Besniegės žiemos ir anomalinės sausros ūkininkams ir kitiems kaimo gyventojams sukelia nemažai problemų apsirūpinant vandeniu – ir geriamuoju, ir gamybiniams poreikiams. Tad ką reikėtų žinoti įsirengiant ir eksploatuojant šulinius.

Išdžiūvę rentiniai (šachtiniai) šuliniai, sumažėjęs vandens lygis ir debitas gręžtiniuose šuliniuose tapo dažnu reiškiniu Lietuvos kaime ir akstinu ieškoti alternatyvių sprendimų. Ypač tai aktualu gyvenantiesiems vienkiemiuose, kurių nepasiekia gyvenvietėse įrengti vandens tiekimo tinklai.

Rentinius 3–7 m gylio šulinius įsirengti nėra sunku ir brangu, bet šulniakasių beveik neliko, o vietų, kuriose pavyktų pasiekti 2–3 m³/h debitą, nėra daug.

Gręžtiniai šuliniai patikimesni

Gręžtinio šulinio įrengimas yra kelis kartus brangesnis, bet patikimesnis. Vanduo paimamas iš gilesnių nei 20 m sluoksnių, mažiau užterštas ir ne toks jautrus aplinkos įtakai. Kadangi toks vanduo – žemės gelmių turtas, jo naudojimą, šulinio įrengimą ir eksploataciją reglamentuoja normatyviniai dokumentai.

Pirmas žingsnis – gauti informacijos apie planuojamoje šulinio vietoje esamus giluminio vandens išteklius (sluoksnių gylį, įmanomus pasiekti debitus, orientacinius darbų kaštus). Šia informacija disponuoja hidrogeologai, gręžinius atliekančios įmonės.

Individualiai sodybai visiems ūkiniams ir buitiniams poreikiams patenkinti reikalingas iki 3–5 m³/h šulinio debitas. Faktinis vartojimo debitas bus mažesnis 1–2 m3 per valandą. Nuolat išnaudojant maksimalų gręžinio našumą, jis ilgainiui mažės dėl filtro užsiteršimo smėliu ir mineralinėmis (karbonatinėmis ir kt.) nuosėdomis. Gręžinio našumą atkurti galima keliais būdais: praplaunant specialiais skysčiais, hidrauliniais smūgiais ir kitais metodais. Tai brangi paslauga ir ne visuomet sėkminga.

Parinkti gręžinio vietą nėra paprasta Jis negali būti arčiau kaip 7 m nuo gyvenamųjų ir 10 m nuo ūkinių pastatų, mažiausiai 25 m nuo vietinių nuotekų valymo įrengimų, tvenkinių. Potencialiai pavojingi taršos šaltiniai yra kompostavimo ir silosavimo aikštelės, pramoniniai šiltnamiai, mėšlidės, technikos plovyklos. Šuliniai turi būti įrengiami ne mažiau kaip 50 m atstumu nuo šių objektų ir būtinai su nuotekų surinkimo iš jų sistemomis. Taip pat šuliniai neįrengiami užtvindomose zonose, arti melioracijos griovių bei pelkių.

Darbus atliekanti įmonė privalo atlikti gręžinio našumo, dinaminio vandens lygio matavimus ir pateikti išgaunamo vandens kokybės parametrus. Šie darbai numatomi sutartyje. Jei našumas netenkina užsakovo poreikių ar yra mažesnis už nurodytą sutartyje ir būtinas papildomas gręžinys reikiamam našumui užtikrinti arba net reikia keisti dislokacijos vietą, rekomenduojama sutartyje numatyti papildomų darbų kaštų padengimo variantus.

Tas pats galioja ir vandens kokybei. Esant dideliems geležies, magnio, sieros junginių, arseno bei kitų elementų kiekiams, ttiesiogiai vandens vartoti maistui gaminti negalima. Geriamojo vandens paruošimo stoties kaina ir jos eksploatacinės išlaidos gerokai padidins sistemos įrengimo kaštus.

Įrangos pasirinkimas

Pagal gręžinio parametrus parenkamas panardinamas siurblys ir filtravimo zonos ir atitinkamo skersmens gręžinio vamzdis (DN80–DN125). Esant mažiems vartojimo debitams, galima naudoti hidroforus, montuojamus šiltose pastato patalpose. Siekiant išvengti dažnų siurblio įjungimų (rekomenduojama iki 20 kartų per valandą), tenka rinktis galimai didesnės talpos hidroforą. Mažos talpos hidroforai neapsaugo sistemos nuo hidraulinių smūgių įjungiant siurblį be minkštojo paleidimo įrenginio. Išvengti trigerio efekto galima valdymo pulte sumontavus laiko relę minimaliai įjungimo trukmei riboti. Tipinis variklio srovės kitimas paleidimo metu parodytas grafike. Srovė stabilizuojasi per kelias sekundes.

