Gerai apgalvoti žieminių kviečių auginimo agrotechniką ypač svarbu siekiant suformuoti planuojamo produktyvumo pasėlius, kad savikaina neviršytų 100 eurų už grūdų toną. Pavyzdžiui, kaip vidutinio našumo žemėse išauginti 7 t/ha grūdų, patiriant ne daugiau kaip 650–700 Eur/ha išlaidų?

Žieminius kviečius ekonomiškai verta auginti tik dirvožemiuose, kurių našumas aukštesnis negu 35 boniteto balai. Žemesnio našumo dirvožemiuose tik retais atvejais pavyks išauginti 5 ar daugiau tonų iš hektaro – t. y. rentabilų derlių.

Stipriuose komerciniuose ūkiuose, kuriuose vidutiniškai prikuliama 8–9 t/ ha grūdų, vidutinis žieminių kviečių pasėlių tankumas būna 5,25–5,75 mln./ ha produktyvių stiebų, o vidutinis varpos produktyvumas siekia 1,55–1,65 gramo. Šie pasėlio produktyvumo rodikliai ir yra orientaciniai dydžiai formuojant optimalių parametrų žieminių kviečių pasėlius aukštesnio našumo dirvose per ateinančius kelerius metus. Jei pasėlių tankumas būna per didelis ar per mažas, atsižvelgiant į dirvožemio našumą, galima laukti neigiamų padarinių.

Dirvožemių pasirinkimas

Siūloma neauginti žieminių kviečių dirvožemiuose, kurių našumas įvertintas mažiau negu 35 boniteto balais. Kalbant tiksliau, kviečių nerekomenduojama sėti šių granuliometrinės sudėties rūšių dirvose: smėlio, lengvo priesmėlio ant smėlio ar žvyro ir durpžemiuose. Šiuose dirvožemiuose jie ne tik silpnai augs, bet ir dažnai iššals.

Taip pat yra maža tikimybė išauginti bent vidutinio dydžio žieminių kviečių derlių, jei dirvožemio reakcija yra žemesnė negu pH 5,5. Tokie veiksniai gerokai padidina grūdų savikainą. Nereikėtų rizikuoti auginti žieminius kviečius ir sunkesniuose priemoliuose ar molinguose dirvožemiuose, jei juose humuso yra mažiau kaip 2,25 procento.

Veislės pasirinkimas

2019 metų rudenį prieš sėją ūkininkams buvo siūlomos net 69 žieminių kviečių veislės, iš jų net 21 buvo registruota 2018 m. ir 15 veislių – 2019 m. Tai didžiausia šiuolaikinių veislių pasiūla per visą Nepriklausomybės periodą. Praėjusį rudenį tikrai turėjome iš ko rinktis, nors ir tarp ankstesnės kartos veislių buvo daug puikių.

Ūkininkų apklausos duomenys rodo, kad 2018–2019 m. registruotų veislių pasėliai dabartiniame bendrame kviečių pasėlių plote vos viršija 10–15 proc. Viskam reikia laiko. Nepakanka reklamos, visi nori naujienas praktiškai išbandyti savo ūkyje. Ir teisingai elgiasi.

Nemaža dalis ūkininkų iki šiol dar sunkiai išsirenka kviečių veisles, kurios geriausiai atitiktų ūkio dirvožemio savybes, regiono klimato sąlygas, ūkininkavimo intensyvumą, grūdų paskirtį ir būsimą derliaus nuėmimo laiką. Nors internete galima rasti visų naujų veislių aprašus, tačiau jie nėra išsamūs. Verta apsilankyti Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų veislių tyrimo skyriuose ir bent vizualiai įvertinti naujausias veisles.

Būtų optimalu, jei apie 30–40 proc. ūkio žieminių kviečių pasėlių sudarytų ankstyvos veislės, 35–50 proc. – vidutinės brandos, o apie 25 proc. – vėlyvos veislės.

2020 m. rudens sėjai reikėtų taip suderinti žieminių kviečių veisles pagal brandos ankstyvumą, kad javų pjūtis anksčiausiai prasidėtų tuose laukuose, kuriuose kviečiai bus atsėliuojami. Pjūtį paankstintų ankstyvos brandos veislių pasėlių plėtimas. Be abejo, nereikėtų atsisakyti ir vėlyvos brandos veislių. Tai sumažintų derliaus nuostolius vėlesnio kūlimo atveju.

Daugiau dėmesio skirkime veislių atsparumui ekstremalioms klimato sąlygoms, tokioms kaip sausra, per aukšta (vasaros) ar per žema (žiemos) oro temperatūra. Svarbios veislių savybės yra jų imunitetas ligoms ir kenkėjams, atsparumas pasėlių išgulimui, grūdų savaiminiam išbyrėjimui iš varpų iki pasėlių pjūties ir per ją.

