Kiekvienas iš mūsų anksčiau ar vėliau susiduriame su paveldėjimu. Kaip ir kokia tvarka paveldima, kur ir per kiek laiko kreiptis dėl paveldėjimo, į ką reikėtų atkreipti dėmesį?

Paveldėjimas yra teisė, bet ne pareiga. Palikėjo įpėdiniai laisvi nepriimti arba atsisakyti palikimo. Tačiau įpėdiniui (-iams) nutarus paveldėti ir priėmus palikimą, atsiranda įvairių tarpusavyje susijusių pareigų ir prievolių.

Civilinio kodekso (CK) 5.1 straipsnis paveldėjimą apibūdina kaip mirusio asmens turtinių ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, pareigų perėjimą įpėdiniams. Paveldėti galima materialius ir nematerialius dalykus. Lietuvoje paveldima tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tiek, kiek tai yra nepakeista testamentu. Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys ir valstybė, o pagal testamentą – dar ir juridiniai asmenys. Paveldint pagal įstatymą išskiriamos 6 įstatyminių įpėdinių eilės (CK 5.11 str.). Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad paveldint pagal įstatymą visi įstatyminiai įpėdiniai paveldi eiliškumo tvarka lygiomis dalimis. Prie pirmos eilės įpėdinių priskiriami palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), taip pat vaikai, gimę po jo mirties, o prie antros eilės – palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai. Antros eilės įpėdiniai paveldi, jei nėra pirmos eilės įpėdinių, trečios – jei nėra pirmos ir antros eilės įpėdinių ir t. t.

CK 5.13 straipsnyje išaiškinta sutuoktinių paveldėjimo tvarka, t. y. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą arba su pirmos ar antros eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi vieną ketvirtadalį palikimo, jeigu įpėdinių ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Jeigu įpėdinių daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Pavyzdžiui, šeimoje buvo sutuoktiniai ir du vaikai, tad mirusįjį sutuoktinį pergyvenęs sutuoktinis, paveldės vieną ketvirtadalį mirusiajam sutuoktiniui priklausančio palikimo. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais (palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai), jam priklauso pusė palikimo. Nesant pirmos eilės (palikėjo vaikų (tarp jų ir įvaikių) ir palikėjo vaikų, gimusių po jo mirties) ir antros eilės įpėdinių (palikėjo tėvų (įtėvių), vaikaičių), sutuoktinis paveldi visą palikimą.

Jeigu palikėjas surašė testamentą, įpėdiniai, nurodyti testamente, gali kreiptis į notarą ir paveldėti pagal testamente nustatytą tvarką ir sąlygas. Asmuo, norintis surašyti testamentą, turi būti veiksnus šioje srityje bei suvokiantis savo veiksmų reikšmę ir pasekmes. Lietuvoje yra išskiriamos dvi testamentų rūšys: oficialieji ir asmeniniai. Oficialieji testamentai sudaromi raštu dviem egzemplioriais ir patvirtinami notaro. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad testamente nurodoma testamento sudarymo vieta, laikas. Testamentą pasirašo pats testatorius. Jo akivaizdoje testamentas tvirtinamas ir registruojamas notariniame registre. Vienas testamento egzempliorius duodamas testatoriui, o kitas lieka jį patvirtinusioje įstaigoje (dažniausiai pas notarą). Visa informacija apie testamento sudarymą ir jo turinį laikoma konfidencialia. Oficialūs testamentai registruojami testamentų registre. Jiems yra prilyginami testamentai, patvirtinti CK 5.28 str. 6 dalyje nurodyta tvarka, t. y. testamentai asmenų, kurie gydosi ligoninėse, kitose stacionarinėse gydymo ar profilaktikos įstaigose, sanatorijose arba gyvena senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namuose. Šie testamentai turi būti patvirtinti tų ligoninių, gydymo įstaigų, sanatorijų vyriausiųjų gydytojų, jų pavaduotojų medicinos reikalams arba budinčiųjų gydytojų, taip pat senyvo amžiaus asmenų arba asmenų su negalia socialinės globos namų direktorių ir vyriausiųjų gydytojų; testatoriaus gyvenamosios vietos seniūnų.

Asmeninis testamentas – tai testatoriaus ranka surašytas testamentas, kuriame nurodyta testatoriaus vardas, pavardė, testamento sudarymo data (metai, mėnuo, diena), vieta ir kuris išreiškia testatoriaus valią ir yra jo pasirašytas. Asmeninis testamentas gali būti surašytas bet kokia kalba. Asmeninį testamentą testatorius gali perduoti saugoti notarui.

Siekiant išvengti galimų ginčų tarp įpėdinių, teisininkai rekomenduoja testamentą sudaryti ir patvirtinti notarine tvarka.

