Pastarųjų penkerių metų žieminių kviečių vidutinis derlingumas Lietuvos ūkiuose buvo apie 5,35 t/ha. Ar tokiu derlingumu žemdirbiai turėtų tenkintis, ar verta siekti daugiau? Kaip gauti didesnį derlių ir kartu neiškelti savikainos?

Pagal eksportuojamų kviečių grūdų kiekį patenkame į ES šalių pirmąjį penketą. Grūdų eksporto rinkas randame dėl dviejų priežasčių: pirma – Lietuvos ūkininkai sugeba išauginti aukštos kokybės grūdus, atitinkančius pasaulinių rinkų reikalavimus, antra – dėl palyginti žemų grūdų supirkimo kainų iš jų augintojų.

Neretai politikai ir ekonomistai kritikuoja žemdirbius už tai, kad parduoda neperdirbtus grūdus (žaliavą), o ne iš jų pagamintus produktus. Norėtųsi išgirsti konkrečių rinkotyros pasiūlymų: kurios šalys ar atskiros kompanijos sutiktų iš mūsų pirkti didesnius kiekius koncentruotų pašarų ar bent maistinių miltų? Tyla. Tad perdirbtiems grūdams realizuoti lieka tik vidaus rinka, o ji labai maža.

Lietuvoje 2019 m. vasarą deklaruota net 740 209 ha žieminių kviečių pasėlių, iš kurių prikūlėme apie 3,7 mln. t grūdų, o vidutinis derlingumas buvo apie 5 t/ha. 2019 m. rudenį žieminių kviečių pasėta ne mažiau negu užpernai, nes kviečius auginti daug pelningiau negu kitų rūšių javus. Be to, juos auginti esame palyginti neblogai išmokę. Tai rodo ir per pastaruosius penkerius metus gauti vidutiniai derlingumo dydžiai skirtingo našumo žemėse.

Vidutinis pastarųjų penkerių metų žieminių kviečių derlingumas Lietuvos ūkiuose buvo apie 5,35 t/ha. Vidutines auginimo sąnaudas tiksliai įvertinti sunku, nes nedideli šeimos ūkiai buhalterinę apskaitą ne visuomet veda atidžiai, o komerciniai ūkiai irgi ne visada sako tiesą. Ekspertų nuomone, šalies mastu žieminių kviečių vidutinės auginimo sąnaudos turėtų būti 500–800 Eur/ha, nelygu naudojamų auginimo technologijų intensyvumas (tausojančios ir įvairios intensyvių technologijų rūšys).

Atskirų ūkių buhalterinės apskaitos duomenų analizė rodo, kad šalyje žieminių kviečių auginimo pelningumo lygis yra žemokas: 50–300 Eur/ha + subsidijos. Būtent subsidijos ir padeda išgyventi 50– 100 ha ūkininkams. Mažiau negu 50 ha žemės turintys ūkininkai jau privalo turėti kitų papildomų pajamų šaltinių arba, be augalininkystės verslo, dar auginti gyvulius ar paukščius.

Apie mažų šeimos ūkių ateitį kalbėti dar sunkiau. Jei šių ūkių savininkai pensininkai, tai laikinas ūkininkavimas yra maloni pramoga ir priedas prie pensijos. Tikimybė, kad jie išliks žemės ūkyje yra net didesnė negu stambių komercinių augalininkystės specializacijos ūkių. Tačiau jauniems tokių „šeimos ūkių“ šeimininkams, siekiantiems išgyventi kaime, reikėtų pasirinkti pelningesnę žemės ūkio veikos rūšį arba rasti papildomo darbo, arba laikinai žemę išnuomoti stambesniems ūkiams. Šis procesas jau vyksta.

„Liaudiška“ žieminių kviečių auginimo praktika

Pavadinkime ūkius, kurie neišsiskiria didesne pažanga, eiliniais ūkiais. Šiuose ūkiuose žieminių kviečių pasėjama apie 55–60 proc. bendro jų ploto šalyje, o auginami jie pagal bendras (liaudiškas) technologijas, kurias sunku identifikuoti ar priskirti kuriai nors kategorijai. Šių technologijų skiriamasis bruožas – didesnės (180–220 kg/ha) sėklų išsėjimo normos, atsižvelgiant į dirvožemių našumo lygį.

