Jauna ūkininkė Aušra Babenskienė tikina niekada negalvojusi savarankiškai ūkininkauti, tačiau rinkdamasi studijas vis dėlto pirmenybę atidavė agronomijai. Studijuodama sutiko ir būsimą vyrą Aurimą, su kuriuo jau beveik dešimtmetį Veiveriuose, Prienų rajone kuria augalininkystės ūkį.

Baigę 2004 m. Aleksandro Stulginskio universitetą du agronomai Aušra ir Aurimas išvyko laimės ieškoti į užsienį, tačiau ilgai įkalbinėjami Aušros tėvų, ūkininkaujančių nuo pat nepriklausomybės pradžios, ryžosi grįžti ir imtis savarankiškos veiklos. Taip jauna pora 2010 m. Aušros tėviškėje įregistravo augalininkystės ūkį.

„Tiesą sakant, be tėvų paramos ir pagalbos, jų turimos ūkinės ir techninės bazės neįsivaizduoju nuo ko būtų reikėję pradėti. Ko gero, nebūtume ryžęsi net bandyti, nes vien turėti 20–30 ha nuosavos žemės neužtenka. Reikia didžiulių investicijų, o net paskolos pasiimti be laidavimo negali, nes kas norės už tave pradedantįjį laiduoti?“ – tėvų pagalbos svarbą pabrėžia Prienų r. ūkininkė.

Pradėję veiklą nuo 40 ha, per devynerius metus Babenskai ūkį išplėtė iki 250 ha. Nuo pat ūkininkavimo pradžios jie abu, diplomuoti agronomai, atsakingi buvo ir už tėvų Vidos ir Martyno Butkevičių mišraus 200 ha ūkio augalininkystės dalį. Aušra daugiausia laiko skyrė ir skiria organizaciniams darbams, pradedant nuomos sutarčių tvarkymu (abu ūkiai žemę nuomoja iš 80 savininkų), sėjomainos sudarymu, tręšimo planų rengimu, baigiant atsarginių dalių užsakymu ar maisto per javapjūtę vežimu į laukus, kad nebūtų gaištamas laikas. Aurimas kartu su darbuotoju visus augalininkystės ūkio darbus įgyvendina praktiškai: nuo žemės paruošimo, sėjos, iki derliaus nuėmimo ir grūdų išvežimo.

Pasirinkimą nulėmė kainos ir komplektacijos santykis

Pasinaudodami jauniesiems ūkininkams įsikurti skirta parama Babenskai įsigijo pirmą ūkio traktorių. Technikos parko plėtrai reikšminga buvo ir valdų modernizavimo parama – jos lėšomis įsigijo Deutz-Fahr Agroton 7250 TTV Warrior traktorių, Dieci Agri Plus 38.9VS teleskopinį krautuvą, sėjamąją. Šių metų javapjūtei ūkininkai pakeitė ir javų kombainą: į naują 6 kratiklių 400 AG galingumo Deutz-Fahr C9206 TS derliaus dorojimo mašiną išmainė turėtą kito gamintojo 5 kratiklių kombainą. Šiuo beveik dvigubai mažesnio galingumo kombainu (taip pat buvo pirktas naujas) jie kūlė 7 sezonus. Ūkininkų žiniomis, iš kombainą atpirkusios bendrovės „Biržų žemtiekimas“ vėliau jį įsigijo Šakių r. ūkininkas.

„Pastaraisiais metais iš „Biržų žemtiekimo“ įsigijome nemažai technikos. Kai ją rinkomės, lyginome, ką už konkrečią pinigų sumą gali mums pasiūlyti technikos tiekėjai. Būtent ši įmonė pasiūlė traktorių, o vėliau ir kombainą už geriausią kainos ir kokybės, tiksliau – komplektacijos, santykį“, – technikos pasirinkimo kriterijus įvardija Babenskai. Jų teigimu, svarbu ir tai, kad įmonės centras yra Kaune, visai netoli nuo jų ūkio, todėl ir serviso ilgai laukti nereikia, o atvažiavęs specialistas vienu metu gali sutvarkyti visą ūkio techniką.

