuvoje išleido 180,4 Eur. Daržininkystės ūkininkavimo krypties ūkiuose mineralinių trąšų sunaudojimas ES šalyse svyravo nuo 63,2 iki 861,1 kg/ŽŪN ha. Daugiausia iš ES šalių, pateikusių rezultatus, mineralinių trąšų vienam ŽŪN ha sunaudota Italijoje, Ispanijoje, Graikijoje, Nyderlanduose ir Rumunijoje. Pagal mineralinių azoto trąšų sunaudojimą Lietuva yra 19-oje vietoje, sunaudojo 2,8 karto mažiau nei vidutiniškai ES šalyse. Daugiausia išlaidų visoms trąšoms, tenkančioms vienam ŽŪN ha, buvo Švedijoje – 2 710,2 Eur ir Italijoje – 2 136,5 euro.

Sodininkystės ūkiai

Lietuvos sodininkystės ūkininkavimo krypties žemės ūkio subjektai (ūkininkų ūkiai ir žemės ūkio bendrovės) visoms trąšoms įsigyti 2017 m. išleido 129 Eur (vidutiniškai ūkiui), vidutiniškai ES šalyse – 2 617 Eur. Skaičiuojant vienam ŽŪN ha, augalininkystės ūkiai trąšoms įsigyti Lietuvoje išleido 4,7 Eur. ES sodininkystės ūkininkavimo krypties ūkiuose mineralinių trąšų sunaudojimas svyravo nuo 9,8 iki 287,1 kg/ŽŪN ha. Daugiausia iš ES šalių, pateikusių rezultatus, mineralinių trąšų vienam ŽŪN ha sunaudojo Italijos, Rumunijos, Kipro, Danijos ir Nyderlandų ūkiai. Iš ES šalių ūkių Lietuvos sodininkystės ūkiai sunaudojo mažiausiai mineralinių trąšų. Daugiausia išlaidų visoms trąšoms, tenkančioms vienam ŽŪN ha, teko Nyderlandų – 437,1 Eur ir Italijos – 430,8 Eur ūkiams. *** Galima konstatuoti, kad išlaidos Lietuvos ūkiuose trąšoms įsigyti augo. Tačiau šios išlaidos ir trąšų sunaudojimas ūkiuose, tenkantis ŽŪN ha, tarp skirtingų ekonominio dydžio klasių labai skiriasi. Lietuvos ūkiai pagal mineralinių azoto trąšų sunaudojimą tarp ES šalių pagal ūkininkavimo kryptis buvo: javų, rapsų ūkiai 5-oje vietoje (iš 23 ES šalių), augalininkystės ūkiai 6-oje (iš 26 ES šalių), daržininkystės ūkiai 19-oje (iš 22 ES šalių). Lietuvos sodininkystės ūkiai, palyginti su kitomis ES šalimis, naudojo mažiausiai mineralinių trąšų.

***

Vidinio vartojimo išlaidas sudaro specifinių ir pridėtinių išlaidų suma.

Specifinės išlaidos – augalininkystės, gyvulininkystės ir kitos pelningos veiklos ūkyje išlaidos, susijusios tiesiogiai su gamyba: pirktos ir ūkyje pagamintos sėklos bei sodinukai, trąšos, augalų apsaugos produktai, pirkti ir ūkyje pagaminti pašarai gyvuliams, medikamentai, veterinarinės paslaugos, gyvulių sėklinimas ir kitos specifinės išlaidos (dirvos analizė, pieno testai, produkcijos pakavimo, saugojimo ir kitos panašios išlaidos). Ūkyje sunaudotos savos gamybos organinės trąšos į išlaidas neįtraukiamos. Miško priežiūrai sunaudotos trąšos ir apsaugos priemonės, taip pat savos gamybos ar pirkti produktai perdirbimui yra įtraukiami į šias išlaidas.

Pridėtines išlaidas sudaro gamybos išlaidos, nesusijusios su konkrečiomis produkcijos rūšimis, t. y. gamybinių pastatų, įrangos, technikos, mašinų priežiūros, degalų, tepalų, elektros, šildymo, vandens, darbo pagal sutartį, technikos ir pastatų draudimo, ūkio valdymo išlaidos (telefonas, apskaitos tvarkymas ir kt.). Skaičiuojamas daugiamečių sodinių, ūkinių pastatų, įrangos, technikos, mašinų nusidėvėjimas.

Išorinių veiksnių išlaidas sudaro nuolat samdomų darbuotojų atlyginimai, nuomos mokesčiai ir sumokėtos palūkanos.