Darbuotojams svarbu ne tik pastovus ir konkurencingas darbo užmokestis, tačiau ir papildomos naudos, kurias darbdaviai gali užtikrinti savo darbuotojams, taip sukurdami patrauklesnę darbo vietą.

Darbdavys savo darbuotojo naudai gali mokėti: gyvybės draudimo įmokas pagal gyvybės draudimo sutartį, draudimo įmokas už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, pensijų įmokas į pensijų sąskaitą pensijų fonde.

Šios Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 17 straipsnio 1 dalies 14 ir 14-1 punktuose išdėstytos įmokos darbuotojų naudai yra neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, o darbdaviui jos leidžia mažinti apmokestinamąsias pajamas, nes priskiriamos leidžiamiems atskaitymams (esant tam tikroms sąlygoms).

Norint papildomai drausti darbuotojus gyvybės draudimo, papildomomis sveikatos draudimo įmokomis ar už darbuotoją mokėti įmokas į pensijų fondus, reikia atkreipti dėmesį, kad darbuotojo neapmokestinamosioms pajamoms priskiriama tik ta įmokų suma, kuri neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui priskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų. Įmokų suma, viršijanti 25 proc. per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų, pripažįstama gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis, gautomis natūra, ir apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu ir „Sodros“ įmokomis.

Įmokos pagal gyvybės draudimo sutartis

GPMĮ išskiriamos dvejopos gyvybės draudimo sutarčių rūšys:

• darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą iki 2012 m. gruodžio 31 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 m., arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam sulaukus 55 metų;
• darbuotojo naudai darbdavio mokamų gyvybės draudimo įmokų pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą nuo 2013 m. sausio 1 d., kai draudimo sutarties terminas ne trumpesnis kaip 10 m., arba kai draudimo išmoka išmokama apdraustajam, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus, nustatyto gyvybės draudimo sutarties sudarymo metu galiojusiame Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme, yra likę ne daugiau kaip 5 metai.

Svarbu tai, kad ši lengvata taikoma gyventojui, kuris su įmokas mokančiu asmeniu yra susijęs darbo santykiais, o sąlyga „įmokos mokamos darbuotojo naudai“ tenkinama tik tokiu atveju, kai darbdavys išlaidas patiria kaupdamas darbuotojo naudai ir (ar) drausdamas darbuotoją mirties, ligos ar kitais atvejais, t. y. kai darbuotojas pagal draudimo sutarties sąlygas yra ne tik naudos gavėjas, bet ir apdraustasis. Jeigu darbuotojas yra tik naudos gavėjas, o apdraustasis nesusijęs su įmokų mokėtoju darbo santykiais, tokiu atveju ši lengvata netaikoma.

Įmokos už papildomą sveikatos draudimą

Gyventojų pajamų mokesčio ir „Sodros“ įmokų lengvata taikoma tik tuomet, kai draudžiama papildomomis sveikatos priežiūros paslaugomis. GPMĮ 17 straipsnio komentare nurodytos sąlygos, kurias reikia tenkinti, kad draudimo bendrovei sumokėta įmoka būtų atleista nuo mokesčių:

• darbuotojo naudai darbdavio sudarytoje sveikatos draudimo sutartyje nurodytos sveikatos priežiūros paslaugos, kurias draudimo įmonė privalo apmokėti įvykus draudimo sutartyje numatytam draudžiamajam įvykiui, t. y. kai apdraustasis kreipsis į sveikatos priežiūros įstaigą ar licencijuotą asmenį dėl sveikatos sutrikimų, sveikatos būklių ar siekdamas apsisaugoti nuo susirgimo, stiprinti sveikatą ir pan., sudarančios pagrindą jas teikti;
• įmokos mokamos už tokias sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikia asmuo, turintis teisę jas teikti;
• sveikatos priežiūros paslaugų tikslas yra diagnozuoti, prižiūrėti ir gydyti ligas bei sveikatos sutrikimus, užkirsti jiems kelią (sveikatos sutrikimų, ligų profilaktika), padėti atgauti ir stiprinti sveikatą, taip pat užtikrinti patarnavimus bei materialinį asmens aprūpinimą, reikalingą sveikatai atkurti.

