Pačioje metų pradžioje į išankstinės premjeros vakarėlį su gerbėjais Lietuvoje naujasis Land Rover Defender atvyko pasipuošęs „įžymybės“ ir „vieno svarbiausių dešimtmečio automobilio“ etiketėmis. Dar nepasirodęs prekyboje visureigis jau spėjo nusifilmuoti naujausiame filme apie Džeimsą Bondą ir transformuotis į „Lego Technic“ rinkinį, t. y. tapti svajonių žaislu vaikams nuo 11 iki 100 metų, norintiems sukonstruoti beveik tikrą visureigį iš 2 573 detalių.

Kad nepasirodytų mažai, liepos pabaigoje kompanijos vietininkai atgabeno specialią ištvermės mėginimų platformą, leidžiančią išbandyti kai kurias mašinos funkcijas „laboratorinėje bekelėje“. Tačiau vienas keistas klausimas liko neatsakytas. Klausimas ne apie tai, ar aparatas geras ir ar verta už jį pakloti bent 50 tūkst. eurų. Klausimas, kurios iš tiesų kartos šis Defender? Tai gali atrodyti burnos aušinimo neverta smulkmena, vis dėlto šio modelio evoliucija yra vienas svarbiausių dalykų, leidžiančių suvokti, koks yra visureigis ir ko iš jo derėtų tikėtis. Todėl tiesiog neišvengsime trumpos ekskursijos į praėjusio amžiaus vidurį.

Iki Antrojo pasaulinio karo „visureigiai“ apskritai neegzistavo. Juos pagimdė gyvybiškai svarbus poreikis – kariškių problemoms spręsti turėti manevringą, paprastą, patvarią ir didelio pravažumo mašiną. Šiandien sunkoka suvokti, kad konkursą tokio tipo automobiliui kurti paskelbę JAV kariuomenės vadai prototipus parodyti paprašė po 49 dienų. Įgyvendinti tokį ambicingą projektą ryžosi tik 2 iš 135 tuo metu transporto priemones gaminusių kompanijų – „American Bantam“ ir „Willys-Overland“. Priėmusios iššūkį, jos pradėjo konstruoti lengvąjį karinį visureigį pagal griežtus reikalavimus (atstumas tarp ašių negalėjo būti didesnis nei 1,9 m, vėžė – ne platesnė nei 1,2 m, o pats automobilis – ne aukštesnis nei vos 0,91 m, be to, jis privalėjo turėti nulenkiamą priekinį stiklą ir sverti ne daugiau kaip 590 kg). Kompanijos pateikė savo versijas, o prasidėjus serijinei gamybai savus patobulinimus įdiegė dar ir „Ford“ komandos specialistai.

Būtent taip gimė ratuotas karo didvyris, ne tik davęs pradžią visų varančiųjų ratų pavarą turinčių lengvųjų automobilių segmentui, bet ir bendrinį vardą visiems visureigiams. Technikos istorijos žinovai teigia, kad „jeep“ buvo pravardžiuojama beveik visa nauja karinė įranga, o kodėl toks vardas ilgainiui prilipo būtent visureigiui, tikslaus paaiškinimo nėra, nes oficialus jo pavadinimas buvo „1/4ton truck 4x4“.

Iš viso Antrojo pasaulinio karo metais buvo pagaminta beveik 700 tūkst. šiek tiek skirtingų visureigio modifikacijų, kurių viena pateko į „Rover“ kompanijos savininkų, brolių Moriso ir Spenserio Vilksų (Maurice ir Spencer Wilks) rankas. Šie britai kaip sykis suko galvas, kaip įsitvirtinti didžiulių sukrėtimų patyrusioje rinkoje ir ieškojo laimės sukonstravę nedidukų dviviečių lengvųjų automobilių Rover M1 partiją, tačiau netrukus paaiškėjo, kad žmonėms kur kas įdomesnės universalios, vidutinio dydžio ar netgi gana griozdiškos mašinos. „Rover“ strategai jau buvo pradėję kurti tokius poreikius galintį patenkinti modelį, tačiau vienas netikėtas pokalbis aukštyn kojom apvertė visus planus. Kartą Spenseris paklausė brolio, su kuo jis važinės į sodybą užmiestyje, kai visiškai susidėvės jo trofėjinis amerikinis džipas?

