Darbo sutartis laikoma pasirašyta, kai darbuotojas ir darbdavys sutaria dėl darbo sutarties būtinųjų sąlygų: darbo užmokesčio, funkcijų, darbovietės. Tačiau kartais viena iš šalių nori nutraukti darbo santykius.

Siekiant išvengti šalių ginčo, reikia tinkamai pasirinkti darbo sutarties nutraukimo pagrindą, kurį reglamentuoja Darbo kodekso 53 straipsnis. Jame nustatyta, kad darbo sutarties pasibaigimo pagrindas gali būti:

• kai darbo sutartis nutraukiama šalių susitarimu;
• kai darbo sutartis nutraukiama vienos iš šalių iniciatyva;
• kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio valia;
• kai darbo sutartis nutraukiama nesant šalių valiai;
• mirus darbo sutarties šaliai – fiziniam asmeniui;
• kai neįmanoma nustatyti darbdavio ir fizinio asmens ar darbdavio atstovų buvimo vietos, kaip tai reglamentuoja socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;
• kai darbo sutartis nutraukiama kitais Darbo kodekse ir įstatymuose nustatytais pagrindais.

Remiantis Darbo kodekso 54 straipsniu, šalių susitarimu nutraukiant darbo sutartį darbdavys arba darbuotojas raštiškai pasiūlo kitai šaliai nutraukti darbo santykius. Pasiūlyme turi būti aiškiai įvardyta darbo sutarties pasibaigimo data, kompensacijos dydis, nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymas už darbą ir kitos svarbios aplinkybės, sąlygos. Svarbu tai, kad pasiūlymo sulaukusi šalis turi per 5 darbo dienas taip pat raštiškai atsakyti, priešingu atveju, nesulaukus atsakymo, laikoma, kad susitarimas yra neįvykęs.

Darbuotojas taip pat gali inicijuoti darbo sutarties nutraukimą, tai reglamentuoja Darbo kodekso 55 ir 56 straipsniai. Darbuotojui norint nutraukti terminuotus arba neterminuotus darbo santykius be svarbios priežasties, jis turi pateikti raštišką prašymą darbdaviui ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų iki numatytos paskutinės darbo dienos. Kai darbo sutarties nutraukimas inicijuojamas dėl svarbių priežasčių, užtenka darbdavį įspėti prieš penkias darbo dienas. Svarbu pabrėžti tai, kad Darbo kodekso 56 straipsnio 1 dalis nustato, kokios gali būti svarbios priežastys, dėl kurių darbuotojas gali nutraukti darbo sutartį: dėl užsitęsusios darbuotojo prastovos ne dėl jo kaltės, dėl darbo užmokesčio nemokėjimo ilgiau nei du mėnesius iš eilės, dėl ligos, neįgalumo, artimųjų slaugymo, sukakus senatvės pensijai. Jei darbo sutartis yra nutraukiama Darbo kodekso 56 straipsnio pagrindu, darbuotojui privaloma išmokėti dviejų, o jei buvo dirbta trumpiau nei vienus metus – vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką.

Darbo kodekso 57 ir 58 straipsniai reglamentuoja darbo sutarties nutraukimą darbdavio iniciatyva. Be darbuotojo kaltės darbo santykius galima baigti, jei jie tampa pertekliniai darbdaviui, jei darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų, jei atsisakoma dirbti pakeistomis sąlygomis ir dėl kitų priežasčių, kurios įvardytos Darbo kodekso 57 straipsnio 1 dalyje. Šiuo pagrindu nutraukti darbo sutartį galima, įspėjus darbuotoją prieš vieną mėnesį, išmokėjus dviejų mėnesių jo vidutinių darbo užmokesčio dydžio išeitinę, arba įspėjus prieš dvi savaites, jei darbo santykiai tęsėsi trumpiau nei vienus metus, sumokėjus pusės mėnesio jo VDU.

