23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2020/02
Kenkėjų antplūdis žieminiuose rapsuose
  • Dr. Roma SEMAŠKIENĖ, Simonas SAIKAUSKAS LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Praėjusių metų ruduo buvo palankus žieminiams rapsams augti – užteko drėgmės, ilgai laikėsi šilti orai. Tačiau šilumos rekordai ne tik džiugino, bet ir neramino, mat buvo išskirtinai palankios sąlygos kenkėjams plisti.

Prie kenkėjų gausos prisidėjo ir tai, kad nuo 2019 m. rudens į Lietuvą nebuvo leidžiama įvežti neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčių beicų, kuriuos panaudojus būdavo išvengiama gausesnio kenkėjų išplitimo ankstyvaisiais rapsų augimo tarpsniais.

Rapsinės spragės

Vieni pirmųjų rapsų kenkėjų yra spragės: kryžmažiedinės (Phyllotreta nemorum, Ph. Undulata) ir rapsinės (Psylliodes chrysocephala). Jų pažeidimus galima pamatyti ant skilčialapių, vėliau – pirmųjų lapelių, o ypač palankiomis kenkėjui sąlygomis jos pažeidžia dar tik dygstantį augimo kūgelį ir augalas žūsta nė nesudygęs.

Ne visada atskirai įvertinama rapsinių spragių žala. Ne tik suaugėliai vabalai pažeidžia dygstančių rapsų skilčialapius ir jaunus pirmuosius lapus, bet ir lervos. Išsiritusios iš dirvos paviršiuje esančių kiaušinėlių, jos įsiskverbia į jauno augalo stiebą ir maitinasi nualindamos jį. Išsitęsęs šiltas ruduo ir švelnios žiemos (kaip yra dabar ir ką mums žada klimatologai ateityje) palankūs šiam kenkėjui.

Reikėtų atkreipti dėmesį, kuri spragių rūšis dominuoja. Kryžmažiedinės spragės labiau žalingos rapsų dygimolapelių vystymosi metu, o rapsinių spragių žala atsiranda ne tik dėl sumažėjusio augalų skaičiaus ankstyvaisiais tarpsniais (pasėlio išretėjimo), bet ir vėliau dėl lervų pažeidimų.

Rapsiniai pjūkleliai

Rapsiniai pjūkleliai (Athalia rosae) buvo įvardijami kaip nereikšmingi kenkėjai, kol buvo sėjama insekticidiniais beicais beicuota sėkla, tačiau 2019 m. rudenį jie gausiai išplito. Galimos 2–4 šio kenkėjo generacijos per metus. Rapsinių pjūklelių lervos yra labai ėdrios, jų maitinimosi laikotarpis paprastai trunka apie 15–20 dienų.

Dėl kelių generacijų per sezoną ir ilgo maitinimosi laikotarpio šis kenkėjas palankiomis sąlygomis gali pridaryti nemažai bėdos. Lervos minta lapų audiniu ir palieka vien gyslas. Tai tipingi šio kenkėjo pažeidimo požymiai. Esant palankioms sąlygoms, šie kenkėjai gali sunaikinti rapsų ar kitų augalų šeimininkų pasėlį. Lauke lieka styroti tik stiebai su lapkočiais ir lapų gyslomis.

Iki šiol rapsinių pjūklelių plitimą ribojo insekticidinių beicų naudojimas. Pasėjus nebeicuotą sėklą ir vyraujant šiltiems orams, šių kenkėjų išplitimo rizika padidėja – taip buvo ir 2019 m. rudenį. Pjūkleliai mėgsta šilumą ir jautriai reaguoja į dienos ilgumą. Kai temperatūra nukrinta žemiau kaip +18 °C ir diena trunka mažiau negu 14 val., rapsinių pjūklelių aktyvumas sumažėja.