„Pirksiu kitą – kitos išeities nėra“, – leptelėjo vyriausiojo konstruktoriaus pareigas ėjęs Morisas Vilksas ir čia pat susigriebė pats radęs galimą visos firmos problemų sprendimo būdą.

Netrukus, naudojant sėkmingosios karo mašinos važiuoklę ir transmisiją bei daugelį kitų tuo metu gamintų automobilių detalių, buvo sukonstruota eksperimentinė pirmųjų Land Rover džipų partija aliuminio kėbulais. 1947-ųjų rudenį šiuos ratuočius apžiūrėjusi ir išbandžiusi kompanijos valdyba nusprendė jų tobulinimui ir tolesnei gamybai mesti visas jėgas. Oficialiu Land Rover gimtadieniu laikomas 1948-ųjų pavasaris, kai britiškas visureigis buvo pristatytas Amsterdamo automobilių parodoje.

Apie tai, kas vyko Land Rover padangėje per vėlesnius 70 metų, „Wikipedia“ aprašo maždaug taip: „Visureigis gamintas nuo 1948-ųjų balandžio 30 d. iki 2016- ųjų vasario 29 d. Iš pradžių vadinosi Land Rover Series I, II ir III. 1983-iaisiais pavadinime neliko žodžio „Series“, bet atsirado nuorodos į ratų bazę coliais (90/110/130). 1990-aisiais „Land Rover“ gamoje atsiradus Discovery, mažesnysis modelis pavadintas Defender. 2019-aisiais pradėtas gaminti naujos kartos Defender L663“.

Kitaip tariant, dabartinį Defender modelį „Land Rover“ strategai paskelbė tiesioginiu Series I įpėdiniu, davusiu pradžią visai kompanijai. Ar dėl to reikėtų sukti galvą? Greičiausiai ne, tačiau tai, kiek daug dėmesio skiriama pastarajai premjerai – nuteikia optimistiškai. Beveik taip pat, kaip žinojimas, jog naujoje trilerio apie superagentą 007 serijoje „Ne laikas mirti“ („No Time To Die“) kaskadininkai atliko triukus su visiškai standartiniais visureigiais, net nepakeitus kėbulo struktūros, o tik salone sumontavus papildomą apsauginį rėmą. Automobilių gaudynių scenoje Defender oru nuskrieja net 30 m, dideliu greičiu lekia per pelkes bei upių vagas, šoka nuo tilto, o po kūlversčių atsistojęs ant ratų sugeba važiuoti toliau.

„Land Rover“ atstovai tikina, kad toks visureigio egzaminavimo sudėtingiausiomis sąlygomis projektas ne tik davė peno Defender įvaizdžio kūrėjams, bet ir savotiškai pratęsė testavimo maratoną, surengtą prieš pradedant serijinę gamybą.

Beje, ant konvejerio visureigis buvo užkeltas po iškentėtų daugiau nei 62 000 bandymų, o pakabai ir kėbulo konstrukcijai teko įveikti vadinamąją Land Rover Extreme Event Test procedūrą, kuri numato kur kas didesnius krūvius ir išorinį poveikį nei įprasta standartinėse bandymų programose. Iš viso per bandymus Defender įveikė daugiau nei 1,2 mln. kilometrų ekstremaliomis sąlygomis – nuo 50 laipsnių karščio dykumose iki 40 laipsnių šalčio Arktyje ir 3 km aukštyje Uoliniuose kalnuose Kolorado valstijoje.

Koks galutinis rezultatas? Pirmasis įspūdis – naujojo Defender metamorfozė iš senųjų bekelės istorijų herojaus į moderniųjų laikų technologijų hibridą – pavydėtinai sėkminga. Visureigis ir pratęsė kampuotų formų kėbulo tradiciją, nekitusią nuo pat Series I epochos, ir pasipuošė išraiškingiausiais „Land Rover“ stilistiniais elementais. Automobilis savitas ir mielas akiai.

