Reikalavimo teisių perleidimo arba pardavimo sandoriai agroversle tampa vis populiaresni. Kaip tai vyksta ir kokie šio perleidimo ypatumai, praktiniai aspektai, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį parduodant reikalavimo teises?

Šį reiškinį lemia kelios priežastys. Pirma, reikalavimo teisių pardavimas yra paprastesnis būdas iš skolininko atgauti bent dalį lėšų, paliekant išieškojimo klausimus asmenims, kurie profesionaliai užsiima skolų išieškojimu, jų restruktūrizavimu. Todėl dažnas verslo subjektas, siekdamas labiau susikoncentruoti į verslą, nusprendžia su atitinkama nuolaida parduoti tas reikalavimo teises, kurių nepavyksta greitai patenkinti. Antra, reikalavimo pardavimas leidžia sumažinti reputacinę riziką. Pasitaiko, kad ginčo atveju kerštaujantys skolininkai viešina ginčą, siekdami pakirsti kreditoriaus reputaciją. Tad agroverslininkui yra patogiau ginče nedalyvauti, paliekant reikalavimus skolų išieškojimo partneriams. Trečia, ginčai dėl tam tikrų reikalavimų patenkinimo gali užtrukti kelerius metus, todėl reikia samdyti advokatus, be to, proceso metu patiriama ir papildomų išlaidų (antstoliui, notarui, teismui ir kt.). Todėl neretai reikalavimo teises parduoti apsimoka ir ekonomiškai.

Reikalavimo teisėms parduoti egzistuoja tam tikros sąlygos ir taisyklės, kurių privalu laikytis. Šių teisių perleidimas pagal vartojimo sutartis dažnai susijęs su papildomais apribojimais. Tačiau Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus, kad ūkininkas negali pasinaudoti vartotojų teisių apsaugą reglamentuojančiomis teisės normomis, šios perleidimo specifikos straipsnyje nenagrinėsime. Aptardami reikalavimo teisių perleidimo ypatumus, koncentruosimės į verslininko (agroverslo) reikalavimo teisių perleidimą. Aptarsime šio perleidimo ypatumus, taip pat praktinius aspektus, į kuriuos vertėtų atkreipti dėmesį parduodant reikalavimo teises.

Kreditoriaus teisės perleisti reikalavimą ypatumai

Pagal Civilinį kodeksą, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nėra susijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau varžyti jo prievolės, tad skolininkas negali atsidurti blogesnėje padėtyje vien dėl to, kad reikalavimas yra perleistas. Pavyzdžiui, reikalavimą perėmęs kreditorius negali reikalauti didesnių delspinigių, nei numatyta pirminėje sutartyje, kitaip tariant, reikalauti to, dėl ko nebuvo susitarta sudarant sutartį.

Svarbu paminėti, kad reikalavimas nėra suprantamas vien tik kaip reikalavimas pagal paskolos sutartį. Antai galima perleisti reikalavimą į atsiradusią žalą: jeigu agroverslas patyrė nuostolių dėl kito asmens neteisėtos veiklos, jis tokį reikalavimą gali parduoti vietoj to, kad pats vykdytų išieškojimą.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad be skolininko sutikimo kreditoriui draudžiama perleisti reikalavimą, jeigu kreditoriaus asmuo skolininkui turi esminės reikšmės. Esminė kreditoriaus reikšmė pripažįstama tik išskirtiniais atvejais. Aiškindamas šią nuostatą, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad įstatymas tiksliai neapibrėžia atvejų, kada kreditoriaus asmens reikšmė skolininkui yra esminė. Tai vertinamoji sąvoka, kurios turinį konkrečioje byloje paprastai nustato teismas. Pavyzdžiui, kreditorius skolininkui gali turėti esminės reikšmės, kai sutarties šalys yra artimi giminaičiai, kurie sudarė susitarimą ir aptarė sąlygas remdamiesi išskirtinai giminystės ryšiais. Sudarydamas susitarimą su giminaičiu, skolininkas tikisi, kad giminaitis bus atlaidesnis pradelstiems įsipareigojimams, lankstesnis esant poreikiui pakoreguoti sutarties sąlygas. Tačiau būna atvejų, kai skolininkas praranda esminę reikšmę. Pavyzdžiui, vienoje byloje skolininkas ginčijo kreditoriaus reikalavimo teisės pardavimą tuo pagrindu, kad kreditorius jam turi esminės reikšmės (jis yra kreditoriaus akcininkas). Teismas nustatė, kad reikalavimą pardavęs kreditorius yra bankrutuojantis, o reikalavimas parduotas tuo metu, kai jo išieškojimas buvo perduotas antstoliui. Esant tokiam kreditoriaus statusui ir išieškojimo etapui, kreditorius skolininkui nebeturėjo jokios reikšmės. Taigi laikyti, kad kreditorius skolininkui turi esminės reikšmės, negalima.