Mirus palikėjui, įstatyminiai ar testamentiniai įpėdiniai, siekdami paveldėti, privalo ne vėliau kaip per tris mėnesius nuo palikėjo mirties kreiptis į palikėjo gyvenamosios vietos notarą dėl paveldėjimo bylos užvedimo ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad ginčų, kilusių tarp įpėdinių, notaras nesprendžia – tai paliekama jų susitarimui arba įpėdiniams nesusitarus jie turi kreiptis į teismą. Kreipiantis pas notarą įpėdiniai turi pateikti asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus. Jei nebuvo surašytas testamentas ir kreipiasi pas notarą įstatyminiai įpėdiniai, be asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, jie taip pat turi pateikti ir giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus – gimimo metrikus, santuokos liudijimą. Įpėdiniai taip pat privalo pateikti notarui ir dokumentus, įrodančius palikėjo nuosavybės teisę.

Norint paveldėti nekilnojamąjį turtą (žemę, mišką, vandens telkinius, pastatus), reikia pateikti Registrų centro išrašus, jei kalbame apie ūkininko ūkio paveldėjimą – ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Jei ūkininkas turi žemės ūkio technikos, taip pat privaloma pateikti žemės ūkio technikos registracijos pažymėjimus. Siekiant paveldėti žemės ūkio bendrovės pajus, reikia pateikti nuosavybę patvirtinančius dokumentus. Taigi galima teigti, kad siekiant paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą, notarui būtina pateikti visus dokumentus, patvirtinančius palikėjo nuosavybės teises. Pagal CK 5.14 str. įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams pagal įstatymą, nesvarbu, kokia yra jų eilė ir paveldima dalis, jeigu jie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienus metus.

Ūkio paveldėjimas

Ūkininko ūkiu laikoma jo turtinių ir asmeninių neturtinių teisių ir prievolių visuma. Vadinasi, įpėdinis, priimdamas palikimą, įsipareigoja ne tik perimti turtą, įgyti tam tikras teises, bet ir vykdyti visas prievoles, susijusias su ūkininko ūkio veikla. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal CK 5.50 str. neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlygomis ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Tačiau, kaip ir minėjome, paveldėjimas yra teisė, taigi įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą pagal CK 5.60 str. turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos atsisakyti palikimo. Neleidžiama atsisakyti su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Norėdamas atsisakyti palikimo, įpėdinis pagal įstatymą ar įpėdinis pagal testamentą atsisako palikimo, teikdamas pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarui. Pagal įstatymą neleidžiama atsisakyti palikimo, jeigu įpėdinis iš pradžių pateikė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą, kad jis priima palikimą arba prašė išduoti jam paveldėjimo teisės liudijimą. Taigi kreipimasis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ūkininko ūkiui paveldėti yra labai atsakingas žingsnis, kurį priėmus reikia atkreipti dėmesį į tai, kad palikėjas gali būti pasiėmęs paskolas ūkio veiklai vykdyti, turi įsipareigojimų dalyvaudamas įvairiose programose.

Pagal Ūkininko ūkio įstatymą, ūkininkui mirus, jeigu įpėdinis tęsia ūkio veiklą, registro tvarkymo įstaigai pateikiami ūkio įregistravimo pažymėjimas ir prašymas įregistruoti ūkį įpėdinio vardu kartu su tai patvirtinančiais ir kitais dokumentais. Tačiau ką daryti, jei įpėdinių yra ne vienas arba ūkininkas ūkį vedė kartu su partneriu, t. y. fiziniu asmeniu (ūkininko sutuoktinis, pilnametis šeimos narys ar kitas fizinis asmuo), kuris kartu su ūkininku vertėsi žemės ūkio veikla ir miškininkyste pagal sudarytą jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį? Pagal Ūkininko ūkio įstatymą ūkininko ūkis yra nedaloma visuma. Tad CK 5.71 ir 5.73 straipsniai numato, kad tais atvejais, kai ūkininko ūkio padalijimas gali suardyti ūkį, pirmenybės teisę gauti ūkį ir jam priklausantį inventorių turi tas įpėdinis, kuris daugiausia dirbo paveldimame ūkyje ir yra pasiryžęs bei pasiruošęs pats ūkininkauti. Šiuo atveju įpėdiniai tarpusavyje turi nuspręsti, kuris priims ūkininko ūkį kaip palikimą ir toliau tęs veiklą vykdydamas visus įsipareigojimus. Jeigu kyla ginčas, teismas kitiems įpėdiniams kompensacijos už jiems priklausančias turto dalis išmokėjimą gali išdėstyti iki dešimties metų, priimdamas sprendimą nustatyti priverstinę hipoteką visiems tokio įpėdinio nekilnojamiesiems daiktams. O jei įpėdinis paveldėtą ūkininko ūkį parduoda nepraėjus dešimčiai metų nuo ūkio paveldėjimo, kiti įpėdiniai turi pirmenybės teisę pirkti ūkį, jeigu jiems nebuvo išmokėta visa kompensacija, numatyta LR 5.71 straipsnyje. Pardavus ūkį, kiti įpėdiniai įgyja teisę reikalauti, kad jiems nedelsiant būtų išmokėta likusi kompensacijos dalis.

