Skaitmenizacijos procesai suformavo visiškai naujus verslo modelius, tokius kaip elektroninė prekyba, internetinės mokėjimų sistemos, internetinė reklama, sukūrė verslo gigantus „Amazon“, „Uber“, „PayPal“. Technologinių inovacijų svarbą pajutome kovodami su COVID-19 viruso pandemija.

Informacinių technologijų plėtra vaidina didelį vaidmenį ekonomikoje – žmogus siekia patenkinti vis augančius poreikius vienoje ar kitoje veiklos srityje, o informacinės technologijos plečia šių galimybių spektrą.

Organizacijos, diegiančios naująsias technologijas savo veikloje, ateityje gali gerokai pagerinti konkurencingumą. Pritaikius efektyvesnes skaitmenines sistemas ir kitas novatoriškas technologijas bus galima sutrumpinti operacijų vykdymo laiką, užtikrinti geresnę kokybę, pritraukti daugiau vartotojų ir greičiau pasiekti naujas rinkas.

Besikeičiančioje verslo aplinkoje keičiasi ir verslo modeliai, kuriuos apibrėžia du dalykai: kaip organizacijos kuria vertę vartotojams ir kaip jos kuria vertę sau. Skaitmeninė transformacija keičia abu šiuos dalykus.

Kompanija „Forbes“ nurodo, kad 2017 m. pasaulyje pirmą kartą buvo užaugintas ir nuimtas derlius visiškai be jokio žmogaus tiesioginio fizinio darbo, t. y. į tą pasėlių lauką niekada nebuvo įžengęs žmogus.

Norint patenkinti augančio planetos gyventojų skaičiaus, kuris, Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) vertinimais, 2050 m. turėtų pasiekti 9,7 milijardo, poreikius, reikia didinti maisto produktų gamybą. Tai didina žemės ūkio verslo vaidmenį ir kartu kelia naujus iššūkius: kaip tai įgyvendinti, nedidinant aplinkos taršos ir prisidedant prie klimato kaitos pasekmių švelninimo.

Mokslininkai išskiria kelias pagrindines ketvirtosios pramonės revoliucijos tendencijas, nulemsiančias žemės ūkio verslo pažangą.

Daiktų internetas ir jutiklių naudojimas

Informacijos rinkimas naudojantis daiktų internetu, t. y. jutikliais, mašinomis ir dronais, gebančiais pateikti informaciją realiu laiku, kuri vėliau saugoma ir apdorojama debesyse, leis padidinti žemės ūkio verslo efektyvumą, pavyzdžiui, sumažinti darbo sąnaudas, stebėti ir pasiruošti nepalankioms klimato sąlygoms, trukdančioms gamybos procesams, stebėti kenkėjų ir ligų plitimą ir kt. Jutikliai, strategiškai išdėstyti aplink laukus, kartu su vaizdo atpažinimo technologijomis leidžia ūkininkams apžiūrėti savo pasėlius iš bet kurios pasaulio vietos. Be to, verslo prognozavimo modeliai, paremti gausiais duomenimis ir dirbtiniu intelektu, sudarys galimybę numatyti kenkėjų ir ligų protrūkius, pateikti rekomendacijas dėl geriausių augalų veislių parinkimo, nustatyti tinkamiausią laiką produktus pateikti rinkai. Jutikliai, įmontuoti žemės ūkio technikoje, sudaro galimybę gauti realiu laiku informaciją apie derlių.

Dronai, robotai, dirbtinis intelektas

Dronai, sukuriantys 3D vaizdą, naudojami dirvožemio kokybei įvertinti analizuojant ir planuojant augalų sėjos ir sodinimo technologijas. Jie jau dabar naudojami purkšti pasėlius taip, kad cheminės medžiagos nepatektų į požeminius vandenis. Naujausi tyrimai parodė, kad dronai gali padidinti purškimo greitį 5 kartus.

Mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad robotų naudojimas žemės ūkyje didina gyvulių produktyvumą ir augalų derlių. Purškimo ir ravėjimo robotai gali sumažinti agrocheminių medžiagų naudojimą iki 90 proc. Robotikos technologijų kūrimu žemės ūkyje užsiimančios kompanijos eksperimentuoja su lazeriais ir fotoaparatais, kad galėtų nustatyti ir pašalinti piktžoles be žmogaus įsikišimo, kuria augalus persodinančius robotus, kurie suteikia tradiciniams metodams naują efektyvumo lygį, išbando vaisių skynimo ir riešutų derliaus nuėmimo automatiką.

Dirbtinio intelekto ir mašininio mokymo naudojimas padidins ūkininkų galimybes valdyti ūkius pasitelkiant išmaniųjų telefonų programas. Pavyzdžiui, dirbtinio intelekto naudojimas išmaniuosiuose fotoaparatuose, kurie montuojami tvartuose, leis identifikuoti ir atpažinti kiekvieną gyvulį, nustatyti, ar jis pakankamai ėda, ar neserga, ir informaciją pateikti ūkininkui telefone.