Mažai taupoma tik azoto trąšų, jomis pasėliai tręšiami net 3–4 kartus (rudenį prieš sėją; pavasarį, augalų vegetacijai atsinaujinus; bamblėjimo fazėje ir prieš augalų išplaukėjimą). O štai fosforo ir kalio trąšų normos yra mažos arba vidutinės – P_40-60K_60-80.

Pagrindiniai tokių ūkių konsultantai yra įvairių įmonių, prekiaujančių trąšomis ir pesticidais, vadybininkai. Dėl to pasėliai tręšiami per lapus ir dažnokai naudojamos augalų apsaugos priemonės. Deja, ne visada tikslingai parenkami preparatai ir dažnai vėluojama purkšti. Be to, galioja lygiavos principas, nes „nėra“ laiko nei tiksliai apskaičiuoti, nei dažnai reguliuoti techniką.

Dabartinis augalininkystės verslas Lietuvoje jau per mažai pelningas, nes žemės ūkio produkcijos faktinis derlingumas per mažas, o grūdų savikaina per aukšta. Kartais nepakanka lėšų net investicijoms turimų žemių našumui didinti.

Pasėlių tankumas šiuose ūkiuose, nors visi laukai užsėjami panašiomis išsėjimo normomis, yra labai įvairus ir tai tiesiogiai lemia sėklų kokybė, dirvožemių našumas, naudojamos auginimo technologijos tikslumas, faktinės orų sąlygos per rudens ir pavasario vegetaciją. Dažniausiai šių pasėlių produktyvus tankumas būna 4,0–5,25 mln. stiebų hektare, o šiuose pasėliuose išaugusių varpų produktyvumas siekia 1,15–1,40 gramų. Šie eiliniai ūkiai išaugina 3,5–7,0 t/ha žieminių kviečių grūdų. Be abejo, atskiri ūkiai prikulia ir po 8–9 t/ha grūdų. Tačiau dažniausiai išauginamas derlius yra 4,5–5,5 t/ha.

Lietuvoje taip pat yra daug ir nedidelių šeimos ūkių, kuriuose augalininkystė nėra intensyvi, dėl to ir vidutinis žieminių kviečių derlingumas siekia tik 2,5–4,5 t/ ha grūdų. Taip pastebimai sumažinamas visos šalies mastu gaunamas vidutinis derlingumas. Gerai tik tai, kad dauguma šeimos ūkių savininkų ne itin mėgsta žieminius kviečius ir čia jų pasėjama tik apie 150–175 tūkst. ha. Jie pirmumą skiria žieminiams rugiams, kvietrugiams ir vasariniams miežiams.

Sąnaudų suma turi didėti lėčiau negu kyla derlingumas, nes priešingu atveju nepavyks esmingai sumažinti grūdų savikainos ir padidinti gaunamo pelno. Situacija prieškrizinė ir konkuruojame dėl vietos pasaulio grūdų rinkoje, todėl neapgaudinėkime savęs: dirbame, kad uždirbtume atlygį oriam gyvenimui, o ne tam, kad pamaitintume pasaulį, įdarbintume savo tautiečius ar juolab gyventojus iš kaimyninių šalių.

Patarimai stambiems komerciniams ūkiams

Tai ūkiai-dvarai. Dauguma iš jų jau suspėjo gerai sukultūrinti savo žemes, įdiegė naujausias žieminių kviečių auginimo technologijas, o laukuose dirba šiuolaikinė technika. Šie Lietuvos ūkiai vizualiai nesiskiria nuo ES turtingiausių šalių, tokių kaip Didžioji Britanija, Vokietija ar Danija, ūkių. Ir vis dėlto grūdų faktinė savikaina aukštoka, nors nemažoje dalyje šių dvarų vidutiniai kviečių derlingumo dydžiai viršija 8 t/ha. Tačiau žieminių kviečių auginimo pelningumas tik atskirais metais perkopia 400 Eur/ha lygį. Tai rodo, kad ir jie išlaidauja.