Priešsėlių pasirinkimas

Žieminių kviečių pasėlių plotai užima iki 60 proc. bendro visų javų, rapsų, bulvių, cukrinių runkelių, sėjomainos rotacijose esančių daugiamečių žolių bei kukurūzų ploto. Todėl tikėtis, kad galima išvengti jų atsėliavimo, neverta. Iš išvardytų augalų rūšių geri kviečių priešsėliai yra žieminiai ir vasariniai rapsai, pupiniai javai, kukurūzai silosui, anksti nukasti cukriniai runkeliai ir bulvės. Be abejo, geri priešsėliai yra daugiametės žolės, siloso gamybai auginami ankštinių ir miglinių javų mišiniai, tačiau pastarųjų plotai yra maži ir tai problemos neišsprendžia.

Netinkamų priešsėlių neigiamos įtakos problema kviečiams šiek tiek sušvelnėjo pradėjus sėti tarpinius pasėlius. Šiam tikslui geriausia tinka daugiamečių pupinių žolių įsėliai arba greitai augantys bastutinių šeimos augalų mišiniai posėliniams pasėliams, kuriuos sėjame po anksti nukultų žieminių kviečių. Beveik 35–40 proc. visų žieminių kviečių pasėlių ūkininkams tenka atsėliuoti. Daugiamečiai stebėjimai rodo, kad net vienkartinis kviečių atsėliavimas padidina augalų apsaugos produktų sąnaudas 15–25 proc. ir, be to, dėl įvairių priežasčių sumažėja atsėliuotų kviečių vidutinis derlingumas. Tiesa, didėjant žemių našumui, atsėliavimo žala mažėja.

Tikėtina jų vegetacijos trukmė (augalams sudygus) yra apie 35–45 paros, kurių pakanka atsėliavimo žalą sumažinti 60–75 proc. Žieminių kviečių sėjos po miglinių javų žalą beveik visai panaikina tarpinis pasėlis, kurio žalioji vegetacija būna ilgesnė negu 60 dienų. Be to, greta jų įtakos kviečių pasėlių fitosanitarinėms savybėms, dar gaunamas ir patikimas dirvų našumo didėjimo efektas.

Dirvų ruošimas sėjai

Lenkijos dirvožemio savybių tyrėjai teigia, kad dirvų dirbimo optimizavimas yra skirtas ne tik sėklų lauko daigumui bei augalų pirminiam augimui skatinti, bet ir dar daro didelę įtaką laikinam dirvožemių našumo pagerėjimui bei humifikacijos proceso kokybei. Dabar Lietuvoje nėra išsamių rekomenduojamų žemės dirbimo metodikų, kuriomis remiantis būtų galima optimaliai pasirinkti tinkamą kiekvieno ūkio lauko dirvų dirbimo būdą.

Straipsnio autorius pritaria Širvintų r. ūkininko Justino Inčiūros išsakytai nuomonei: „Nesame nei ariamosios, nei bearimės žemdirbystės entuziastai, turime ir plūgą, ir skutiklį. Dirbame žemę taip, kaip tuo metu reikia pagal orų sąlygas ir auginamus augalus: reikia – ariame, reikia – skutame.“

Būtina tik viena priemonė – ražienų skutimas iš karto po pjūties ar per 1–2 dienas. Kartu su ražienų skutimu galima pasėti ir posėlinius augalus. Antra būtinybė – gebėti paruošti sėklų guoliavietes. Čia žemdirbiai yra tikri meistrai ir mokyti nereikia. Trečia: paruošus dirvą, nevėlinti sėjos. Nepritariu žieminių kviečių sėjai tiesiogiai į neskustas ražienas.

Tręšimo normų apskaičiavimas

Augalų mineraliniai maistiniai elementai skirstomi į makroelementus ir mikroelementus. Makroelementai dar skirstomi į pagrindinius ir antrinius. Pagrindiniams maisto elementams priklauso azotas, fosforas ir kalis, o antriniams – siera, magnis, kalcis. Iš mikroelementų augalų mityboje didžiausią reikšmę turi boras, manganas, cinkas, varis, geležis, molibdenas ir kobaltas.

Augalininkystės praktikoje, deja, didesnis dėmesys skiriamas tik azotui, fosforui ir kaliui, o iš mikroelementų – borui, cinkui, manganui, variui ir molibdenui. Todėl sudaromi tręšimo planai retai būna išsamūs ir tobulai aitinkantys augalų biologiją.

Pagrindinis tręšimo sistemų uždavinys yra taip optimizuoti žieminių kviečių tręšimo normas ir trąšų įterpimo būdus bei laiką, kad nuo sėjos iki jų brandos neatsirastų jokio augalų mitybos trūkumo. Tik tada galima tikėtis maksimalaus kviečių derlingumo, dirvožemių našumo lygio išlaikymo ar net jo padidinimo. Kol trąšos nėra per daug brangios, reikėtų naudotis proga ne tik padidinti augalų vidutinį derlingumą, bet ir pagerinti dirvožemio našumą.