Jei ūkininko ūkio veikla netęsiama, ūkio paveldėtojas (-ai) per 1 mėnesį nuo ūkio paveldėjimo dokumentų įforminimo dienos pateikia rašytinį prašymą savivaldybės administracijai išregistruoti ūkį. Šiuo atveju būtina pateikti mirusio ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimą. Tačiau vėlgi reikia atkreipti dėmesį į tai, kad jei ir ūkininko ūkio veikla netęsiama, gali išlikti tam tikros mirusio ūkininko prievolės, pavyzdžiui, paimta banko paskola ūkio veiklai vykdyti arba lizingo būdu įsigyta žemės ūkio technika. Šiuo atveju būtina atidžiai išanalizuoti ūkininko sudarytas sutartis ir įsipareigojimus.

Jeigu įpėdinis nusprendžia tęsti ūkininko veiklą, įregistruodamas ūkininko ūkį pagal gautus paveldėjimo dokumentus, jis turi žinoti, kad jam pereina ir visi ankstesni palikėjo įsipareigojimai. Paveldint tiek pagal įstatymą, tiek pagal testamentą, CK 5.52 str. numato įpėdinio, kuris priėmė palikimą pradėjęs turtą valdyti arba padavęs pareiškimą notarui, atsakomybę už palikėjo skolas, t. y. įpėdinis už palikėjo skolas atsako visu savo turtu, išskyrus CK numatytus atvejus.

Jeigu palikimą priėmė keletas įpėdinių, visi jie už palikėjo skolas atsako solidariai visu savo turtu. Taigi, numanant, kad palikėjas gali turėti finansinių įsipareigojimų, rekomenduojama pateikti pareiškimą dėl palikimo priėmimo, nurodant, kad įpėdinis palikimą pageidauja priimti pagal turto apyrašą. Tada yra sudaromas turto apyrašas ir įpėdinio atsakomybė už palikėjo skolas nustatoma pagal CK 5.53 ir 5.54 straipsniuose nustatytą tvarką. Įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu. Jeigu bent vienas įpėdinis priėmė palikimą pagal turto apyrašą, tai ir visi kiti įpėdiniai laikomi priėmusiais palikimą pagal turto apyrašą.

Žemės paveldėjimas

Kalbant apie žemės (žemės ūkio paskirties, miškų, miškų ūkio paskirties, kitos žemės paskirties) paveldėjimą, reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad, siekiant paveldėti žemę, taip pat reikia pateikti nuosavybės teisę įrodančius dokumentus. Jei įpėdinių yra daugiau negu vienas ir jie visi paveldi įstatymų nustatyta tvarka (įstatyminiai arba testamentiniai įpėdiniai), jie tampa bendraturčiais. Jiems išduodamas nuosavybę patvirtinantis Registrų centro dokumentas (išrašas). Siekiant išvengti ginčų dėl žemės naudojimo, žemės sklypo ribų, teisininkai rekomenduoja pas notarą nustatyti žemės naudojimo tvarką su aiškiai apibrėžtomis sklypų ribomis. Tačiau reikia atkreipti dėmesį į dar vieną disponavimo žeme aspektą, kai žemės sklypas priklauso keliems savininkams. Šiuo atveju norint parduoti paveldėtą žemės dalį, pirmiausia reikia ją pasiūlyti bendraturčiams. Jei bendraturčiai atsisako pirkti bendro turto dalį, tada jau galima parduoti tretiesiems asmenims.

Parduodant žemės ūkio paskirties žemę, jei ji valdoma bendrosios dalinės nuosavybės teise, ją taip pat reikia pasiūlyti bendraturčiams. Jei bendraturčiai atsisako pirkti, tada būtina siūlyti šalia esančių žemės sklypų savininkams. Jei žemės ūkio paskirties žemės sklypo kaimynai neišreiškia noro pirkti, prieš parduodant paveldėtą nekilnojamojo turto dalį tretiesiems asmenims, privaloma kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą.

Pagal CK 5.75 str., jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Šiuo atveju žemė pagal įpėdinio pateiktą paveldėjimo teisės liudijimą parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka įpėdinio nurodytam pirkėjui arba aukcione. Atskaičius visas pardavimo ar aukciono organizavimo išlaidas, likusi gauta suma yra išmokama įpėdiniui.