Po javapjūtės laukuose gausiai sudygusios grūdų pabiros rodo, kad dorojant derlių neišvengta nuostolių. Kaip ir kur patiriami grūdų nuostoliai, kaip juos nustatyti ir apskaičiuoti, kokių veiksmų imtis jiems sumažinti?

Esant labai palankioms pjūčiai sąlygoms, kombainai su klavišiniais kratikliais per valandą vidutiniškai prikulia apie 40, o su dviem ašiniais kūlimo būgnais – 60 t kviečių grūdų. Naujausiuose javų kombainuose technologinį procesą galima patikėti valdyti automatinei valdymo sistemai. Tačiau netgi ir šiuo atveju po javapjūtės, kaip ir anksčiau, žaliuoja sudygusios grūdų pabiros. Viena iš priežasčių – nepatikima automatinė grūdų nuostolių kontrolės ir valdymo sistema, antra – kombainininkai per retai kontroliuoja kombaino darbo kokybę.

Nuostolių priežastys

Leistini pjovimo grūdų nuostoliai – 0,5 proc., esant labai nepalankioms sąlygoms – 0,8 proc. Kombainui dirbant šiek tiek grūdų ar sėklų išbyra pro pjaunamosios nesandarumus, grūdus iš varpų ar ankštarų iškulia sraigė ir lenktuvai, ant dirvos lieka dalgio nukirstų varpų, kartais ir ankštarų. Kombainininkai pamiršta uždengti pjaunamosios dugno galuose esančias angas, skirtas lietaus vandeniui išbėgti. Tai ypač svarbu, nuimant rapsus, sėklažoles ar kitus smulkiasėklius augalus.

Lenktuvai – aktyviausi varpų, ypač rapsų ankštarų, kultuvai. Nuimant nesugulusius javus ar rapsus, lenktuvai pakeliami aukštyn tiek, kad tik pirštai liestų varpas ar rapsų viršūnes (1 pav.). Sukamų lenktuvų pirštai neturi šukuoti varpų, o juo labiau ankštarų. Tik pjaunant sugulusius augalus, lenktuvai nuleidžiami žemyn, nustumiami pirmyn ir sukami greičiau, kad pirštai spėtų nuo dirvos kilstelti augalus aukštyn tiek, kad po jais palįstų pjovimo aparatas ir nenukapotų varpų. Darbas labai atidus, o pjovimo grūdų nuostolių išvengti sunku.

Jau prieš 60 metų gamintuose javų kombainų pjaunamosiose buvo sraigė su vijomis ir pirštais. Sraigė – tai švelnus kūlimo aparatas (2 pav. a). Keičiant tarpą tarp pjaunamosios dugno, sraigės vijų ir sraigės pirštų galų, galima sumažinti grūdų, ypač rapsų, sėklų barstymą. Tačiau tai retai kas daro, net nuimant rapsus, kai tarpą tarp sraigės vijų ir dugno reikia padidinti net iki 30 mm. Tarpo keitimo konstrukcija nepatikima. Sraigę švelniai pastumti aukštyn ar žemyn pavyksta tik kombainininkui su pagalbininku.

Kombainų variklių galia jau siekia 800 AG, o grūdų bunkerio talpa net 18 tūkst. litrų. Prie kombainų tvirtinamos 12,5 ir net 14,5 m pločio pjaunamosios. Nors sraigės ir lenktuvų viduryje įtaisius papildomą pakabą pavyko sumažinti švytavimus, tačiau padidėjo pjaunamosios masė. Todėl labai plačios pjaunamosios tvirtinamos prie kombainų su pusiau vikšrine važiuokle, dalis jų turi atskirą važiuoklę. Konstruktoriai šią problemą iš dalies išsprendė pakeisdami Vario pjaunamosios dugną ir sraigę dviem 1,02 m pločio juostiniais transporteriais (2 pav. b), kuriuos suka hidrauliniai varikliai. Iš kabinos keičiant transporterių juostų slinkimo greitį (0–3,7 m/s), nuožulniajam transporteriui tiekiamas tolygus nevienodo aukščio augalų srautas. Be to, racionalesnės formos lenktuvų plastikinių pirštų judėjimo trajektorija švelniau sąveikauja su augalų varpomis ar ankštaromis. Dalgio peiliukai sklandžiai pjauna javų stiebus ir jų pakartotinai neperpjauna, kai pirštai su dirva sudaro apie 9º kampą. Jis keičiamas iš kabinos valdomam hidrauliniam cilindrui pakreipiant pjaunamąją. Kai pjaunamosios pasvirimas keičiamas sraigtais, sugaištama daug laiko, todėl kombainininkai to nedaro.

