Lietuva yra periodinės drėgmės pertekliaus zonoje, todėl plačiausiai taikoma sausinamoji melioracija, kuri šalina gruntinio vandens perteklių ir palaiko optimalų dirvožemio drėgnį. Jos efektyvumas priklauso ir nuo dirvožemio granuliometrinės sudėties, ir nuo žmogaus veiklos.

Melioracijos tikslas – gerinti augalų auginimo sąlygas ir didinti dirvožemio derlingumą, taip pat paruošti tvarkomus plotus statyboms ar kitai paskirčiai. Melioruotose žemėse didėja žemės ūkio augalų derlius, gerėja mechanizmų darbo sąlygos, didėja jų našumas, trąšų ir kitų cheminių medžiagų efektyvumas, gerėja darbų organizavimas. Tinkamai atlikta melioracija nedaro žalos gamtai, nedarko kraštovaizdžio, išsaugomi natūralūs vandens objektai, vertingų medžių grupės.

Melioracijos statiniai ir melioracijos sistemos turi užtikrinti:

• optimalų augalams augti drėgmės režimą dirvoje;
• greitą vandens pertekliaus pašalinimą;
• gerą žemės ūkio technikos ir transporto panaudojimą;
• geras sąlygas melioracijos statinių remontui;
• palankias sąlygas racionaliam nusausintų žemių naudojimui, formuojant optimalius žemdirbystės laukus;
• aplinkosaugos gerinimą.

Lietuva yra periodinės drėgmės pertekliaus zonoje, todėl plačiausiai taikoma sausinamoji melioracija, kurios tikslas – sausinimo priemonėmis šalinti gruntinio vandens perteklių ir palaikyti optimalų dirvožemio drėgnį. Tam įrengiamas drenažas arba iškasami grioviai. Svarbiausias sausinimo uždavinys – laiku pašalinti vandens perteklių iš dirvožemio.

Gerinant vandens ir oro santykį dirvožemyje, pagerėja šilumos režimas. Tai skatina mikroorganizmų ir augalų šaknų sistemos vystymąsi, didina augalams prieinamų maisto medžiagų kiekį ir tręšimo efektyvumą, taip pat gerina kitas dirvožemio savybes. Augalai iki sausesnio laikotarpio spėja giliau įleisti šaknis ir panaudoti gilesnių sluoksnių drėgmę bei maisto medžiagas. Nenusausintuose dirvožemiuose augalų šaknys vystosi viršutiniame dirvos sluoksnyje.

Nusausinus per drėgnus miškus, pagerėja jų aeracija, dėl to keičiasi dirvožemio hidrologinis ir terminis režimas, maisto medžiagų balansas, mikrobiologiniai procesai, pagerėja medžių šaknų veikla ir suaktyvėja medžiagų apykaita. Medžių šaknys nusausintuose plotuose įsiskverbia giliau, todėl pagerėja medynų augimas, jų atsparumas vėjams, derėjimas ir atžėlimas.

Efektyvumą lemia dirvožemio tipas

Sausinimo efektyvumas įvairiose šalies vietose gerokai skiriasi dėl dirvožemio nevienalytiškumo. Nustatyta, kad daugiausia papildomų balų (maždaug 15) gaunama nusausinus velėninius karbonatinius ir glėjinius priemolio bei molio dirvožemius. Žemės našumo padidėjimas dėl sausinimo didžiausias yra Vidurio Lietuvos regione, kuriame vyrauja sunkios granuliometrinės sudėties dirvožemiai (priemoliai ir moliai). Skaičiuojama, kad padidėjus žemių našumui vienu balu, javų derlingumas padidėja apie 165 kg ha^-1, o rapsų – apie 90 kg ha^{- 1}. Be to, javų derlius nusausintoje žemėje vidutiniškai padidėja apie 25 procentus.

Lietuvoje apie 80 proc. žemės ūkio naudmenų yra drenuotose žemėse, o drenažo sistemą sudaro drenų tinklas. yra apie 93 proc. požeminio drenažo tinklo. Ši keraminių ar plastikinių vamzdžių sistema Lietuvoje įrengiama vidutiniškai 1,0–1,2 m gylyje. Sutekėjęs į drenas vanduo į griovius išteka pro drenažo žiotis. Įrengus drenažą, perteklinis vanduo nuteka į griovius. Daugelio griovių gyliai ir pločiai apskaičiuoti tokiam vandens kiekiui, kuris susirenka iš tam tikro ploto ir gali laisvai nutekėti tada, kai grioviai tvarkingi ir švarūs. Neprižiūrimuose grioviuose net ir menkai palijus pakyla vandens lygis ir apsemia žiotis. Jei griovys nuleidžia vandenį nuo vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo, tokio griovio priežiūra turi rūpintis jo savininkas. Griovio apsaugos juostos turėtų būti nušienautos, nepriaugusios krūmų, neprikrauta akmenų.