Babenskų įsigytas Deutz-Fahr traktorius – ribotos serijos gaminys, išsiskiriantis juoda spalva, LED apšvietimu ir darbinių lempų gausa, odine ventiliuojama sėdyne. Aurimo žodžiais, didelis privalumas tai, kad traktoriuje įrengta bepakopė transmisija su atskirais alyvos karteriais, o tai sumažina tepalų užsiteršimo ir maišymosi tikimybę. „Traktorius yra 10 t keliamosios galios, jame įrengta amortizuojanti kabina ir priekinis tiltas, yra gamyklinis paruošimas automatiniam vairavimui, komplektacijoje – ir dvi vaizdo kameros, kurių vieną galima tvirtinti prie padargo. Tai ypač patogu, pvz., dirbant su sėjamąja, nes gerai matai, kiek ją reikia iki lauko krašto pristumti“, – už gerą kainą įsigyto traktoriaus, kuriam buvo suteikta ir 3 m. garantija, komplektaciją pristato ūkininkas.

Kaina svarbi buvo ir renkantis naująjį kombainą. Ūkininkai sako svarstę įsigyti reikiamo našumo kito gamintojo naudotą kombainą, bet jo kaina prilygo „Biržų žemtiekimo“ pasiūlyto naujo kombaino kainai. „Bendrovė šį didelio laidumo kombainą su 3 būgnų kūlimo separavimo sistema pristatė parodoje, todėl ir pardavė už mažesnę kainą. Nors Lietuvoje šio gamintojo kombainai nėra patys perkamiausi, tačiau jie, kaip ir kitų gamintojų mašinos, savo darbą atlieka. Tuo įsitikinome ir patys – visą sezoną kūlėme ir jokių rimtų problemų neturėjome“, – sako ūkininkai. Kombainas sukomplektuotas su 7,5 m darbinio pločio kopijuojančia Vario pjaunamąja. Kadangi Babenskų dirbami laukai nedideli, mažiausias 1,5, didžiausias – 33 ha, o daugumą sudaro 6–10 ha plotai, ir važiuoti į juos tenka plentu, autostrada ir net viaduku, tai paprastai pjaunamoji pervežama ant specialaus vežimėlio. Aurimo pastebėjimu, pjaunamosios atkabinimą ir prikabinimą (tai užtrunka apie 10 min.) ypač palengvina vaizdo kameros (jos buvo kombaino įrangoje).

Investicijoms galo nematyti

Labiausiai ūkyje dirbančia mašina Babenskai įvardija teleskopinį krautuvą. Pasak jų, tai greičiausiai atsiperkanti mašina, nes naudojama visus metus labai įvairiems darbams. „Buvo keista, kai NMA reikėjo pagrįsti, kam augalininkystės ūkiui reikalingas krautuvas. Iš tiesų tai – pagrindinė mašina: juo ne tik grūdus sandėlyje ir iš jo krauname, taip pat trąšas, sėklas, bet ir į kaušą akmenis renkame, ant šakių beicuotos sėklos, kurią ruošiame ūkyje, maišus vežame. Krautuvo strėlė 9 m ilgio, tad praverčia jis ir stogą tvarkant, mėšlą kraunant ar net nuleistą ratą keičiant. Dieci krautuvą rinkomės su pneumatiniais stabdžiais, kad galėtume prie jo ir priekabą kabinti“, – mašinos universalumą pabrėžia Aurimas. Kad prie krautuvo galėtų kabinti kito gamintojo padargus ir priedus, ūkininkai pasirinko universalią prikabinimo sistemą su hidrauliniu užraktu.

Turima technika Babenskai gali be problemų apdirbti 450 ha žemės, tad tikina, kad didesnės ūkio plėtros neplanuoja, nes kitaip reikėtų keisti visą technikos parką. Dar vienas plėtrą stabdantis dalykas – darbuotojų trūkumas. Tačiau galvoti apie žemės dirbimo technologijos pokyčius verčia pastarųjų metų gamtos sąlygos.