Patarimai būtų keli. Pirmiausia reikia laikinai sulėtinti sąnaudų augimą, kai siekiama dar didesnio derlingumo. Ekspertai sutinka, kad, per daug intensyvinant auginimo technologijas, ne visada gautų derliaus priedų vertė atperka papildomas investicijas. Taip, derlingumas didėja, tačiau auga ir produkcijos savikaina. Vadinasi, kažką darome ne taip, kad mūsų papildomos investicijos ne visai atsiperka.

Mūsų vakarinių kaimynų patirtis rodo, kad žieminių kviečių derlingumą galima pastebimai (1,0–1,5 t/ha) padidinti ir be didesnių papildomų investicijų, jei ūkininkai sugebės suformuoti optimalių produktyvumo parametrų pasėlius, kurie atitiktų turimų dirvų našumą ir naudojamų auginimo technologijų intensyvumą.

Be abejo, šiam tikslui pasiekti reikia suprasti vykstančius fiziologinius ir biocheminius procesus augale. Todėl būtinas didesnis intelektinis kapitalas – gebėjimas vertinti ir valdyti turimų pasėlių būklę per visą jų vegetacijos periodą. Jums pakanka ir žinių, ir kapitalo, lieka skirti daugiau dėmesio pasėlių produktyvumo rodiklių tarpusavio santykiui optimizuoti.

Pasėlių tankumo optimizavimas

Praktinė patirtis rodo, kad pasėlio tankumo ir varpos produktyvumo reikšmės yra glaudžiai tarpusavyje susijusios. Daugeliu atvejų, didėjant pasėlio tankumui, mažėja vidutinis varpų produktyvumas. Tyrimai rodo, kad dabartiniu metu lengviau optimizuoti vidutinį varpos produktyvumą negu išauginti optimalaus tankumo pasėlį. Tai nelengvas uždavinys, bet jį galima išspręsti.

Vidutinį pasėlio tankumą paprastai lemia vieno augalo užimamas būtinas gyvybės procesams palaikyti erdvės ir žemės plotas. Erdvės plotą lemia saulės šviesos prieinamumo prie atskirų augalo organų galimybė, o žemės ploto parametrus – galimybė išmaitinti ir pagirdyti augalą.

Sprendžiant pagal erdvės poreikį, Lietuvos klimato sąlygomis ir esant aukštam (> 50 balų) žemių našumui, dabartinių veislių vienam žieminio kviečio augalui vidutiniškai reikia 15–16 cm2 ploto, arba viename hektare galėtų augti 6,25 mln. produktyvių stiebų. Tai būtų žieminių kviečių pasėlių maksimalaus tankumo reikšmė, kurią viršijus jau kiltų problemų jų augintojams.

Sumažėjus žemių našumui vienu balu, pasėlio tankumas mažėja 0,125 mln./ha stiebų. Daugkartiniai tyrimai rodo, kad kai žemių našumas yra didesni kaip 50 balų – pasėlio tankumas toliau jau nedidinamas, nes jį riboja erdvės (saulės energijos) poreikis. Priešingu atveju pasėliai išguls ir tai ne tik sumažins būsimą grūdų derlių, bet ir sumenkins jų kokybę, smarkiai išaugs auginimo sąnaudos, nes padidės išlaidos augalų apsaugai ir augimo reguliatoriams.

Reikia gebėti apskaičiuoti optimalų pasėlių tankumą, priklausomai nuo konkretaus lauko dirvožemio našumo lygio. Siūloma naudoti formulę:

T = Bn x 0,125

T – pasėlio tankumas mln. ha-1 produktyvių stiebų; Bn – žemės našumo balai; 0,125 –žemės našumo balo vertė mln. ha-1 stiebų.

Skaičiavimo pavyzdys, kai žemės našumas 43 balai (vidutinis žemės našumas):

T = 0,125 x 43 = 5,375 mln./ha produktyvių stiebų. Paskaičiuokime optimalų žieminių kviečių pasėlio tankumą ir žemėse, įvertintose 35 balais, nes tokio našumo žemėse jau galima auginti žieminius kviečius:

T = 0,125 x 35 = 4,375 mln./ha produktyvių stiebų.

