Vienas iš pirmųjų pavasario darbų – patikrinti sėklos kokybę. Daugumos žemės ūkio augalų sėklų (javų, žirnių) daigumas šiemet yra labai geras, tačiau pupų daigumas prastesnis negu tikėtasi.

Valstybinės augalininkystės tarnybos duomenimis, jų bei atestuotų dauginamosios medžiagos tiekėjų atliktais laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad 2019 m. derliaus pupų sėklos daigumas buvo 71–79 proc. ir neatitiko sertifikuotai sėklai keliamų minimalių daigumo (80 proc.) reikalavimų, todėl tokia sėkla negalėjo būti tiekiama rinkai. Buvo kreiptasi į Europos Komisiją ir gautas leidimas naudoti sėklą, kurios daigumas siekia 70 proc. ir daugiau.

Nepaisant šio palengvinimo, problema dėl prastesnio negu reikalaujama sėklos daigumo ir toliau išlieka. Visų siekiamybė turėti kuo geresnės kokybės sėklų, o daigumas yra vienas iš esminių kokybės rodiklių.

Sėklų ruošimas kitiems metams prasideda tik jas pasėjus. Tinkamai atlikti pupų pasėlių priežiūros darbai didele dalimi lemia išauginamų grūdų, o kartu – ir sėklos kokybę. Padidėjus pupų plotams ir dvejus pastaruosius metus vyraujant labai šiltiems orams, pupose masiškai plito pupiniai grūdinukai. Šių kenkėjų pažeistų grūdų nepageidauja nei augalininkystės produkcijos perdirbėjai, nei eksportuotojai, nei sėklos ruošimo kompanijos.

Pupinių grūdinukų vystymosi ciklo lervų stadija vyksta grūde tiek lauke, tiek sandėlyje. Jei jos besimaitindamos sužaloja grūdo gemalą, tokie grūdai nebesudygsta. Žemdirbystės institute 2018 m. darytų tyrimų duomenimis, dėl grūdinukų pažeidimų pupų grūdų daigumas buvo 9,5 procentinio punkto mažesnis negu nepažeistų, subrendo mažesnės masės grūdai.

Šį pavasarį atlikus 2019 m. išaugintų pupų analizę matomos panašios tendencijos – pažeistos sėklos sudygo 12 procentinių punktų prasčiau negu pupinių grūdinukų nepažeistos. Reikėtų atkreipti dėmesį, kad nemenkas kiekis tiek sveikų, tiek pažeistų pupų vystėsi lėčiau ir buvo įvertinta, kad sudygo nenormaliai. Tačiau net 18 proc. pažeistų sėklų nesudygo visai, o nepažeistų - tik 2 proc. Šie duomenys akivaizdžiai patvirtina neigiamą pupinių grūdinukų įtaką daigumui.

Kontroliuoti pupinius grūdinukus sunku. Nuo šio kenkėjo rekomenduojama purkšti užsimezgus pirmosioms ankštims, vėliau, esant būtinybei, purškimą pakartoti. Vienas purškimas 2018 ir 2019 m. vasaromis pupų pasėlius nuo grūdinukų saugojo menkai.

Tyrimais taip pat nustatyta, kad pažeisti kenkėjų grūdai yra labiau apnikti grybinio ir bakterinio užkrato. Laboratorijoje atliktų analizių duomenimis, ypač ryškus bakterijų kolonijas formuojančių vienetų (KFV) padidėjimas ant kenkėjų pažeistų grūdų negu sveikų. Grybinė infekcija taip pat 1,7 karto didesnė ant pažeistų grūdų negu ant nepažeistų.

Su pupų sėkla plinta pagrindinių šio augalo ligų – askochitozės ir rudosios dėmėtligės sukėlėjai – Ascochyta fabae ir Botrytis fabae. Jei ant pupų sėklų nustatoma šių sukėlėjų, rekomenduojama beicuoti veiksmingais nuo šių patogenų beicais.

Ne visada pagalvojama, kad sėklos kokybė gali būti sugadinama nuimant derlių nepalankiomis sąlygomis ir kai dėl skubesnių darbų iškart grūdai neišdžiovinami. Nors rekomenduojamas Lietuvoje standartinis drėgnis yra 14 proc., tačiau ne vienoje šalyje rekomenduojama sandėliuoti 13 proc. drėgnumo sėklinius grūdus.

Neigiamą įtaką grūdų sėklinėms savybėms gali turėti nepritaikyti džiovyklų, sandėlių įrenginiai. Jei jie nepritaikyti stambesnėms sėkloms, šios pažeidžiamos mechaniškai, dėl to taip pat gali nukentėti daigumas.

Lietuvoje auginamų pupų grūdų dydis labai įvairus. Derliaus metų sąlygos taip pat lemia subrandintų grūdų dydį. Todėl sėklos normos apskaičiavimas, atsižvelgiant į tūkstančio grūdų masę bei jų daigumą, turėtų būti privalomas kiekviename pupas auginančiame ūkyje.