Žemės ūkio skaitmeninimas

Žemės ūkio skaitmeninimo procesas iš esmės keičia žemės ūkio produktų verslo valdymą. Kuriami Fintech produktai, sąnaudų valdymo technologijos, ūkio valdymo paslaugų modeliai, kiti inovatyvūs žemės ūkio verslo valdymo sprendimai. Jau pristatomos verslo valdymo technologijos, siūlant ūkio valdymui reikalingų duomenų rinkimą jutikliais, sparčiai plėtojamas dalijimosi ekonomikos konceptas, siekiant efektyviau panaudoti žemės ūkio produktų gamybai reikalingą techniką.

Žemės ūkio verslo skaitmeninimas leis pritaikyti tokius ūkio valdymo sprendimus ir paskatins inovacijas, kurių anksčiau nebuvo įmanoma diegti dėl duomenų trūkumo. Visų pirma tai didesnės galimybės rizikoms valdyti. Atsiradus galimybei rinkti duomenis apie augalus ir gyvulius realiu laiku naudojant jutiklius, dronus, palydovus, atsivers galimybė realiu laiku valdyti gamtines, technologines rizikas. Mokslininkai prognozuoja, kad ir darbuotojų parinkimas bus labiausiai susijęs su jų gebėjimais valdyti rizikas ir visiškai persikels į elektroninę erdvę.

Skaitmenizavimo technologijos atveria naujas žemės ūkio verslo valdymo galimybes visuose žemės ūkio ir maisto produktų vertės grandinės etapuose: žemės ūkio procesų automatizavimas leidžia tiksliai sureguliuoti naudojamų žaliavų ir medžiagų kiekius, sumažinti rankinio darbo poreikį; palydoviniai duomenys ir jutikliai pagerina pasėlių augimo ir žemės ar vandens kokybės stebėjimo tikslumą, o visa tai sumažina sąnaudas. Produktų kilmės atsekamumo technologijos ir skaitmeninės logistikos paslaugos suteikia galimybę supaprastinti žemės ūkio maisto produktų tiekimo grandines, kartu teikdamos patikimą informaciją vartotojams ir padidindamos šias technologijas taikančių ūkininkų konkurencines galimybes.

Skaitmeninės technologijos prisideda prie valdžios institucijų vykdomos žemės ūkio politikos ir programų veiksmingumo, efektyvumo, sudaro galimybes kurti dar geresnes. Pavyzdžiui, laisvai prieinami aukštos kokybės palydoviniai vaizdai sumažina daugelio žemės ūkio veiklų stebėjimo ir kontrolės išlaidas. Tai leidžia atitinkamoms valdžios institucijoms pereiti prie tikslingesnės politikos, pagal kurią ūkininkams būtų mokamos subsidijos. Skaitmeninės technologijos leidžia ne tik stebėti, kaip laikomasi aplinkos apsaugos politikos, bet ir automatizuoti žemės ūkio administracinius procesus ir plėtoti naujas paslaugas.

Galiausiai skaitmeninės technologijos padeda taikyti naujus prekybos žemės ūkio ir maisto produktais modelius, sujungdamos žemės ūkio produkcijos pardavėjus ir pirkėjus į naujas rinkas ir sudarydamos galimybes valdžios institucijoms stebėti ir užtikrinti kokybės standartų laikymąsi, greitesnes ir veiksmingesnes pasienio procedūras, kurios būtinos greitai gendantiems produktams ir kt.

Technologijos įveikia pandemiją

Pasaulį apėmusi COVID-19 viruso pandemija dar labiau išryškino žemės ūkio svarbą. Technologinių inovacijų taikymas kovojant su šia problema užima vieną svarbiausių pozicijų. Pasaulio žemės ūkio verslas atsidūrė savotiškoje dviprasmybėje: dėl viruso plitimo paskelbtas karantinas, uždarytos valstybių sienos sukėlė darbuotojų stygių šiame versle, bet padidino žemės ūkio reikšmę aprūpinant gyventojus maisto produktais. Skaitmeninės technologijos šiuo atveju leistų įveikti darbuotojų problemą ir padėtų tiesiogiai aprūpinti gyventojus maisto produktais. Savaeigiai traktoriai, žemės ūkio produkcijos nuėmimo technologijos, be žmogaus pagalbos nuimančios derlių, dronai, pristatantys užsakytus maisto produktus į namus, tai tik keletas pavyzdžių, kaip inovatyvios technologijos gali prisidėti prie viruso pandemijos plitimo stabdymo ir su tuo susijusių problemų sprendimo.

Visam tam reikalingi inovatyvūs logistiniai sprendimai, kurie priimami panaudojant dirbtinį intelektą, blokų grandinių (blockchain – angl.) technologijas.

Technologinė pažanga padės pasiekti tikslą – sukurti atsparesnes, našesnes ir tvaresnes žemės ūkio ir maisto sistemas, geriau tenkinančias vartotojų poreikius. Tačiau technologinių inovacijų diegimas žemės ūkio versle gali sukelti ir neigiamų padarinių: duomenų praradimas, netinkamas panaudojimas ar vagystės gali pakenkti žemės ūkio verslo valdymui. Todėl iškyla šios informacijos kontrolės ir valdymo problema, kurią turi spręsti šalies valdžia.

Visa tai kelia klausimus:

• Ar esame pasiruošę technologinių inovacijų šuoliui?
• Ar turime pakankamai žinių ir kompetencijų šiems procesams suvaldyti?
• Ar gebėsime pasinaudoti naujų technologijų galimybėmis?
• Į kokias kompetencijas turime investuoti jau dabar?