Plačios pjaunamosios su standžiai pritvirtinta pjovimo aparato sija nepatenkinamai kopijuoja dirvos nelygumus. Gaminamos pjaunamosios su lanksčia pjovimo aparato sija ir net lanksčiu pjaunamosios dugnu. Lieka žemesnė ir vienodesnio aukščio ražiena. Pjaunamųjų ir pjovimo aparato konstrukcijos dar tobulinamos – todėl auga ir jų kaina.

Būtina nuolat stebėti ir tikrinti

Visiškai išvengti javų ar rapsų pjovimo grūdų nuostolių nepavyks. Labiausiai juos sumažinti gali smalsus, žinių siekiantis, sumanus, darbštus kombainininkas. Tam, kad kombainininkas galėtų stebėti labai plačios pjaunamosios darbą, kompanija AGCO iš kabinos išėmė vairo kolonėlę. Kombainas vairuojamas kraipant svirtelę dešiniame porankyje. Dirbdamas kombainininkas privalo ne tik keisti kombaino važiavimo greitį, ražienos aukštį, pjaunamosios technologinius parametrus, bet ir periodiškai patikrinti kombaino grūdų nuostolius.

VDU Žemės ūkio akademijos tyrėjų grupė išbandė įvairiausius grūdų nuostolių nustatymo būdus ir priemones. Moksliniuose tyrimuose kombaino grūdų nuostolius nustato trys tyrėjai, jie naudoja specialias priemones ir sugaišta daug laiko. Gamybinėmis sąlygomis kombainininkas negali tam skirti daug laiko. Į tai atsižvelgė ir kombainų konstruktoriai.

Kombainų dviejų kratiklių klavišų galuose (3 pav. a) ir viršutinio sieto gale yra jutikliai (b, c), kurie registruoja juos palietusių grūdų impulsus. Tačiau tikimybė maža, kad šiauduose ar peluose esantys grūdai palies jutiklius prieš jiems su šiaudais nukrentant į smulkintuvą ar su pelais į diskinius skleistuvus. Jeigu šiaudų ar pelų masė drėgna, pro ją prasiskverbs ir jutiklius palies dar mažiau grūdų – rodomas netikslus indikacijos vaizdas kompiuterio ekrane (d). Dabartinių kombainų kompiuterio ekrane rodomi ne šiaudų separavimo ar kūlenų valymo grūdų nuostoliai procentais ar kilogramais hektare, o tik grūdų impulsų indikacijos (stulpelių ar trikampių aukščio) kitimas. Tai kombainininką šiek tiek orientuoja, kad padidėjo ar sumažėjo grūdų barstymas. Padidinti jutiklių jautrumą ir pakeisti šviesos indikacijos stulpelių aukštį jis gali dirbtinai sudarydamas grūdų nuostolių prieaugį. Tačiau racionalų jutiklių jautrumą galima nustatyti tik rankinėmis priemonėmis nustačius realius grūdų nuostolius.

Dažniausiai šiaudų pjaustinys ir pelai atskirai paskleidžiami ražienoje. Nuo viršutinio sieto krentančius pelus paskleidžia du mentiniai rotoriai (4 pav. a ir b), jų sukimosi dažnis keičiamas iš kabinos. Pelai gali būti nupūsti ir šiaudų pjaustinio paskleidimo rotoriams (c – 1).

Šiaudų pjaustinį skleidžia smulkintuvo sudarytas oro srautas arba už jo esantys du mentiniai rotoriai (4 pav. c). Galimi ir kiti šiaudų pjaustinio ir pelų paskleidimo būdai. Grūdų nuostolių nustatymo būdai yra glaudžiai susiję su pelų ir šiaudų pjaustinio paskleidimu.