Svarbu pabrėžti, kad darbuotoją, kuriam iki senatvės pensinio amžiaus yra likę mažiau nei penkeri metai, įspėti apie darbo sutarties nutraukimą privaloma prieš du mėnesius arba prieš keturias savaites, atsižvelgiant į dirbtą laiką įmonėje, t. y. anksčiau minėtas įspėjimo terminas dvigubinamas. Terminas trigubinamas, jei atleidžiamas darbuotojas augina vaiką (įvaikį) iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, jei darbuotoja yra nėščia, jei atleidžiamas neįgalus asmuo arba darbuotojas, kuriam iki senatvės pensijos yra likę mažiau nei dveji metai. Svarbus aspektas, kad, nutraukus darbo sutartį pagal Darbo kodekso 57 straipsnį, darbuotojui „Sodra“ išmoka ilgalaikio darbo išmoką, jei asmuo įmonėje nepertraukiamai dirbo ne mažiau kaip penkerius metus ir po atleidimo per tris mėnesius neįsidarbino toje pačioje įmonėje, pas tą patį darbdavį. Ilgalaikio darbo išmoka nepriklauso biudžetinėse įstaigose ir Lietuvos bankuose dirbusiems asmenims. Įprastai dėl išmokos reikia kreiptis į „Sodrą“ ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos, tačiau, jei anksčiau buvo „Sodrai“ teikti prašymai dėl kitų išmokų išmokėjimo, papildomai dėl šios išmokos kreiptis nereikia. Jei darbuotojas atitinka visus kriterijus, jam priklauso:

• 77,58 proc. vieno mėnesio darbuotojo VDU už 5–10 metų nepertraukiamą darbo stažą vienoje įmonėje;
• 77,58 proc. dviejų mėnesių darbuotojo VDU už 10–20 metų nepertraukiamą darbo stažą vienoje įmonėje;
• 77,58 proc. trijų mėnesių darbuotojo VDU už 20 ir daugiau metų nepertraukiamą darbo stažą vienoje įmonėje.

Darbuotojas gali būti atleistas iš darbo dėl jo kaltės, darbdavio iniciatyva pagal Darbo kodekso 58 straipsnį, jei jis padarė šiurkštų darbo pareigų pažeidimą: neatvyko į darbą arba atvyko neblaivus, apsvaigęs, tyčia niokojo įmonės turtą ir pan. Šiuo pagrindu nutraukiant darbo santykius, nereikia darbuotojo įspėti apie atleidimą ir jam nepriklauso išeitinė išmoka, bet sprendimas dėl darbo sutarties nutraukimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo pažeidimo išaiškėjimo ir ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo šiurkštaus pažeidimo įvykdymo dienos.

Darbdaviui savo valia nutraukiant darbo sutartį be konkretaus pagrindo pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, darbuotoją įspėti apie atleidimą užtenka prieš tris darbo dienas, sumokėjus jam šešių mėnesių jo VDU išeitinę išmoką.

Darbo kodekso 60 straipsnis įpareigoja darbdavį nutraukti darbo sutartį be įspėjimo, jei teisminiu keliu darbuotojui priteista atlikti bausmę, dėl kurios jis negali toliau vykdyti įsipareigojimų darbdaviui, jei kitos institucijos, pvz., sveikatos įstaiga, draudžia darbuotojui dirbti, sugrįžus tarnautojui, vietoj kurio buvo priimtas atleidžiamas darbuotojas, arba jei sudaryta darbo sutartis, kuri prieštarauja įstatymams ir pan. Darbdavys, gavęs iš atitinkamų institucijų patvirtinantį dokumentą, darbo sutartį privalo nutraukti per penkias darbo dienas. Nuo 2020 m. rugpjūčio 1 d. dviejų mėnesių išeitinė išmoka arba vieno mėnesio VDU, jei buvo dirbta trumpiau nei vienus metus, priklauso darbuotojui, kuris atleidžiamas dėl sveikatos būklės, turint medicininę išvadą. O nutraukus sutartį dėl Darbo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 5 ir 7 punktų (dėl sugrįžusio darbuotojo arba neteisėtos darbo sutarties), darbuotojui priklauso vieno mėnesio VDU arba pusės mėnesio VDU, išdirbus trumpiau nei metus.

2020 m. rugpjūčio 1 d. įsigaliojo Darbo kodekso 61 straipsnio pakeitimai. Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laikotarpiu arba kol kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta ne tik šalių susitarimu, jos prašymu, nesant darbo sutarties šalių valiai, pasibaigus terminuotai sutarčiai, bet ir įmonės likvidavimo bei bankroto atveju. Išliko apribojimas, kad negalima atleisti nėščią darbuotoją darbdavio iniciatyva be jos kaltės iki kol vaikui sukaks treji metai pagal Darbo kodekso 57 straipsnio 1–3 dalį: dėl nepasiektų rezultatų, perteklinės darbo jėgos, atsisakymo dirbti pakeistomis sąlygomis ir pagal Darbo kodekso 59 straipsnį, kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva.