ES šalys į naująją 2020–2021 metų rapsų rinką žengė su pesimistiniais derliaus lūkesčiais, kurie susiformavo dar gerokai prieš sezono pradžią ir sustiprėjo pradėjus derliaus nuėmimą. Kokia situacija šio sezono ES aliejinių augalų rinkoje ir ko galima tikėtis artimiausioje ateityje?

Po labai nesėkmingo ES rapsų augintojams 2019–2020 metų sezono pasaulio agrarinių rinkų ekspertai nieko gero nežadėjo ir išankstinėse 2020–2021 metų derliaus prognozėse. Dar iki rudeninės sėjos pradžios jau buvo matyti, kad ūkiai neplanuoja reikšmingai padidinti rapsų pasėlių plotų 2020 metų derliui. Tai lėmė ne tik nepalankios orų sąlygos sėjai, bet ir pigesnės importinės rapsų produkcijos (daugiausia iš Ukrainos) spaudimas ES rinkai.

Tarptautinės grūdų tarybos (IGC) ekspertų teigimu, 2020–2021 metų sezoną ES aliejinių augalų pasėlių plotas sudarė 5,24 mln. ha ir buvo mažiausias per pastaruosius 7 sezonus, taip pat 8 proc. mažesnis negu ankstesnį sezoną (5,71 mln. ha).

Šiemet rapsų plotus labiausiai sumažino Bulgarija ir Rumunija, taip pat Jungtinė Karalystė. Kitose stambiose rapsų auginimo šalyse, pavyzdžiui, Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, pasėlių plotai liko nepakitę arba buvo tik šiek tiek padidinti.

Be to, vienas reikšmingų veiksnių, lemiančių bendrą rapsų derliaus kiekį ES, yra pasėlių derlingumas, kurio prognozės prieštaringos. Preliminariais ES pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) ekspertų vertinimais, sezono pradžioje (kovo mėn.) buvo manoma, kad Bendrijos šalyse dėl švelnios žiemos ir šalčio nebuvimo aliejinių augalų vidutinis derlingumas gali siekti net iki 3,18 t/ha, palyginti su 2,96 t/ha praėjusiais metais. Tačiau vėliau augalų vegetacijos metu ne vienoje ES šalyje oro sąlygos pablogėjo: trūko lietaus, pasitaikė sausrų. O tai lėmė rapsų derlingumo sumažėjimą, todėl galiausiai birželio MARS ataskaitoje šis rodiklis sudarė tik 2,90 t/ha.

Tačiau prasidėjus liepai ir padidėjus kritulių kiekiui, rinkos analitikai rapsų pasėlių būklę visose pagrindinėse aliejinius augalus gaminančiose ES šalyse įvertino kaip šiek tiek geresnę – vidutinio derlingumo prognozė buvo padidinta iki 2,97 t/ha.

Nepaisant to, šiemet ES rapsų derlius vis tiek liko mažesnis nei vidutinis per pastaruosius 5 metus, ir pasaulio agrarinių rinkų ekspertai nenumato, kad 2020–2021 metų sezoną rapsų gamyba Bendrijoje grįš į kadaise buvusį lygį.

Savo ataskaitoje IGC analitikai prognozavo, kad bendras rapsų derlius ES (išskyrus Jungtinę Karalystę) bus tik 15,44 mln. t, tai yra 9 proc. mažiau nei 2019–2020 metų sezono rezultatas, ir gali tapti mažiausiu rodikliu per pastaruosius 14 metų.

Apžvelgiant rapsų derliaus prognozes didžiausiose ES aliejinius augalus auginančiose šalyse, matyti, kad didžiausias derliaus sumažėjimas prognozuojamas Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje, o padidėjimas – Vokietijoje, taip pat Lenkijoje ir Čekijoje.

Prognozuojama, kad Vokietijoje rapsų derlingumas sumažės iki 3,27 t/ha, tai būtų 1 procentiniu punktu mažiau nei praėjusių metų rodiklis ir 4 proc. punktais mažiau negu vidutinis rezultatas per pastaruosius 5 metus. Tačiau šių aliejinių  augalų derliaus padidėjimą gali lemti išaugęs pasėlių plotas šalyje.

Prancūzijoje rapsų derliaus prognozės šiemet ypač pesimistiškos. Rugpjūtį šalies žemės ūkio ministerija sumažino einamųjų metų bendrąjį šių aliejinių augalų derlių iki minimumo per pastaruosius 19 metų – 3,33 mln. t, skaičiuojant vidutinį derlingumą tik 3 t/ha. O tai yra netgi prasčiau nei prognozavo MARS analitikai (3,05 t/ha).

Vertinant bendrai, tikėtinas didesnis rapsų derlius kai kuriose šalyse negalės padengti ir kompensuoti šių augalų gamybos sumažėjimo masto didžiausiuose ES rapsų auginimo regionuose.