Kaip ir kur prarandami grūdai

Pjovimo grūdų nuostoliai

Jiems nustatyti kombainininkui pakanka turėti 0,1 × 0,1 m (0,01 m² ploto) vielinį rėmelį. Nagingas meistras gali pasigaminti sulankstomą kišenėje telpantį rėmelį. Pjovimo grūdų nuostoliai – grūdai ir varpos ant dirvos. Juos nustatyti patogiausia, kai kombainas važiuoja šiek tiek prieš vėją. Sustabdžius kombainą, abiejose jo pusėse tarp pjaunamosios, paskleistų pelų ir šiaudų pjaustinio yra švarios ražienos plotas (5 pav.), kuriame kombainininkas bent penkis kartus deda rėmelį ir kiekviename plotelyje suskaičiuoja grūdus.

Duomenys tikslesni, kai rėmelis dedamas ir grūdai skaičiuojami daugiau kartų. Gali būti, kad ploteliuose nebus rasta grūdų (mažesni grūdų nuostoliai). Jeigu rėmelio plotelyje yra varpa (kviečių varpoje apie 35 grūdai), tai ją iškūlus grūdai nepridedami. Tai įspėjimas kombainininkui, kad nedelsiant būtina pašalinti varpų nulaužymo ar nupjovimo priežastis. Apskaičiuojamas vidutinis rėmeliuose rastas grūdų skaičius.

Pjovimo grūdų nuostolių apskaičiavimas, kg/ha:

N1 = a A, (1 lygtis)

čia: a – vidutinis grūdų skaičius rėmelio plotelyje (0,01 m²), vnt.,

A – 1 000 grūdų svoris, g (smulkūs kviečių grūdai apie 35 g, vidutinio stambumo – 45 g, stambūs grūdai – > 48 g).

Grūdų nuostoliai, %:  

N₂ = 100 a A/A_g, (2 lygtis)

čia: A_g – derlius, kg/ha.

Kai derlius 8 000 kg/ha ir vidutiniškai rėmelyje yra vienas grūdas (A = 40 g), pjovimo grūdų nuostoliai dar neviršija leistinųjų 0,5 proc. Kai derlius 6 000 kg/ha, vidutiniškai rėmelyje gali būti 0,8 grūdo.

Kūlenų valymo ir šiaudų kratymo grūdų nuostoliai

Paprastai leistini 0,5 proc. nuostoliai, labai nepalankiomis sąlygomis jie gali siekti 1 proc. Svarbiausia grūdų nuostolių priežastis – per greitai važiuojama. Labai palankiomis sąlygomis kombaino Claas Lexion 670 maksimalus leistinas važiavimo greitis 3,7 km/h (6 pav.). Kai kūlimo būgnas sukamas per dažnai, kratiklių klavišai nespėja iš sutrupintų šiaudų iškratyti grūdų. Šiaudgaliai padidina valytuvo apkrovą. Peluose lieka grūdų, kai nesuderintas ventiliatoriaus sukimosi dažnis su tarpais tarp viršutiniojo sieto žvynų.

Dažniausiai pelai ir šiaudų pjaustinys atskirai paskleidžiami ražienoje. Šiaudų ir pelų separavimo grūdų nuostoliams nustatyti dar ir mūsų šalyje naudojami 1,0 × 0,3 m (0,3 m² ploto) loveliai. Vokiečių mokslininkas dr. P. Feiferis (P. Feiffer) rekomendavo lovelį pritvirtinti prie vairavimo ratų tilto laikiklio (7 pav. a). Dabar kombaino pjaunamosios abiejose pusėse prie vertikalios sienelės laikiklių tvirtinami papildomi du loveliai (b). Kombainui važiuojant, kombainininkas paspaudžia jungtuką ir loveliai krenta ant ražienos. Juos uždengia skleidžiami pelai ir šiaudų pjaustinys (c). Jiems atskirti nuo grūdų sugaištama daug laiko (d). Kombainininkas tam negali skirti daug laiko, todėl šio būdo nenaudoja.

Kūlenų valymo ir šiaudų kratymo grūdų nuostolių apskaičiavimas, kg/ha: N₃ = 0,03 a₁ A, (3 lygtis)

čia: a₁ – grūdų skaičius lovelyje (1,0 × 0,3 m), vnt.

