Ūkininkai, kurie, skaičiuodami gyventojų pajamų mokestį (GPM), pasirenka leidžiamiems atskaitymams priskirti faktines išlaidas, turi žinoti ir apie reikalavimus, taikomus leidžiamiems atskaitymams pripažinti.  Leidžiami atskaitymai – tai išlaidų suma, kuria gali būti mažinamos žemės ūkio veiklos apmokestinamosios pajamos, apskaičiuojant mokėtiną gyventojų pajamų mokestį. Yra 10 pagrindinių reikalavimų šioms išlaidoms pateisinti.

Visų pirma, išlaidos turi būti pagrįstos juridinę galią turinčiais dokumentais, t. y. ūkininkas turi turėti:

• prekių ar paslaugų pirkimo dokumentus (PVM sąskaitas faktūras, sąskaitas faktūras);
• apmokėjimo dokumentus (kasos pajamų orderius, kasos aparato čekius, kasos išlaidų orderius, banko išrašus);
• prekių ir paslaugų sunaudojimo pagamintai žemės ūkio produkcijai ar žemės ūkio paslaugoms teikti faktą pagrindžiančius dokumentus (nurašymo aktus). Visi išvardyti dokumentai turi turėti nustatytus privalomus ir papildomus rekvizitus.

Kitas svarbus dalykas yra tai, kad iš žemės ūkio veiklos pajamų (gautų per mokestinį laikotarpį) galima atimti tik su tos veiklos pajamų uždirbimu susijusius leidžiamus atskaitymus.

Pavyzdys. Ūkininkas 2019 m. prikūlė 100 t žieminių kviečių, kurių užauginimo išlaidos sudarė 10 000 Eur. Vienos tonos savikaina sudarė 100 Eur (10 000 Eur / 100 t). 2019 metais ūkininkas pardavė 50 t žieminių kviečių. Todėl 2019 m. parduotos produkcijos leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik 5 000 Eur (50 t x 100 Eur). Kita patirtų išlaidų suma leidžiamiems atskaitymams bus priskirta tais metais, kada bus parduota likusi produkcijos dalis.

Leidžiamiems atskaitymams priskirtinos išlaidos turi būti įprastinės ir būtinos žemės ūkio veiklai vykdyti. Tokioms išlaidoms priskiriama sėkla, trąšos, augalų apsaugos priemonės, pašarai, gyvulių apsaugos priemonės, kuras, atsarginės dalys, remonto medžiagos, elektra, vanduo, dujos, tara, mažavertis inventorius, paslaugos žemės ūkiui, samdomų darbuotojų darbo užmokestis, žemės mokestis ir žemės arba kito turto nuoma.

Norint leidžiamiems atskaitymams priskirti ilgalaikio turto nusidėvėjimo (amortizacijos) išlaidas ir su tuo ilgalaikiu turtu susijusias eksploatavimo, remonto išlaidas, toks turtas, prieš pradedant jį naudoti žemės ūkio veikloje, turi būti deklaruotas FR0457 formoje Fizinio asmens pranešimas apie ilgalaikio turto ar jo dalies priskyrimą vykdomai individualiai ir (arba) ekonominei veiklai ir pateiktas VMI. Jei ilgalaikis turtas įsigytas santuokoje, turi būti sutuoktinio sutikimas naudoti šį turtą žemės ūkio veiklai. Jei sutikimo nėra, prie leidžiamų atskaitymų galima priskirti tik 50 proc. nusidėvėjimo (amortizacijos) išlaidų.

Iš žemės ūkio veiklos pajamų galima atskaityti ir reprezentacines išlaidas, tačiau jos turi tenkinti šias sąlygas:

• atskaityti leidžiama ne daugiau kaip 50 proc. patirtų reprezentacinių išlaidų;
• šios atskaitomos išlaidos negali viršyti 2 proc. individualios žemės ūkio veiklos pajamų per mokestinį laikotarpį.

Banko palūkanos, jei paskola paimta žemės ūkio veiklai vykdyti arba žemės sklypui, kuris bus naudojamas žemės ūkio veiklai, įsigyti. Leidžiamiems atskaitymams priskiriama mokamų palūkanų dalis, neviršijanti tokios paskolos rinkos kainos. Lizingo palūkanos, jei turtas įsigytas žemės ūkio veiklai, žemės ūkio veikloje naudojamo turto draudimas, ūkininko už save mokami valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčiai, įvairios rinkliavos, susijusios su žemės ūkio veikla, ūkio valdymo išlaidos, reklama. Ūkininko ir jo samdomų darbuotojų kelionės ir nakvynės, registracijos išlaidos konferencijose, simpoziumuose, parodose ar kituose renginiuose, susijusiuose su žemės ūkio individualia veikla. Šiuo atveju ūkininkas savo ar samdomo darbuotojo išvykimą iš nuolatinės veiklos vykdymo vietos turi būti įforminęs atitinkamu aktu, kuriame nurodyta išvykimo tikslas, vieta (vietos), trukmė. Gali būti pridėta renginio programa.

Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti mokestiniu laikotarpiu faktiškai patirtus natūralios netekties nuostolius. Natūrali netektis – tai natūralus prekių (žaliavų, produkcijos) sumažėjimas dėl prekių (žaliavų, produkcijos) saugojimo, perpylimo, pakavimo, vežimo, krovimo ir pardavimo, įskaitant nuostolius dėl pirkėjų užmaršumo. Pripažįstant leidžiamais atskaitymais natūralios netekties nuostolius, reikia žinoti, kad:

• šviežių vaisių, uogų, grybų ir daržovių natūralios netekties nuostolių suma negali viršyti 3 proc. ūkininko mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų;
• kitos žemės ūkio produkcijos ir prekių natūralios netekties nuostolių suma negali viršyti 1 proc. ūkininko mokestinio laikotarpio individualios veiklos pajamų.