Lapkotinės minamusės

Kopūstinės lapkotinės minamusės (Phytomyza rufipes) retai minimos kaip svarbūs rapsų kenkėjai, tačiau 2019-ųjų rudenį žieminių rapsų pasėliuose jų pažeidimų buvo apstu. Ant minamusių sužalotų lapų matyti šviesios dėmės, likęs tik augalo lapo epidermis. Labiau pažeidžiami jau susiformavę, senesni lapai, o ne jauni, besivystantys. Geriau įsižiūrėjus, pažeidimo vietoje, po viršutiniu epidermiu, galima rasti baltų lervų. Lervos minta lapų audiniu, bet ne lapų gyslomis, stiebais, augimo kūgeliais. Literatūroje nurodoma, kad šių kenkėjų žala augalui retai būna esminė.

Šakniagumbiniai paslėptastraubliai

Praėjusį rudenį ant dažno išrauto skurdesnio rapso buvo matyti netaisyklingos formos gumbų ties šaknies kakleliu. Tai kopūstinių šakniagumbinių paslėptastraublių sužalojimų padariniai (plačiau apie šį kenkėją skaitykite 2019 m. rugpjūčio mėn. „Mano ūkyje“).

Amarai

Amarai nėra plačiai paplitę rapsų kenkėjai, tačiau jų apniktų augalų kartkartėmis galima matyti – pernai rudenį tokių daug ieškoti nereikėjo. Dažniausiai rapsuose aptinkami kopūstiniai amarai (Brevicoryne brassicae L), kuriuos atskirti labai nesunku dėl tik šiam amarui tipingo sidabriškai pilko apnašo. Šių amarų kolonijos gausios, jas nesunku pamatyti.

Vertinant amarų žalingumą rapsams, reikėtų išskirti persikinius amarus (Myzus persicae), kurie yra pagrindiniai žalingos rapsams virusinės ligos – ropių geltos viruso (TuYV) – pernešėjai. Apžiūrint rapsų pasėlius, persikinių amarų reikėtų ieškoti apatinėje lapų pusėje. Ypač į amarus reikėtų atkreipti dėmesį ilgą šiltą rudenį – dėl ilgesnio užsikrėtimo laikotarpio tikėtini didesni derliaus nuostoliai.

Kopūstinės kandys

Ko gero, vienas iš daugiausia rūpesčių praėjusiais metais kėlusių rapsų kenkėjų buvo kopūstinės kandys (Plutella xylostella). Didžiulis jų antplūdis buvo dar vasarą, bet ir rudenį lervos gerokai pagraužė žieminių rapsų lapus. Jų maitinimosi vietose matyti išgraužti „langeliai“, padengti viršutiniu epidermio sluoksniu. Išdžiūvęs epidermis ištrupa ir lieka skylės. Kandžių generacijų skaičius labai priklauso nuo temperatūros – kuo šilčiau, tuo sparčiau vystosi.

***

LAMMC Žemdirbystės institute pasėjus nebeicuotą rapsų sėklą, buvo 13–16 proc. mažiau sudygusių augalų skilčialapių tarpsniu ir nuo 13 iki 23 proc. pirmųjų tikrųjų lapelių tarpsniu. Šiuo tarpsniu (BBCH 11–12) nebeicuotų rapsų pasėliuose pažeistų augalų buvo 2,7–3,3 karto daugiau negu beicuotų. Duomenys vaizdžiai iliustruoja spragių aktyvumą ir galimą žalą žieminiuose rapsuose, kai vyrauja šilti orai ir netaikoma preventyvi apsauga beicuojant sėklą.

***

Du trečdaliai žiemos su rekordiškai šiltais orais ir kenkėjų įvairovė žieminių rapsų pasėliuose 2019-ųjų rudenį įspėja, kad būtina nuo ankstyvo pavasario stebėti kenkėjų gausumą pasitelkus gaudykles, apžiūrint augalus ir rinktis veiksmingas apsaugos priemones, atsižvelgiant į kenkėjų vystymosi ciklą ir vyraujančias aplinkos sąlygas.