23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/05
Lapų septoriozė – žalingiausia liga javų pasėliuose
  • Dr. Jūratė RAMANAUSKIENĖ, Karolina VERIKAITĖ LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Siekis išauginti kokybišką ir gausų javų derlių, minimaliai naudojant augalų priežiūrai ir apsaugos priemonėms skirtus išteklius, verčia gilintis į sukėlėjų epidemiologiją ir išsiaiškinti ligų plitimo bei jų kontrolės ypatumus. Paanalizuokime vieną žalingiausių javų ligų – lapų septoriozę. 

Lapų septoriozė (Zymoseptoria tritici) yra plačiausiai kviečių auginimo regionuose išplitusi lapų liga. Lauko ir laboratoriniai tyrimai, susiję su lapų septoriozės sukėlėjo daroma žala, epidemiologija ir efektyvių prevencinių priemonių paieška atliekami daugelį metų, tačiau vis vien ši liga priskiriama prie ekonomiškai žalingiausių. Pažeistuose pasėliuose, ypač kai infekcija smarkiai išplinta ant viršutinių lapų, netenkama apie 30–40 proc. derliaus.

Kaip lapų septoriozė plinta

Vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių lapų septoriozės išplitimo riziką, yra meteorologinės sąlygos. Ligai plisti palanku, kai esant 15–20 °C šilumai vyrauja drėgni su dažnu lietumi orai. Smarkiau ši lapų liga išplinta žieminiuose kviečiuose, o vasarinių kviečių pasėliuose dažniausiai pasireiškia mažesniu intensyvumu.

Sukėlėjas žiemoja dirvožemyje ant augalų liekanų, o ant jų susiformavusios oru plintančios lytinės sporos (askosporos) yra laikomos pagrindiniu infekcijos šaltiniu. Kadangi, esant palankioms oro sąlygoms, askosporos oro srautais gali įveikti nemažus atstumus, dar iš rudens gali užkrėsti net kitame lauke augančius žieminius kviečius.

Nelytinės sporos (piknidiosporos) pavasario–vasaros periodu sukelia antrinę infekciją. Piknidiosporos sklinda mažu atstumu, su lietaus lašais nuo pažeistų apatinių lapų infekciją perneša ant viršutinių sveikų lapų. Mokslinėje literatūroje nurodoma, kad antrinė infekcija galima ir lytinėmis sporomis.

Per LAMMC Žemdirbystės institute vykdytus tyrimus sporų gaudyklėmis buvo fiksuojama oru plintančių lapų septoriozės sukėlėjo Z. tritici askosporų plitimo pradžia ir plitimo pikai skirtingų rotacijų sėjomainose.

Išskirti du plitimo laikotarpiai

Sporų plitimo srautai buvo fiksuojami žieminių kviečių pasėlyje po žieminių kviečių priešsėlio (tai monokultūros laukas, kuriame žieminiai kviečiai auginami nuo 2005 metų) ir žieminių kviečių lauke po nemiglinių augalų priešsėlio. Kaip ir tikėtasi, didesni askosporų kiekiai nustatyti kviečių monokultūros lauke, kuriame buvo likęs pagrindinis ligos užkratas – šiaudai.

Žemdirbystės institute vykdytų tyrimų duomenimis, nustatyti 2 gausesnio askosporų plitimo laikotarpiai: rudens – spalio mėnesiais ir intensyvaus augalų vystymosi periodu – gegužės–birželio mėnesiais. Taigi, nors ir vyrauja sausesni, be dažnų kritulių orai, ligos išplitimo rizika išlieka, kadangi lapų septoriozės infekcija gali plisti oro srautais ar vėjo pernešamomis askosporomis.

Ligos požymiai

Žieminiuose kviečiuose pirmieji ligos požymiai – neryškios, vandeningos, nedidelės dėmelės – išryškėja ant apatinių lapų šiltą ir vėlyvą rudenį arba anksti pavasarį. Vegetacijai įsibėgėjant ir vyraujant lietingiems orams, jos didėja ir virsta ištįsusiomis didelėmis rudomis dėmėmis, išsidėsčiusiomis lapų tarpgysliuose.

Dėmėms senstant, pašviesėjusiame centre susiformuoja plika akimi matomi juodi taškeliai – grybo piknidžiai, kurie ypač išryškėja po lietaus arba rytais, kai gausi rasa.

Efektyvios kontrolės principai

Ligų kontrolė be fungicidų javų pasėliuose jau neįsivaizduojama, tačiau laikantis integruotos augalų apsaugos principų, pirmenybė vis dėlto turėtų būti teikiama prevencinėms priemonėms.

