Vis dažniau pirkėjai susimąsto, kokius vaisius rinktis, kuriuos saugiau valgyti. Vieni renkasi importuotus „nupoliruotus“, kiti – su kirminais, kaip esą „tikrai ekologiškus“. Tačiau yra ir alternatyva, aukso viduriukas tarp intensyviai bei ekologiškai auginamų vaisių ir uogų – tai Nacionalinės kokybės produkcija (NKP).

Kraštutinumai dažnai būna pavojingi. Išauginti ir prekybai paruošti „blizgius“ vaisius reikia papildomos cheminės apsaugos nuo ligų ir kenkėjų ne tik auginant, bet ir kraunant į saugyklą. Dažnai tokie vaisiai dar papildomai dezinfekuojami prieš pateikiant juos realizacijai, o jei vežami iš trečiųjų šalių – tai net gali būti ir vaškuojami. Idealius vaisius išauginti tikrai nelengva, gal todėl ir sugalvota sąvoka „leistini pesticidų likučiai“. Valgyti galima, reglamentas garantuoja, kad produkcija saugi. Bet ar tikrai sveika?

Kita šiuo metu pasaulyje madinga sąvoka – „zero residues“, t. y. be pesticidų likučių. Tai įmanoma pasiekti taikant tinkamas auginimo ir priežiūros technologijas ūkininkaujant ne tik ekologiškai. LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto mokslininkai, prieš dešimtmetį vykdydami ŽŪM sklaidos projektą, pademonstravo, kad ir ekologiniuose soduose galima pasiekti privalomuosius kokybės reikalavimus, išauginti vaisius be ligų pažeidimų ir kitų defektų, kovai su kenkėjais pasitelkiant biologines priemones.

Tiesa, priežiūra yra brangi, reikia intensyviai purkšti, mat biologinės priemonės nėra tokios efektyvios. Taip pat ir derliai gerokai mažesni. Taigi, nors tikrai galima auginti ekologišką produkciją, tačiau tai daugeliui augintojų atrodo per brangu, todėl dažnai ekologinė produkcija Lietuvoje auginama tiesiog nieko nedarant.

Dėl šių priežasčių kilo idėja nustatyti tokias sąlygas vaisių ir uogų augintojams, kad derliaus nuostoliai būtų nedideli, o apsaugos priemonių bei trąšų naudojimas minimalus. Kad būtų patenkintas ir augintojas, ir vartotojas.

Pradžia – prieš dešimtmetį

Laikantis griežtų auginimo apribojimų, Nacionalinės kokybės vaisių ir uogų produkcija, kuri pripažinta EK ir sertifikuojama „Ekoagros“, pradėta Lietuvoje auginti beveik prieš 10 metų. Per tą laiką augintojų skaičius išaugo, bet pastaraisiais metais stabilizavosi. Didžiąją dalį sertifikuotų NKP plotų užima obelų sodai ir serbentynai – augalai, kurie yra populiariausi tarp Lietuvos augintojų. Tiesa, skaičiuojant nuo viso deklaruoto ploto, NKP obelų sodai ir serbentynai užima mažiau negu pusę.

Tarp kitų augintojų NKP sistema nėra tokia populiari: tik 7 proc. visų braškynų deklaruoto ploto ir 14 proc. avietynų yra skirti NKP auginti. Paaiškinimas gali būti paprastas: griežtas cheminių apsaugos produktų ir trąšų naudojimo reglamentavimas pernelyg padidina nekokybiškos produkcijos išeigą ir sumažina bendrą derlių, o esančios paskatos NKP augintojams toli gražu neatperka patiriamų nuostolių.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto sukurtos NKP auginimo technologijos obelų soduose įrodo, kad laikantis visų technologinių reikalavimų, vidutiniai kasmetiniai obuolių derliai, nelygu veislė, gali siekti 23–56 t/ha. Be to, instituto atliktuose tarptautiniuose tyrimuose nustatyta, kad būtent Lietuvoje užauginti obuoliai sukaupia gerokai daugiau bioaktyvių medžiagų, negu užauginti, pavyzdžiui, Lenkijoje ar Pietų Europos valstybėse.