Svarbu tai, kad turi būti tenkinamos visos trys sąlygos, be to, apdraustasis gali pasinaudoti ne vien sveikatos priežiūros paslaugomis, bet ir įsigyti vaistų, vitaminų, maisto papildų ir medicinos pagalbos priemonių, diagnozuotų sveikatos sutrikimų gydymui bei profilaktikai.

Tačiau jeigu draudimo sutartyje bus numatytos ir kitos pagal draudimo sutartį apmokamos išlaidos, tokioms išlaidoms lengvata netaikoma, jos laikomos gyventojų pajamų mokesčio objektu ir turi būti apmokestinamos kaip su darbo santykiais susijusios išmokos. Kitoms paslaugoms priskiriama: užsiėmimai sporto ir sveikatingumo klubuose, SPA procedūros, kosmetinės plastinės procedūros (operacijos), negydomieji masažai, apsauginiai akiniai nuo saulės, įsigyjami ne gydymo tikslais be sveikatos priežiūros specialisto paskyrimo, akinių priežiūros priemonės, aksesuarai, kosmetikos priemonių pirkimas, reabilitacijos priemonių atvežimas, transporto išlaidų apmokėjimas į (iš) gydymo įstaigą (-os), įskaitant automobilio statymo išlaidas, vaikų nuvežimas į mokyklą patyrus nedarbingumą ir pan.

Įmokos į pensijų fondus

Tokiomis įmokomis laikomos darbdavio mokamos įmokos į trečios pakopos pensijų fondus. Jeigu darbdavys moka tokias įmokas už savo darbuotoją, būtina tenkinti šias sąlygas:

• pensijų įmokos mokamos vadovaujantis Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatomis;
• darbdavio patiriamos išlaidos darbuotojų naudai savo esme yra papildoma motyvacinė priemonė, skatinanti darbuotojų lojalumą darbdaviui, kai siekiama prisidėti prie darbuotojo ilgalaikio kaupimo senatvei.

Be to, svarbu, kad būtų tenkinami šie kriterijai:

• tarp pensijų fondo valdymo įmonės ir darbuotojo vardu pensijų įmokas mokančio asmens (darbdavio) yra sudaryta pensijų kaupimo sutartis, iš kurios turinio matyti, kas yra įmokų mokėtojas, įmokų mokėjimo periodiškumas ir įmokų dydis, arba
• pensijų kaupimo sutartis sudaryta tarp pensijų fondo valdymo įmonės ir pensijų fondo dalyvio, o tarp darbuotojo ir darbdavio yra rašytinis susitarimas, kuriame aptartos darbdavio mokamų įmokų mokėjimo sąlygos (įmokų dydis, mokėjimo periodiškumas ir kitos sąlygos), ir
• pensijų įmokos nėra išsiimamos anksčiau nei pasibaigia dalyvavimas pensijų fonde.

Pavyzdys. Darbuotojo mėnesinis darbo užmokestis yra 700 Eur. Iš viso per 2019 m. mokestinį laikotarpį darbdavys darbuotojui apskaičiavo 8 400 Eur darbo užmokesčio (bruto darbo užmokestis). 25 proc. nuo darbuotojui 2019 m. apskaičiuoto darbo užmokesčio sudaro 2 100 Eur (8 400 Eur x 0,25 = 2 100 Eur) per metus.

Darbdavys per 2019 m. mokestinį laikotarpį darbuotojo naudai sumokėjo šias įmokas:

• 1 000 Eur dydžio gyvybės draudimo įmokų sumą pagal gyvybės draudimo sutartį, sudarytą 15 metų laikotarpiui darbuotojo naudai;
• 700 Eur dydžio draudimo įmokų suma už papildomą (savanorišką) sveikatos draudimą, kurio objektas yra apdraustojo sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas;
• 500 Eur dydžio pensijų įmokų sumą į darbuotojo asmeninę pensijų programos dalyvio sąskaitą pensijų fonde.

Bendra darbdavio sumokėtų įmokų suma – 2 200 Eur, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad 25 proc. nuo darbuotojo darbo užmokesčio yra 2 100 Eur, šį dydį viršijanti suma – 100 Eur – pripažįstama gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusiomis pajamomis ir atitinkamai apmokestinama GPM ir „Sodros“ įmokomis.