Skolininko informavimo apie kreditoriaus pasikeitimą svarba

Pagal Civilinio kodekso 6.109 straipsnį, reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, arba kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją ar kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Įvykus reikalavimo perleidimui, naujasis kreditorius apie tai privalo informuoti skolininką. Jeigu apie reikalavimo perleidimą skolininkui nebuvo pranešta, laikoma, kad prievolė įvykdyta tinkamai pradiniam kreditoriui. Kai reikalavimas buvo perleistas kelis kartus, tai prievolės įvykdymas vienam iš paskesnių kreditorių laikomas tinkamu. O jei kyla ginčas, kam priklauso reikalavimas, skolininkas turi teisę atsisakyti mokėti konkrečiam kreditoriui ir gali prievolę įvykdyti, įmokėdamas sumą į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą.

Atvejus, kai skolininkui nebuvo tinkamai pranešta apie pasikeitusį kreditorių, yra nagrinėję ir teismai. Pavyzdžiui, vienoje byloje ūkininkas ginčijo naujojo kreditoriaus teisę reikalauti sumokėti skolą. Jis teigė, kad, sudarant grūdų pirkimo– pardavimo sutartį, kreditorė buvo kita bendrovė, o apie tai, kad reikalavimas perleistas, ūkininkas nebuvo informuotas.

Naujasis kreditorius negalėjo pateikti įrodymo, kad ūkininką informavo apie reikalavimo teisių perleidimo sutartį, nes neturėjo pranešimo išsiuntimą patvirtinančio įrodymo. Dėl to ūkininkas reikalavo ieškinį dėl skolos priteisimo atmesti. Teismas sprendė, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą gali būti pranešama bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardytam naujam kreditoriui. Šiuo atveju reikalavimas, pareikštas teismo tvarka, yra laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio nuostatas. Todėl, remiantis Lietuvos Aukščiausio Teismo praktika, skolininko teiginiai nėra pagrįsti ir naujasis kreditorius turi teisę ginti savo pažeistas teises teisme.

Patarimai sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį

Paprastai reikalavimo teisių perleidimo sutartis yra paprastos rašytinės formos. Esant užtikrinimo priemonėms, papildomai sudaroma notarinės formos hipotekos ar įkeitimo teisių perleidimo sutartis. Sudarant reikalavimo teisių perleidimo sutartį, itin svarbu išsamiai nurodyti, kokios teisės perleidžiamos. Pavyzdžiui, neaptarus, kad šalia reikalavimo teisių yra perleidžiamos ir teisės vykstančiuose ginčo procesuose, ateityje gali kilti ginčų, kam priklauso viena ar kita teisė ir kas turi teisę reikalauti skolos iš skolininko. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai skolininkai, siekdami kuo ilgiau užtęsti procesą, reikalauja stabdyti skolos išieškojimą, motyvuodami tuo, kad reikalavimo teisių dalis nėra perleista, nes sutartyje ji konkrečiai neaptarta.

Norint išvengti tokių situacijų ir sumažinti galimybę skolininkui ginčyti reikalavimo teisių perleidimą, atitinkamoje sutartyje tikslinga numatyti, kad pagal ją perleidžiamos visos kreditoriaus teisės, reikalavimai ir gaunama nauda pagal tam tikrą sutartį ir su ja susijusias užtikrinimo priemones, įskaitant teises į pagrindinę skolos sumą, palūkanas ir delspinigius, baudas, administravimo ir kitus mokėtinus mokesčius. Taip pat nereikėtų pamiršti į perleidimą įrašyti ir procesines teises vykstančiuose teisminiuose, arbitražo, vykdymo, išieškojimo ar administraciniuose procesuose (jei tokių būtų).

Taip pat svarbu smulkiai aptarti reikalavimo teisės būklę ir sutarti, nuo kurio momento ir kas prisiima riziką dėl su reikalavimo teise susijusių aplinkybių pasikeitimo. Pavyzdžiui, perleidus reikalavimo teisę, gali paaiškėti aplinkybės, kurios naujajam kreditoriui nėra žinomos (tarkime, dėl teisminio ginčo, taikos sutarties, reikalavimo dydžio ir panašiai). Kad ateityje tarp reikalavimo teisių pirkėjo ir pardavėjo nekiltų ginčų, patartina aptarti, kas prisiima riziką dėl reikalavimo teisių būklės, dydžio, kokybės, atitikimo teisės aktų reikalavimams ir (ar) jų statuso. Be to, perleidžiant reikalavimo teises, kurių vykdymas yra užtikrintas užtikrinimo priemone, vertėtų iš anksto aptarti, kuris iš kreditorių (senasis ar naujasis) prisiima riziką dėl užtikrinimo priemonių rinkos vertės ar kainos; užtikrinimo priemonių davėjų finansinės situacijos, galimybės išieškoti skolas pagal tokias sutartis; galimybės perduoti konkrečią užtikrinimo priemonę kreditoriui ir pan.