Lietuvoje sparčiai plinta tiksliosios žemdirbystės technologijos, kurių moto: „visi darbai – tik pagal realų poreikį“. Tręšti taip pat reikėtų sudarius kompleksinę tręšimo sistemą. Kas turėjo lėšų ir investavo į šios sistemos sukūrimą, tas jau gali dirbti inovatyviai. Tačiau daugeliui ūkių dar reikia pasiruošti, nes ūkininkams trūksta tikslios pirminės informacijos, o be jos nebus ir tikslių skaičiavimų.

Kaip patiems sudaryti tręšimo planus

Informacijos stygius ar jos netikslumas visada sukelia nemažai klaidų. Todėl šiame straipsnyje norisi patarti, kaip patiems sudaryti tręšimo planus. Tręšimo sistemos (planai) sudaromos pagal tokią seką:

• kiekvieno sėjomainos lauko dirvožemio savybių indentifikavimas. Dirvožemių našumo ir kitų savybių parametrus atsirenkame iš dirvožemių aprašų ar kartogramų, o pataisas darome remdamiesi savo ilgamete patirtimi;
• faktiškai galimo augalų derlingumo prognozavimas, kuris po to gali būti tikslinamas, atsižvelgiant į ūkinę patirtį bei turimus finansinius ir technikos resursus;  tręšimo normų, trąšų rūšių, tręšimo būdų ir laiko nustatymas.

Pirmiausia privalome apskaičiuoti galimų išauginti derlių dydžius kiekviename lauke. Tikslus augalų derlingumo prognozavimas yra labai sunkus procesas, nes jį lemia labai daug argumentų ir ne kiekvienam ūkininkui šiam tikslui pakanka lėšų. Be to, klimato kaita pasunkino orų prognozes, o be jų ir gauti rezultatai bus ne tokie patikimi.

Jei derlingumo dydžius prognozuojate patys, tai skaičiavimus reikia atlikti pagal šią supaprastintą formulę:

A = Bn x k (0,165) A – pasėlio derlingumas t/ha;

Bn – dirvožemio našumas boniteto balais; k – skaičiavimų koeficientas, kuris žieminių kviečių yra 0,165. Kitų augalų: vasarinių kviečių – 0,150; žieminių rapsų – 0,10; vasarinių rapsų – 0,08; žieminių rugių (linijinės selekcijos veislės) – 0,125; žieminių rugių (hibridinės veislės) – 0,160; kukurūzų silosui – 0,80; kukurūzų grūdams – 0,170; cukrinių runkelių – 1,70; bulvių – 0,85.

Gautus rezultatus galite koreguoti, remdamiesi savo patirtimi, kokiu tikslumu gebate atlikti visus auginimo technologijose nurodytus darbus ir, žinoma, pagal anksčiau išaugintus derlingumo dydžius bei finansinius išteklius. Toliau skaičiuojame trąšų poreikį kiekvienam žieminių kviečių laukui.

Azoto trąšų normų skaičiavimas:

N = 1,3n x A – 0,5dn

N – azoto tręšimo norma kg/ ha; n – suvartojamo derliui išauginti azoto kiekis kg/t. Siūlome naudoti 25–28 kg/t rodiklį. A – prognozuojamas derlius t/ha; dn – dirvožemyje esantis mineralinis azotas kg/ha.

Fosforo trąšų normų skaičiavimas:

F = 1,5fA – 0,2df

F – fosforo tręšimo norma kg/ha; f – suvartojamo derliui išauginti fosforo kiekis kg/t. Siūlome naudoti 10–12 kg/t rodiklį. A – prognozuojamas derlius t/ha; df – judraus fosforo kiekis dirvožemyje mg/kg.

Kalio trąšų normų skaičiavimas:

K = 0,9kA – 0,2dk

K – kalio tręšimo norma kg/ha; k – suvartojamo derliui išauginti kalio kiekis kg/t. Siūlome naudoti 15–18 kg/t rodiklį. A – prognozuojamas derlius t/ha; dk – judraus kalio kiekis dirvožemyje mg/kg.

Ūkių praktikoje paprastai sieros tręšimo normos neskaičiuojamos, nors beveik visi jomis tręšia žieminius kviečius. Lenkai šiuo klausimu laikosi nerašytos taisyklės, kad sieros tręšimo norma neturėtų viršyti 20 proc. azoto tręšimo normos.

Didžioji fosforo ir kalio trąšų dalis (70–80 proc.) yra įterpiama prieš javų sėją, o likusi paliekama pavasariui. Prieš sėją kviečiai taip pat tręšiami ir azoto trąšomis – 10–20 proc. bendros jų normos.