Dažnai, siekiant sumažinti dirvos dirbimo išlaidas, ūkiuose javai sėjami į minimaliai įdirbtą dirvą arba dėl menkos sėjomainos rotacijos tame pačiame lauke auginami dvejus ar net trejus metus iš eilės. Būtent sėjomainos stoka ir minimalus žemės dirbimas yra vieni svarbiausių rizikos veiksnių, kurie turi įtakos gausesniam lapų septoriozės išplitimui kviečių pasėliuose. Ir tai yra viena iš pagrindinių priežasčių, lemiančių grūdų derliaus nuostolius ir prastesnius grūdų produkcijos kokybinius rodiklius.

Siekiant sumažinti lapų septoriozės plitimą, reikėtų:

  • vengti atsėliavimo ir supaprastinto žemės dirbimo;
  • netaikyti tiesioginės sėjos į ražienas;
  • subalansuoti tręšimą azoto, fosforo ir kalio trąšomis;
  • auginti atsparesnių veislių javus;
  • stebėti meteorologines sąlygas.

Kontroliuojant šią kviečių lapų ligą, būtina ypač saugoti tris viršutinius lapus, kurie grūdų pilnėjimo tarpsniu turi didžiausią, maždaug 75 proc., įtaką galutiniam grūdų derliui.

Atsižvelgiant į tai, kiek intensyviai lapų septoriozė plinta, fungicidai augalų vegetacijos periodu panaudojami vieną ar du kartus. Mokslinių tyrimų duomenimis, cheminė apsauga nuo lapų septoriozės efektyviausia, kai fungicidai panaudojami iki penktos–septintos dienos po užsikrėtimo arba, kitaip tariant, penktą–septintą latentinio periodo dieną. Lapų septoriozės latentinis periodas skaičiuojamas nuo infekcijos pradžios iki pirmųjų piknidžių susiformavimo.

Remiantis gera augalų apsaugos praktika, fungicidus reikia naudoti prevenciškai, kai vizualių požymių dar nematyti, kad būtų apsaugoti naujai susiformavę lapai. Kai ligos simptomai ant kviečių lapų jau aiškiai matyti, fungicidų purškimas gali duoti tik minimalią naudą. 

Įvertintos skirtingos purškimo programos

Per Žemdirbystės institute vykdytus tiksliuosius lauko eksperimentus buvo įvertinta skirtingų purškimo programų, kurios buvo sudarytos atsižvelgiant į ligos sukėlėjo epidemiologiją ir meteorologines sąlygas, įtaka lapų septoriozės intensyvumui.

Į tyrimo schemą taip pat buvo įtrauktos purškimų programos, paremtos latentinio periodo pradžios fiksavimu. Tai yra, pirmasis purškimas (T1) nuo lapų septoriozės buvo atliktas praėjus kelioms dienoms po gausesnio lietaus (stebint kritulius nuo augalų bamblėjimo pradžios, kai jau išsisukęs trečiasis lapas). Tyrimo duomenimis, iš esmės mažesnis ligos intensyvumas buvo laukeliuose, kuriuose pirmas purškimas fungicidu buvo atliktas praėjus 5–7 arba 8–10 dienų po lietaus.

Oro sąlygos ir rotacija sėjomainoje yra vieni svarbiausių rizikos veiksnių žieminių kviečių pasėliuose, darančių didžiausią įtaką lapų septoriozės plitimui ir intensyvumui, o efektyvi apsauga nuo šios ligos labai priklauso nuo augalų apsaugos produktų panaudojimo laiko. 

Ko tikėtis šį sezoną?

Dėl kintančio klimato tai vieni, tai kiti nepalankūs gamtos reiškiniai (sausros arba pernelyg drėgni orai) neigiamai paveikia žemės ūkio gamybos apimtis ir auginamos produkcijos kokybę. Tai kelia nerimą mūsų šalies žemdirbiams.

Ilgėjantys rudens ir šiltėjantys žiemos periodai sudaro itin palankias sąlygas grybinėms ligoms plisti žieminių javų pasėliuose. Praėjusi žiema buvo šilčiausia per visą orų stebėjimo laikotarpį, todėl per šį sezoną, tikėtina, javų pasėliuose gali prireikti intensyvesnės augalų apsaugos nuo ligų.

Sinoptikai prognozuoja palyginti sausą pavasarį. Tokiu dėl sukėlėjui nepalankių oro sąlygų lapų septoriozė gali plisti ne taip intensyviai. Kovo mėnesį ant apatinių augalų lapų jau buvo galima pamatyti ligos požymių, tačiau, kiek stipriai šįmet ši liga išplis, vis dėlto labai priklausys nuo oro sąlygų gegužės–birželio mėnesiais.

Efektyvių augalų apsaugos priemonių pasirinkimas ir jų panaudojimo laikas nuo lapų septoriozės turi būti paremtas kompleksiniu rizikos veiksnių įvertinimu.