Iš dalies mažos galios (0,4–0,6 kW) siurblių valdymo problemą išsprendžia valdikliai su slėgio stabilizatoriumi ir naudojamo vandens debito kontrole bei reguliuojamu išjungimo uždelsimu (Wilo-Hicontrol 1 ir analogiški). Siurblys įjungiamas, kai naudojamo vandens debitas sistemoje didesnis negu 95 l/h ir palaikomas nustatytas slėgis (1,5–6 bar) sistemoje. Taip užtikrinamas vartotojų komfortas tolimiausiuose vandens naudojimo taškuose.

Net ir paprastose sistemose būtina montuoti apsaugą nuo „sausos“ eigos. Vanduo ne tik atlieka variklio aušinimo, bet ir guolių tepimo funkciją. Staigiai išaugus naudojamo vandens kiekiui, siurblys per trumpą laiką gali išpumpuoti visą vandenį ir dirbdamas „sausu“ darbo režimu bus pažeistas nepataisomai. Šachtiniuose šuliniuose tam tiks plūdiniai lygio jutikliai (MAC3), galintys tiesiogiai valdyti komutacinius prietaisus. Taip pat galima naudoti elektrodinius zondus ir specialius komutacinius blokelius. Keturių elektrodų zondu galima apsaugoti šulinį nuo išpumpavimo ir užtikrinti siurblio paleidimą leistinose dinaminio vandens lygio ribose.

Siurblį renkamės pagal leidžiamą gręžinio eksploatacinį debitą ir reikiamą vandens pakėlimo aukštį. Taip sumažinama „sausos“ eigos tikimybė. Išimtiniais atvejais galima taikyti siurblio droseliavimą. Didesnėse sistemose su galingais siurbliais reikia montuoti modernesnius daugiafunkcius valdiklius su dažnio keitikliu. Kaip ir visų asinchroninių variklių, sunkaus paleidimo metu imama srovė 4–7 kartus didesnė už nominalią, o įsibėgėjimo trukmė sudaro apie 1–1,5 sekundės. Tai sukelia sistemoje dinamines perkrovas ir hidraulinius smūgius.

Didesnės kaip 2,5 kW galios siurbliams valdyti rekomenduojama naudoti dažnio keitiklius, o didesnės nei 5 kW galios – jie būtini. Paleidimo metu siurblio našumas per nustatytą laiką pasiekia vardinę vertę ir reguliuojamas proporcingai nustatytose vandens poreikio ribose, bet neviršijant leistino gręžinio eksploatacinio debito bei stabilizuojant slėgį sistemoje. Taip pat sistemose numatyta siurblio apsauga nuo perkrovų ir „sausos“ eigos. Yra siurblių su integruota apsauga nuo „sausos“ eigos. Tai ypač svarbu giliuose šuliniuose, kurių remonto išlaidos didelės. Juos verta montuoti mažo leistino eksploatacinio debito šuliniuose. Toks valdymo sistemos variantas užtikrina patikimą vandens tiekimą ir su nedidelės talpos hidroforu.

Vandens kokybės kontrolė saugo nuo gedimų

Komplektuojant įrangą patartina rinktis kokybiškus siurblius ir kitus komponentus bei laikytis gamintojų ir paslaugų tiekėjų rekomendacijų. Viena iš dažnai pamirštamų rekomendacijų – periodiškai kontroliuoti išgaunamo vandens kokybę. Vandens sluoksniai nėra uždara sistema ir tarša juose gali atsirasti net ir iš artimiausio kaimyno ir sukelti sunkias pasekmes. Laiku pastebėti kokybės pokyčiai sumažina šulinio regeneravimo kaštus.

Papildomas apsaugos variantas – tai siurblio perkrovos ir vandens minimalaus lygio nuotolinė kontrolė naudojant GSM komunikatorių. Taip SMS žinutėmis gaunama operatyvi informacija apie potencialią avariją padeda išvengti siurblių gedimų.

Mažo našumo giluminio vandens sluoksnių zonoje poreikiams užtikrinti rekomenduojama įsirengti keletą šulinių ir siurblių darbą reguliuoti pakaitiniu būdu. Vienas būtų rezervinis ir jungiamas tik išaugus vandens poreikiui (laistymas, technikos plovimas). Po nustatytos pagrindinio siurblio darbo trukmės rezervinis siurblys perjungiamas į pagrindinę poziciją. Tai užtikrina tolygų siurblių dilimą ir vandens lygio atsikūrimą šuliniuose.

Siurblinių priežiūrą turi atlikti kvalifikuotas personalas. Elektriniai siurblinių įrengimai yra didesnio pavojaus objektai, o jų techninė būklė turi užtikrinti patikimą ir saugų darbą.