Rinkdamiesi birias ar skystas trąšas, daugiau dėmesio skirkite jų koncentracijai ir kainoms už veikliosios medžiagos kilogramą, negu skelbiamoms jų „stebuklingoms“ galioms. Naudojamų trąšų formos, jų priešsėjinio paskleidimo laikas, būdai ir iš dalies įterpimo į dirvą gylis aukštesnio našumo dirvose gali pakeisti tręšimo efektyvumą tik apie 5 proc. Rekomendacijose teigiama, kad priešsėjinio tręšimo metu trąšos į priesmėlio dirvas įterpiamos 8–10 cm gyliu, o priemolio dirvose ir 7–8 cm, siekiant apsisaugoti nuo neigiamos sausrų įtakos trąšų pasisavinimui.

Mikroelementinės trąšos augalų poreikiams tenkinti pateikiamos kartu su sėklų beicavimu ir rudeniniais, pavasariniais bei vasariniais tręšimais per lapus per vegetaciją. Trąšomis prekiaujančių firmų vadybininkai ūkininkams siūlo įvairių trąšų kompleksų, skirtų tiek sėkloms apvelti beicuojant, tiek pasėliams tręšti per lapus. Atėjus laikui, jie tikrai apie tai primins.

Siera su azotu sukuria sinergijos efektą, kuris padeda augalams lengviau ir sparčiau pasisavinti azotą intensyvaus augalų augimo (bamblėjimo– apsivaisinimo) metu, o tai stipriai skatina augalų augimo greitį ir vystymosi kokybę. Žieminiai kviečiai siera (amonio sulfatu) tręšiami pavasarį, augalų bamblėjimo tarpsniu.

Įvairūs mikroelementai atlieka dvi užduotis: mitybinę ir augimo reguliavimo. Apie 70 proc. mikroelementų trąšų reikia skirti mitybos poreikiams tenkinti, o likusias – augimo reguliavimui. Pastarosios paskirties tręšimai per lapus mikroelementų kompleksais atliekami šiais tarpsniais: formuojantis centrinio žiedyno gemalinėms užuomazgoms (krūmijimosi tarpsniu); žiedų varputėse ruošimosi žydėjimui periodu (plaukėjimo pradžioje) ir po apsivaisinimo proceso praėjus 5–10 dienų.

Svarbu nepamiršti, kad dirvose yra nemaži kiekiai mikroelementų ir per didelės tręšimo normos jau gali tapti toksinės. Todėl nepatariame viršyti rekomenduojamų normų. Tai gali atsitikti, jei kartu naudojami keli mikroelementų kompleksai. Naudojant mikroelementus augalų augimui reguliuoti, tręšimo normą vertėtų sumažinti 3–5 kartus.

Sėjos darbai

Į šį terminą įeina sėklų paruošimas sėjai, išsėjimo normų koregavimas, sėjos laiko pasirinkimas ir sėjos ypatumai. Svarbiausias iš jų yra gebėti paruošti aukštos biologinės (> 95 proc. laboratorinio daigumo) ir stiprios genetinės atminties (C₂– C₃) sėklinius grūdus.

Jei neturite aukštos kokybės savo sėklos, tai pirkite sertifikuotą. Sertifikuotų sėklų išsėjimo normos mažesnės, nes aukštesnis tokių sėklų lauko daigumas, greitesnis ir tolygesnis sudygimas ir pirminis augalo augimas. Jos geriau išsaugojusios gerųjų savybių genetinę atmintį. Bendras žieminių kviečių pasėlio derlingumas gali padidėti 0,35–0,50 t/ha – tai ne tik atperka investicijas į sertifikuotų sėklų pirkimą, bet ir padidina žieminių kviečių auginimo pelningumą.

Venkite sėjai naudoti mažesnės nei pirmos klasės sėklinius grūdus. Prisiminkite, kad optimalus žieminių kviečių sėjos laikas prasideda tik rugsėjo viduryje, nes priešingu atveju neišvengsite antro ciklo krūmijimosi – tai per daug sutankina pasėlį ir pareikalauja papildomų sąnaudų.

Sausio numeryje spausdintame straipsnyje yra pateiktos skaičiavimų formulės, pagal kurias nustatomi išsėjimo normų dydžiai. Daugiau dėmesio reikėtų skirti beico parinkimui ir sėklų beicavimo eigos kontrolei. Siūlome iš anksto paruošti sėjos darbų grafiką pagal atskirų javų sėjos laiko prioritetus ir atskirų laukų dirvožemių pasiruošimo lygį priimti sėklinius grūdus. Pravartu iš anksto gerai sureguliuoti sėjamąsias. Jei dirvos sausokos, po sėjos lauką reikėtų suvoluoti.