Išmokome apskaičiuoti, koks turėtų būti pasėlių tankumas per pjūtį skirtingo našumo žemėse. Tačiau čia tik pradžia. Reikia toliau tęsti skaičiavimus, kad galėtume nustatyti galutinę sėklų išsėjimo normą kg/ha daigių sėklinių grūdų konkrečiame lauke. Būtinai reikia žinoti kai kuriuos parametrus. Pirma, pirminį pasėlio tankumą – sudygusių augalų kiekį (mln./ha), praėjus 20 dienų po sėjos. Antra, vidutinį produktyvaus krūmijimosi koeficientą. Trečia, pasėlių retėjimo mastus per visą vegetacijos periodą. Pastaroji užduotis yra bene sunkiausiai įvykdoma.

Produktyvaus krūmijimosi koeficientą skaičiuojame pagal formulę:

K = Bn x 0,05

K – produktyvaus krūmijimosi koeficientas; Bn – žemės našumas balais; 0,05 balo vertė.

Žinant augalų krūmijimosi koeficiento reikšmę, galima suskaičiuoti ir pirminį pasėlio tankumą, praėjus 20 dienų po sėjos. Skaičiavimo formulė:

P = T : K

P – pasėlio pirminis tankumas mln. ha-1 daigų; T – pasėlio tankumas brandos pabaigoje mln./ha; K – produktyvaus krūmijimosi koeficientas.

Toliau privalome apskaičiuoti galimą sėklų lauko daigumą. Sėklų lauko daigumas apskaičiuojamas pagal formulę:

L = D - 2,5 (100 - D)

L – sėklų lauko daigumas, proc.; D – sėklų laboratorinis daigumas procentais.

Sužinoję pirminio pasėlio tankumo ir sėklų lauko daigumo reikšmes, galime apskaičiuoti ir sėklų išsėjimo normas mln. ha-1 daigių sėklų. Skaičiavimo formulė:

S = 100 P : L

S – sėklų išsėjimo norma mln./ha daigių sėklų; P – pirminis pasėlio tankumas mln. ha^-1 daigų; L – sėklų lauko daigumas procentais.

Paskutiniame etape apskaičiuojame daigių sėklų išsėjimo normą kg/ha. Skaičiavimo formulė:

N = (S x M) : (D : 100)

N – daigių sėklų išsėjimo norma kg/ha; S – išsėjimo norma mln./ha; M – 1 000 sėklų masė g; D – sėklų laboratorinis daigumas procentais.

Vidutinis varpos produktyvumas

Eilinių ūkių žieminių kviečių pasėlių varpose vidutiniškai būna apie 32–35 grūdai, 1 000 grūdų masė dažniausiai pasiekia 42–45 g. Pažangiuose ūkiuose šie rodikliai turėtų būti: 34–40 vnt. ir 45–48 g atitinkamai. Vidutinis varpos produktyvumas apskaičiuojamas pagal formulę:

V = G x m/1 000

V – varpos vidutinis produktyvumas g; G – grūdų skaičius varpoje, vnt.; m – 1 000 grūdų masė gramais.

Per praėjusius penkerius metus ekonomiškai stipriuose komerciniuose ūkiuose, kuriuose vidutiniškai buvo prikuliama 8–9 t/ha grūdų, vidutinis žieminių kviečių pasėlių tankumas buvo 5,25–5,75 mln./ ha produktyvių stiebų, o vidutinis varpos produktyvumas siekė 1,55–1,65 gramo.

Gal tai ir būtų orientaciniai dydžiai formuojant optimalių parametrų žieminių kviečių pasėlius. Tačiau rekordiniai derliai (11–13 t/ha) gaunami tik esant pasėlių tankumui ne mažesniam kaip 5,75–6,25 mln./ha produktyvių stiebų. Ir vidutinis varpos produktyvumas turi pasiekti 1,9–2,1 g ribą.

Tokių parametrų žieminių kviečių pasėliams suformuoti jau reikia ne tik optimalios kviečių auginimo agrotechnikos, bet ir palankių orų sąlygų, o tai nutinka retai. Todėl specialiai siekti rekordinio derlingumo galima tik našesniuose (> 50 balų) dirvožemiuose ir nedideliame plote, norint patenkinti savo smalsumą ir pasitikrinti agronomines žinias. Nors auginimo sąnaudos būtų didelės, bet tikimybė išauginti per 11–12 t/ha grūdų derlingumą tikrai nesiekia 100 proc. – geriausiu atveju iki 60 procentų.