Medunešis ant kriaušių ne visada gardus. Tarsi medumi aplietos lipnios jaunų ūglių viršūnės, pageltę lapai su iškrypusia centrine lapo gysla, lipnūs pajuodę vaisiai – tai kriaušinių blakučių darbas. Šie maži vabzdžiai pastaraisiais metais vis labiau plinta dėl permainingų, pakankamai šiltų žiemų ir atsparumo įvairiems insekticidams.

Kriaušinės blakutės (Psylla pyri) kenkia tik kriaušėms, jos itin pavojingos jaunuose kriaušynuose ar medelynuose. Kriaušinių blakučių daroma žala yra dvejopa. Pirmiausia – tiesioginis pažeidimas, kai intensyvus kenkėjų užpuolimas silpnina augalą, atima maisto medžiagas; augalai apsineša lipniomis išskyromis, mažėja derlius. Kita, netiesioginė žala, kai ant „medaus rasos“ – cukringų lipnių išskyrų – išsivysto suodligė, sukelianti fotosintezės pokyčių, medžiagų apykaitos sutrikimų, o pajuodę vaisiai praranda prekinę išvaizdą.

Taip pat blakutės gali pernešti fitoplazmas, sukeliančias lapų garbanojimąsi. Lervos čiulpia sultis ir užteršia sužalotas augalo dalis cukringomis lipniomis išskyromis. Pažeisti pumpurai neišsivysto, lapai pagelsta, vėliau paruduoja ir sudžiūsta, vaisių užuomazgos nubyra. Ant saldžių blakučių išskyrų veisiasi saprofitiniai grybai, todėl vaismedžių lapai, šakutės ar vaisiai pajuosta.

Suaugusios blakutės būna 2–3 mm ilgio, tamsiai rusvos, turi 2 poras sparnų, panašios į nedideles cikadas. Kiaušiniai iš pradžių būna balsvi, vėliau oranžiniai, lervos – oranžinės. Žiemoja žievės atplaišose ir po nukritusiais lapais pavienės suaugusios blakutės arba mažomis grupelėmis.

Žiemojančios blakutės yra šiek tiek tamsesnės ir didesnės (apie 3 mm) negu vasaros suaugusieji (apie 2 mm). Jos pradeda skraidyti anksti pavasarį, o vėliau, temperatūrai pakilus iki +5–10 °C, ant pumpurų, šakučių, vėliau ir ant lapų, deda kiaušinius. Pirmos kartos lervos ritasi prieš pumpurų skleidimąsi, jos čiulpia pumpurų ir lapų sultis. Kitos kartos lervos pasirodo baigiant žydėti kriaušėms balandžio–gegužės mėnesį, iš jų atsiranda vasarą plintantys suaugėliai. Per metus gali išsivystyti 4–5 blakučių kartos.

Svarbu neleisti pernelyg išplisti

Svarbu išlaikyti žemą blakučių populiacijos lygį visus metus, nes, joms labai išplitus, tampa sunku kontroliuoti. Jeigu nuo pumpurų išsiskleidimo pradžios randamos 4–8 lervos ant ūglio, purškiama insekticidu.

Svarbu, kad vasarą ir po derliaus nuėmimo kriaušinių blakučių populiacija būtų maža, kad kuo mažiau suaugėlių migruotų žiemoti, nes kiekviena peržiemojusi patelė vienu metu deda nuo 10 iki 20 kiaušinių. Per vegetaciją, kai sutampa kelios blakučių kartos ir skirtingi vystymosi tarpsniai ir ne visi etapai yra vienodai jautrūs cheminiam apdorojimui, kenkėjų kontrolė tampa neefektyvi.

Literatūros duomenimis, kriaušinės blakutės atsparios įvairių grupių insekticidams, ypač piretroidams. Žiemojančiai populiacijai mažinti naudojami parafino aliejaus produktų, insekticidinių muilų, azadirachtino ir kaolino molio purškimai, o per vegetaciją dažniausiai naudojamas abamektinas, kuris naikina vasarinius kiaušinius ir lervas, bet neveikia suaugėlių.

Purškiami sieros ir aliejaus produktai kriaušėms gali būti labai fitotoksiški, ypač kai lauke karšta. Taip pat produktai, kuriuose yra indinio nimbamedžio (neem) ekstrakto (azadirachtino), gali būti fitotoksiški kai kurioms kriaušių veislėms.

Patarimai dėl apsaugos priemonių

Reikėtų vengti pertręšti azoto trąšomis. Laiku genėti, nesutankinti vainikų, atlikti vasaros genėjimą, kad būtų pašalinti pertekliniai ūgliai, ypač iš vaismedžių vidaus. Kartu su nereikalingais ūgliais pašalinami vasariniai kiaušiniai ir lervos, o kai medis tinkamai išretintas, pagerėja purškimo kokybė. Būtina naudoti pakankamai vandens, kad purškimo tirpalu būtų gerai apipurkštas visas vaismedis, įskaitant jauniausius ūglius.

Lietuvoje kriaušinių blakučių kontrolei registruoti 3 insekticidai. Insekticidą Decis Forte (v. m. deltametrinas) nuo blakučių reikia purkšti (0,0875 l/ ha) pastebėjus kenkėjus ar pirmuosius augalų pažeidimus. Laikas tarp purškimų – 14–21 diena. Didžiausias apdorojimų skaičius – 3; paskutinis apdorojimo terminas – likus 7 dienoms iki derliaus nuėmimo.

Envidor (v. m. spirodiklofenas) rekomenduojama purkšti (0,2 l/ha) nuo žiedynų formavimosi pradžios iki žiedpumpurių rausvėjimo pradžios (BBCH 51–57) arba nuo žydėjimo pabaigos iki vaisiaus brandos vidurio (BBCH 69–85). Didžiausias apdorojimų skaičius – 1; paskutinis apdorojimo terminas – likus 14 dienų iki derliaus nuėmimo.

Fibro (v. m. parafino aliejus) purkšti (20–30 l/ha) per vegetaciją, jei purškiama 2 kartus, naudoti 20 l/ha normą.