Natūralu, kad dėl savo aliejinių augalų produkcijos deficito ES šalys 2020–2021 prekybos metais bus priverstos padidinti rapsų importą.

IGC ekspertų prognozėmis, rapsų importo į ES paklausa gali atnaujinti praėjusio sezono prekybos rekordus ir pasiekti 6,3 mln. t, palyginti su 6 mln. t 2019–2020 metais. Nepriklausomos pasaulinės rinkos analizės agentūros „Oil World“ analitikų vertinimu, aliejinių augalų sėklų importas ES gali padidėti iki 6,13 mln. t (+ 4 proc. per metus). Daugiau nei pusę šio kiekio gali įsigyti Prancūzija (apie 4 mln. t).

Manoma, kad 2020–2021 metų prekybos sezoną pagrindiniai rapsų importo į ES tiekėjai nesikeis, tačiau gali būti tam tikrų permainų dėl naujame sezone numatomų aliejinių augalų auginimo pokyčių eksportuojančiose šalyse.

Ukraina, kuri 2019–2020 prekybos metais tapo pagrindine aliejinių augalų tiekėja į ES, ypač pirmoje sezono pusėje, išlaikys pagrindinės eksportuotojos pozicijas, tačiau, remiantis „Oil World“ prognozėmis, dėl mažesnio šių metų nuosavo derliaus ji gali sumažinti rapsų tiekimą Bendrijos šalims iki 2,43 mln. t per metus, palyginti su 2,89 mln. t praėjusiame sezone.

Remiantis Ukrainos informacinės analitinės agentūros „APK-Inform“ ekspertų prognozėmis, rapsų produkcija šalyje 2020–2021 metais gali sumažėti iki 2,7 mln. t, palyginti su 3,3 mln. t praėjusį sezoną, o tai taip pat sumažins eksporto galimybes naujame sezone iki 2,5 mln. t, o tai yra 13,5 proc. mažiau nei ankstesniais žemės ūkio metais (2,89 mln. t).

Ukrainos valstybinės muitinės statistikos tarnybos duomenimis, 2019–2020 prekybos metais šalis į ES eksportavo 2,73 mln. t rapsų.

Ekspertai prognozuoja, kad Kanada išlaikys antrosios pagal dydį rapsų tiekėjos į ES pozicijas ir gali eksportuoti 1,87 mln. t, palyginti su 1,84 mln. t praėjusį sezoną.

Rapsų eksporto į ES apimtį gali gerokai padidinti Australija: beveik 2 kartus – iki 1,68 mln. t, palyginti su 0,96 mln. t praėjusį sezoną, nes šiemet padidėjo šalies rapsų derlius. Tikimasi, kad pagrindiniai australietiškų rapsų pristatymai į Europą vyks 2020–2021 metų sezono antroje pusėje.

Nuo pat naujojo 2020–2021 metų prekybos sezono pradžios rapsų pristatymas iš šių eksportuojančių šalių nebuvo labai aktyvus, kaip ir apskritai aliejinių augalų importas. Europos Komisijos duomenimis, importinių rapsų pirkimo tempai per pirmąjį 2020–2021 metų mėnesį (liepą) buvo kur kas prastesni negu per tą patį laikotarpį praėjusį sezoną, taip pat atsiliko ir nuo 2018–2019 metų sezono. Pernai minėtu laikotarpiu ES šalys importavo tik 90 tūkst. t rapsų, tai yra 3 kartus mažiau nei nupirko 2019 m. liepą (282 tūkst. t), iš jų 37 tūkst. t buvo iš Ukrainos, 22 tūkst. t – iš Moldovos ir 21 tūkst. t – iš Kanados.

Ukrainos valstybinės muitinės statistikos tarnybos duomenimis, šių metų liepą iš šalies į ES (išskyrus Jungtinę Karalystę) buvo išvežta 142 tūkst. t rapsų.

„Oil World“ analitikai baiminasi, jog Prancūzija, kaip didžiausia aliejinių augalų importuotoja, gali smarkiai sumažinti rapsų pirkimą iš Kanados, kurios pristatymai 2019–2020 prekybos metais (liepą–gegužę) pasiekė rekordą – 1,0 mln. tonų.

Įvertinę situaciją analitikai prognozuoja, kad ES rapsų rinkoje išliks įtempta padėtis, nes, be vietinės gamybos, dar yra išorinių įtakos veiksnių, kurių kitimas lemia pokyčius ir Bendrijos aliejinių augalų rinkoje. Tačiau vienareikšmiškai galima pasakyti, kad ES rapsų derlius 2020–2021 metais bus vienas žemiausių per pastaruosius kelis sezonus, o norėdamos užtikrinti reikiamą vidaus vartojimui produkcijos kiekį Bendrijos šalys rapsus, tikėtina, aktyviai importuos.