Jauku ir viduje. Buvusio spartietiško interjero nelikę nė kvapo, išskyrus keliose vietose demonstratyviai paliktus tvirtinimo varžtus ir plieninius kėbulo struktūros elementus. Viena egzotiškesnių parinkčių – į centrinę konsolę perkėlus pavarų perjungimo svirtį tradicinėje porankio vietoje įmontuoti trečią pirmosios eilės sėdynę: panašiai, kaip ir pirmuosiuose Land Rover egzemplioriuose. Taigi Defender 110 gali būti penkių, šešių ar septynių sėdimųjų vietų. Trumposios visureigio versijos bagažinės dydis 397 / 1 563 l, o ilgosios – 646 / 2 380 litrų.

Visureigyje debiutuoja visiškai nauja komunikacijos sistema Pivi Pro, su itin jautriu ir greitos reakcijos liečiamuoju ekranu. O Software-Over-The-Air (SOTA) technologija leidžia atnaujinti net 14 skirtingų elektroninių modulių programinę įrangą nuotoliniu būdu, automatiškai parsisiunčiant ir instaliuojant reikalingus papildymus.

Defender konstruktoriai atsisakė rėminės konstrukcijos, kurios vietą užėmė itin tvirtas aliuminio monoblokas su nepriklausomomis priekine ir galine pakabomis. Automobilis turi jau išbandytą kituose koncerno modeliuose platformą D7, tačiau dėl gausybės specifinių patobulinimų ji gavo atskirą vardo indeksą – D7x. Dalelytė „x“ čia šifruojama kaip „ekstremalus“, nes konstrukcija yra net tris kartus atsparesnė sukimui, palyginti su naudojama Discovery modelyje.

Kaip ir anksčiau, visureigis siūlomas su dviem skirtingo ilgio kėbulais – Defender 110 ir Defender 90, tačiau šie skaičiai tėra duoklė istorijai, nes neturi sąsajų su ratų bazės ilgiu, išreikštu coliais: trumpesniojo modelio tarpuašis siekia 2 587 mm arba 102 colius (bendras visureigio ilgis – 4 323 mm, plotis – 1 996 mm, aukštis – 1 974 mm). Ilgesnės versijos parametrai atitinkamai 3 022 mm arba 119 colių ir 4 758 mm bendro ilgio.

Naujasis visureigis turi pneumatinę važiuoklę, leidžiančią prošvaisą padidinti iki 314 m (Defender 90 versija). Pakabos geometrija tokia, kad priekinės, centrinės ir galinės dalių kampai sudaro atitinkamai 38, 28 ir 40 laipsnių, todėl automobilis gali tiesiog laipioti sienomis. Be to, Defender gali įveikti 900 mm gylio brastą ir naudotis firmine ClearSight Ground View technologija, kuri leidžia elektroninėmis akimis matyti kelio paviršių, esantį po variklio dangčiu, tiesiai priešais priekinius ratus.

Šiuo metu Defender siūlomi su keturių cilindrų, 2,0 l darbinio tūrio Si4 ir šešių cilindrų, 3,0 l darbinio tūrio I6 benzininiais varikliais, generuojančiais 300 ir generatoriumi ir akumuliatoriumi. Tiesa, dėl koronaviruso sukeltos sumaišties tiekimo grandinėje į Slovakijoje esančią „Land Rover“ gamyklą ilgą laiką nebuvo pristatomos hibridinio modelio baterijos, todėl labiausiai rinkoje pageidaujamos versijos tenka laukti keletą mėnesių ilgiau.

Dyzeliniai varikliai taip pat du – 4 cilindrų, 2,0 l darbinio tūrio SD4, generuojantys atitinkamai 200 ir 240 AG bei 430 Nm sukimo momentą. Beje, abiejų variklių vidutinės degalų sąnaudos siekia vos 7,6 l/100 km kelio, o anglies dvideginio emisija – 199 g/km. Mažiausias ir pigiausias modelis Lietuvoje siūlomas už 48 950 eurų, o didesniojo Defender 110 kainoraštyje nurodoma mažiausia suma 55 100 eurų.