Tiriant tos pačios veislės obuolius, nustatyta, kad fenolinių junginių lietuviškuose vaisiuose yra vidutiniškai 20–30 proc. daugiau, o štai Lietuvoje mėgstamos veislės Auksis obuoliuose randama net dvigubai didesnis polifenolių kiekis, palyginti su tos pačios veislės Lenkijoje išaugintais obuoliais.

NPK technologiniai apribojimai

Taikant aplinką tausojančią vaisių ir daržovių auginimo sistemą, kenksmingųjų organizmų kontrolei parenkami sisteminiai ar (ir) kontaktiniai augalų apsaugos produktai turi būti rotuojami, o per vegetaciją ta pačia veikliąja medžiaga negalima purkšti daugiau kaip du kartus.

Atliekant tyrimą augalų apsaugos produktai buvo naudojami, kai kompiuterinė ligų ir kenkėjų prognozavimo sistema iMetos, atsižvelgdama į konkrečias tų metų meteorologines sąlygas, parodydavo užsikrėtimo ligomis bei kenkėjais pavojų.

Tyrimas atskleidė, kad, taikant aplinką tausojančią apsaugos sistemą, obelų sodą galima purkšti lentelėje nurodytais produktais, atsižvelgiant į vaismedžių augimo tarpsnius, konkrečių metų orų sąlygas, užsikrėtimo pagrindinėmis ligomis ir kenkėjais laipsnį, taip pat įvertinant obelų veislės jautrumą pagrindinėms ligoms bei kenkėjams. Vaismedžiams nuo ligų ir kenkėjų apsaugoti registruoti augalų apsaugos produktai yra pateikiami Valstybinės augalininkystės tarnybos tinklalapyje vatzum.lt.

Paskutinį kartą panaudojus augalų apsaugos produktus, nuimti derlių ir tiekti rinkai nacionalinės kokybės obuolius galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, negu augalų apsaugos produkto etiketėje numatyta išlauka (karencija), reikalinga jiems suskilti.

Purškimui buvo naudotas fungicidų mišinys: Flint (trifloksistrobinas), kurio karencija 14 dienų iki derliaus nuėmimo, ir Effector (ditianonas), jo karencija – 21 diena. Bandymais įrodyta, kad, nelygu veislė, išlaukos laikotarpis gali būti dar ilgesnis (beveik iki 40 d.) ir tai neturi neigiamos įtakos vaisių išorinei kokybei ir išsilaikymui. Tokius vaisius ištyrus akredituotose laboratorijose ne tik nerandama leistinų pesticidų likučių kiekių, bet ir išvis nenustatoma jokių pesticidų pėdsakų.

Puikią vaisių kokybę lėmė racionali sodo apsauga nuo ligų bei kenkėjų ir vaismedžių mityba, tinkamas kasmetis vaismedžių genėjimas ir užuomazgų retinimu optimizuotas derėjimas. Tirtų veislių obelų vaisių vidutinė masė buvo 193 g, o veislių Ligol ir Connell Red – iki 233 gramų. Pagal vaisių skersmenį tik 8 proc. vaisių buvo 55–65 mm skersmens, 59 proc. – 70–80 mm skersmens, o trečdalis vaisių buvo labai dideli – didesni negu 85 mm skersmens. Pagal skersmenį didžiausi buvo veislių Connell Red, Ligol ir Rubin obuoliai.

Kruopščiai taikoma aplinką tausojanti vaisių auginimo sistema užtikrina puikią desertinių obuolių kokybę, garantuoja gana gausų derlių ir padeda išvengti vaismedžių pramečiavimo. Vaismedžių pramečiavimo indeksas, priklausomai nuo veislės ir poskiepio derinio, kito nuo 0,11 iki 0,34 (0 reiškia, kad vaismedžiai dera kasmet, o 1 – kad dera tik kas dveji metai).