Leidžiamais atskaitymais gali būti pripažįstama beviltiškų skolų suma, jei ūkininkas pajamas pripažįsta pagal kaupimo apskaitos principą ir jeigu ta suma buvo įtraukta į jo individualios veiklos pajamas ir turi dokumentus, įrodančius skolos beviltiškumą ir pastangas šias skolas susigrąžinti.

Leidžiamiems atskaitymams galima priskirti dėl ligų ar apsigimimų kritusių gyvulių vertę, bet ūkininkai turi turėti veterinarijos gydytojų pasirašytus aktus, kuriuose būtų nurodyti susirgimai, dėl kurių gyvuliai krito. Jei gyvuliai krito dėl virusinių arba užkrečiamų ligų, ūkininkai taip pat turi turėti dokumentus, patvirtinančius šių ligų protrūkio faktą. Žuvus pasėliams dėl gamtos stichijų (šalnos, liūtys, sausra, vėjas, kruša ir pan.), patirti nuostoliai gali būti priskirti leidžiamiems atskaitymams, jei ūkininkai turi dokumentus, kuriuose būtų surašytas žalos mastas, priežastys. Dokumentai turi būti pasirašyti ne tik paties ūkininko, bet ir komisijos, kurioje turėtų būti kompetentingi asmenys, galintys įvertinti nuostolius (žemės ūkio skyriaus specialistas, augalininkystės konsultantas). Jei pienas netinkamas realizuoti ir veršeliams girdyti dėl gyvulių ligos arba gydymo, tai jo savikaina gali būti priskiriama leidžiamiems atskaitymams, bet būtinas veterinarijos gydytojų pasirašytas aktas, kuriame būtų nurodyta, dėl kokių priežasčių pienas negali būti realizuojamas.

Leidžiamiems atskaitymams priskiriama stojamųjų narių įnašų ir narių mokesčių suma negali būti didesnė kaip 0,2 proc. individualios veiklos pajamų.

Išmokos ir leidžiami atskaitymai

Gavus išmokas patirtoms išlaidoms kompensuoti, gautomis kompensacijomis turi būti mažinama leidžiamų atskaitymų suma. Tai gali būti gauta palūkanų kompensacija, kompensuojamas samdomų darbuotojų atlyginimas, draudimo įmokų kompensavimas, gyvulių produktyvumo kontrolės, pieno tyrimų, gaišenų tvarkymo kompensavimas.

Pavyzdys. Ūkininkas sumokėjo bankui 1 500 Eur palūkanų už žemės ūkio veiklai vykdyti gautą paskolą. Jam Nacionalinė mokėjimo agentūra dalį sumokėtos paskolos kompensavo ir ūkininkas gavo 1 000 Eur palūkanų kompensaciją. Šiuo atveju leidžiamiems atskaitymams galima priskirti 500 Eur (1 500 Eur – 1 000 Eur).

Taip pat gavus draudimo išmoką, jei žuvęs turtas buvo apdraustas, leidžiamais atskaitymais bus pripažįstamos tik draudiminę išmoką viršijanti turto vertė.

Pavyzdys. Dėl liūčių žuvo 10 ha ūkininko pasėlių. Ūkininkas turi komisijos patvirtintą aktą, kuriame nurodytos žūties priežastys. Pasėlių auginimo išlaidos sudarė 10 000 Eur. Pasėliai buvo drausti ir ūkininkas gavo 8 000 Eur draudimo išmoką. Leidžiami atskaitymai šiuo atveju sudarys 2 000 Eur (10 000 Eur - 8 000 Eur).

Neleidžiami atskaitymai

Yra ir tokių išlaidų, kurių negalima priskirti leidžiamiems atskaitymams. Šios išlaidos išvardytos GPM įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje. Tai žemės, gyvenamųjų pastatų ir patalpų, lengvųjų automobilių įsigijimo išlaidos. Lengvuoju automobiliu laikoma tokia transporto priemonė, kurios registracijos liudijime nurodytas klasės ir kėbulo tipo kodas – M1.

Neleidžiami atskaitymai yra ir kompiuterių programų susikūrimo ir programų įsigijimo išlaidos, jeigu šios programos įsigytos iš asocijuotų asmenų, taip pat į biudžetą mokamas pridėtinės vertės mokestis ir GPM įstatymo nustatytas pajamų mokestis, sumokėtos netesybos, į biudžetą ir valstybės pinigų fondus sumokėtos baudos, delspinigiai ir kitos sankcijos už teisės aktų pažeidimus, išlaidos paramai ir dovanoms, neapmokestinamosioms pajamoms tenkantys leidžiami atskaitymai, ūkininko padarytos žalos atlyginimas, išmokos, nuo kurių ūkininkas privalėjo išskaičiuoti pajamų mokestį, tačiau jo neišskaičiavo, išlaidos, patirtos darant Baudžiamojo kodekso uždraustą veiką, įskaitant kyšius, ir kitos su žemės ūkio veikla nesusijusios išlaidos.

Tačiau ūkininkams ir kitiems subjektams, vykdantiems individualią veiklą, GPM įstatyme palikta galimybė pasirinkti alternatyvią išlaidų pripažinimo tvarką. Gavus iš žemės ūkio veiklos pajamų, ūkininkai gali pasirinkti leidžiamaisiais atskaitymais laikyti 30 proc. tokių pajamų sumos. Pasirinkus šią galimybę tik gyventojų pajamų mokesčio apskaičiavimo tikslais neprivaloma tokių išlaidų pagrįsti dokumentais ir tvarkyti su veikla susijusių išlaidų apskaitos.