Grūdų nuostoliai, %:

N₄ = 3 a₁ A/Ag, (4 lygtis)

Bendri pjovimo, kūlenų valymo ir šiaudų kratymo grūdų nuostoliai

Juos gali nustatyti ir kombainininkas. Sustabdęs kombainą ir paėjęs tolėliau ant ražienos bent penkis kartus deda 0,01 m² ploto rėmelį (8 pav.). Kiekvieno rėmelio plotelyje suskaičiuoja grūdus ir vidutinį jų kiekį. Remdamasis 1 ir 2 lygtimis, apskaičiuoja bendrus (pjovimo, šiaudų kratymo ir kūlenų valymo) grūdų nuostolius. Vidutiniškai rėmelio plotelyje gali būti 1–2 grūdai, tuomet grūdų nuostoliai dar neviršija leistinojo 1,5 procento.

Šiaudų separavimo grūdų nuostoliai

Šiaudai klojami į pradalges, o pelai paskleidžiami ražienoje. Šiaudų separavimo grūdų nuostoliams nustatyti naudojamas 1,0 × 0,3 m plastikinis lovelis. Kombainui važiuojant, jis dedamas tuoj pat už vairuojamųjų ratų. Lovelio dėjėjas privalo likti vietoje, nes lovelį užklojus apie 2 m pločio šiaudų pradalgei jam surasti bus sugaištama daug laiko. Dar sunkiau rasti lovelį po pradalge, kai jį nuo laikiklio, pritvirtinto prie vairuojamųjų ratų sijos gembės, atjungia kombainininkas iš kabinos. Tik žinant lovelio vietą galima virš jo gulinčius šiaudus rankomis iškedenti ir nukelti. Jeigu šiaudų pradalgė platesnė už lovelį, tai dalis grūdų nepatenka į jį. Lovelyje esantys pelai ir šiaudgaliai pašalinami, grūdai suskaičiuojami.

Šiaudų separavimo grūdų nuostolių apskaičiavimas, kg/ha:

N₅ = 0,01 a A l/ B b, (5 lygtis)

čia: l – šiaudų pradalgės plotis, m, B – pjaunamosios plotis, m, b – lovelio plotis, m.

Grūdų nuostoliai, %:

N₆ = a A l/ B b A_g, (6 lygtis)

Javų pjovimo ir šiaudų separavimo grūdų nuostoliai

Šiaudai klojami į pradalges. Grūdų nuostolius gali nustatyti kombainininkas be pagalbininkų. Sustabdęs kombainą, kombainininkas ar tikrintojai nuo šiaudų pradalgės ruoželio (apie 0,5 m pločio) pakelia šiaudus ir kelis kartus juos papurto rankomis.

Bent trijose vietose ant dirvos dedamas 0,01 m² ploto rėmelis. Juose rasti grūdai suskaičiuojami. Kad duomenys būtų tikslesni, tą patį reikėtų pakartoti kitame pradalgės ruoželyje. Apskaičiuojamas vidutinis grūdų skaičius 0,01 m² plotelyje. Rėmelyje gali būti 1–3 grūdai, leistini grūdų nuostoliai 1,5 procento.

Grūdų nuostolių apskaičiavimas, kg/ha:

N₇ = a A l/ B, (7 lygtis)

Grūdų nuostoliai, %:

N₈ = 100 a A l/B A_g, (8 lygtis)

Kūlimo grūdų nuostoliai

Kūlimo grūdų nuostoliai – tai varpose likę neiškulti grūdai. Jie nustatomi guldant šiaudus į pradalges. Einant išilgai šiaudų pradalgės iš jos skirtingų vietų prirenkama 50 varpų. Rankomis iškūlus likusius grūdus, jie suskaičiuojami. Tai daroma tris kartus.

Kūlimo grūdų nuostolių apskaičiavimas, kg/ha:

N₉ = 0,0002 k a₁ A, (9 lygtis)

čia: k – vidutinis stiebų su varpomis skaičius pasėlio kvadratinio metro plote, vnt., a₁ – 50-ties varpų neiškultų grūdų skaičius (gali būti 1 ar 2 grūdai).

Pateikta metodika ir priemonėmis kombainininkas gali be pagalbininkų periodiškai patikrinti darbo kokybę.

Rapsų sėklos mažos, išbirusių ant dirvos tiksliai suskaičiuoti negalima. Todėl rapsų nuėmimo sėklų nuostoliams nustatyti naudojamos kitos priemonės. Skirtingų gamintojų kombainų darbui palyginti naudojama sudėtingesnė grūdų nuostolių nustatymo metodika ir priemonės.