Grioviai ir drenų tinklas bei drenažo įrenginiai nuosekliai sujungti į bendrą sistemą, todėl, sugedus bent vienam iš jų, visai arba iš dalies sutrinka normalus drenažo sistemos sausinamasis veikimas. Daugiausia priežiūros reikia žiotims, paviršiniams vandens nuleistuvams, drenažo šuliniams. Jų veiklos sutrikimai gali pakenkti visos drenažo sistemos funkcionavimui. Drenažo žiotys ir paviršinio vandens nuleistuvai yra gerai matomi ir juos prižiūrėti reikia sistemingai.

Drenažo sistemose yra požeminio sausinimo tinklo gedimų, jei:

• ilgiau kaip 2 paras ariamoje dirvoje ir 3 paras pievose ar ganyklose žemės paviršiuje telkšo vanduo;
• vanduo teka drenuoto ploto paviršiumi;
• drenažo rinktuvų trasose atsiranda duobių įsiurbus gruntą;
• melioruotame plote auga pelkinė augmenija (viksvos, nendrės ir kt.) ir žemė užmirkusi;
• negalima laiku įdirbti dirvos arba nuimti derliaus

 Melioruotos žemės savininkų ar kitų naudotojų pareigos

Naudoti pagal paskirtį ir prižiūrėti melioruotoje žemėje esančius melioracijos statinius, nuosavybės teise priklausančius žemės savininkui, ir skubiai remontuoti, jei dėl jų gedimo gali būti padaryta žalos kitų asmenų ar valstybės turtui, gamtinei aplinkai.

Valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius leisti tikrinti valstybinę priežiūrą atliekančioms ir patikėjimo teise juos valdančioms bei eksploatuojančioms institucijoms, o mokymo ir mokslo įstaigų specialistams – nepadarant žalos tirti bei rinkti duomenis apie šių statinių būklę.

Pagal iš anksto suderintą su statytoju darbų grafiką leisti atlikti valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos statinių priežiūros, remonto arba rekonstravimo darbus.

Derinti žemės kasimo darbus su kitais, kurių turtui ar interesams gali būti padaryta žala, žemės savininkais ir institucijomis, patikėjimo teise valdančiomis valstybei nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius. Atlyginti valstybei ar kitam savininkui už neteisėtais veiksmais sugadintus nuosavybės teise priklausančius melioracijos statinius.

Žemės savininkas privalo tinkamai prižiūrėti ir remontuoti melioracijos statinius, kurie yra nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo priklausiniai:

• grioviai, nuvedantys vandenį tik nuo vieno žemės savininko ar kito naudotojo sklypo,
• drenažo sausintuvai ir rinktuvai, kurių skersmuo mažesnis kaip 12,5 cm, o tai sudaro daugiau kaip 90 proc. viso drenažo tinklo;
• drenažo šuliniai, paviršinio vandens nuleistuvai ir kt., esantys sausinamojo tinklo, priklausančio žemės savininkui, dalis.

Žiemos laikotarpiu žemės savininkams rekomenduojama kelti kvalifikaciją trumpalaikiuose kursuose melioracijos klausimais, planuoti individualų mokymąsi.

***

Žemės ūkio melioracijos rūšys:

• hidrotechninė melioracija – tai hidrotechninių įrenginių kompleksas vandens režimui reguliuoti dirvožemyje ar grunte, gali būti sausinamoji ir drėkinamoji melioracija;
• agrotechninė melioracija – tai agrarinių priemonių kompleksas vandens režimui dirvožemio paviršiuje ir armenyje sureguliuoti, vandeniui šalinti taikant vagojimą, lysvinį arimą, profiliavimą, gilųjį purenimą, kurminimą ir kt.;
• kultūrtechninė melioracija – visuma žemės paviršiaus ir dirvožemio gerinimo priemonių, sudarančių galimybę naudoti melioruotas ir ligi šiol nenaudotas ar apleistas žemes;
• aplinkosauginė melioracija – kompleksas aplinkosaugos priemonių, kuriomis melioruojamuose plotuose apsaugoma dirvožemio, vandens, oro, augalijos ir gyvūnijos gamtinė pusiausvyra. Vienos jų – nuo erozijos dirvų armenį bei durpynų dirvožemį saugančios hidrotechninės ir biologinės priemonės, kitos – hidrotechninės ir biologinės priemonės, saugančios vandens telkinius nuo užteršimo.