„Kai sausa, nesinori drėgmės garinti laukus ariant. Be to, mūsų žemės molingos, todėl ariant išverstus ir sudžiūvusius gabalus labai sunku sudaužyti. Tad reikia keisti technologiją ir vieną plūgą (o turime juos du) pakeisti noraginiu skutikliu. Išbandėme šiemet dviejų gamintojų noraginius skutiklius ir paaiškėjo, kad jiems traukti reikia galingesnio traktoriaus“, – apie būtinas investicijas prasitaria ūkininkai.

Reikėtų ūkiui ir našesnės grūdų valomosios, džiovyklos, svarstyklių. „Svarstome, ar geriau stoti į kooperatyvą „Vilkaviškio grūdai“, ar stengtis įsigyti įrangą savo lėšomis. Turime seną ganą nenašią valomąją, ja sėklą kuo puikiausiai pasiruošiame, bet pirminiam valymui ji per lėta. Po kombaino, jei grūdai švarūs, sausi, kaip pastaruosius dvejus metus, nereikėjo grūdų valyti ir džiovinti, tad kūlėme, vežėme ir pylėme į angarą, kuriame galime sutalpinti daugiau kaip 1 200 t kviečių. Tačiau, kai grūdai šlapi, tenka suktis ir gerai pagalvoti, ką daryti“, – sako ūkininkė. Ji prasitaria, kad investicijų reikia ir tėvų fermų pastatams sutvarkyti – kai kuriuos jų planuoja pritaikyti grūdams laikyti. „Taip ūkyje investicijoms galo nėra, kasmet vis kažką planuojame, naujo įsigyjame, nes sustoti negalima“, – tikina Aušra.

Dirvožemiui naudinga augalų įvairovė

Didžiąją dalį (apie 60 proc. viso turimo ploto) Babenskų naudmenų sudaro žieminiai kviečiai, 10 proc. – žieminiai kvietrugiai ir 15 proc. – žieminiai rapsai. Pastaruosius augalus Prienų r. ūkininkai augino dar tik du sezonus, nes anksčiau, kai tėvai laikė daug gyvulių, paprasčiausiai nespėdavo laiku jų pasėti – sutapdavo rapsų sėja ir žolės siloso ruošimo darbai.

Jau trečius metus apie 10–15 ha skiria žieminiams miežiams. Tai anksčiausiai kulti pradedama kultūra, tad, Aušros žodžiais, juose išbandomas ir sureguliuojamas kombainas, be to, miežiai – geras rapsų priešsėlis, nes anksti atlaisvinama dirva. Iš vasarojaus jie augina kviečius, miežius, žirnius, avižas, jų įsėliui naudoja dobilus ir svidres (antrais metais kulia šių augalų sėklas). Kelis procentus naudmenų skiria pievoms.

„Auginame tiek augalų, nes tai naudinga sėjomainos prasme. Žiūrime su perspektyva į priekį, stengiamės tausoti dirvožemį, saugoti jo gyvybingumą ir biologinę įvairovę, tam paliekame ir ražienų laukus per žiemą. Maksimalių derlių nesiekiame, trąšas naudojame vidutiniam maždaug 6 t/ha derliui gauti, augalų apsaugos priemones – pagal poreikį. Kai buvo gyvulių, mikroorganizmų veiklai suaktyvinti laukus tręšėme mėšlu. Dabar kasmet dobilus, žirnius sėjame, nors pastarieji jau antrus metus nepelningi“, – augalų įvairovės reikšmę pabrėžia A. Babenskienė. Anot jos, kultūrų įvairovė, leidžia ir darbus geriau paskirstyti. Pradėję liepos pradžioje kulti žieminius miežius, derliaus nuėmimą ūkininkai baigia rugsėjį dobilų kūlimu.

Vidutiniškai Babenskai kulia apie 6,6–6,7, kai kada net ir 7 t/ha kviečių, tačiau pastarųjų dvejų metų sausra sumažino derlių: pernai nuostoliai siekė 30, šiemet – apie 20 procentų. Pasak Aušros, šiemet žieminiai kviečiai užderėjo gana neblogai, tačiau visų vasarinių augalų derlius buvo prastokas. Neslepia ji nusivylimo ir rapsų derliumi: nors pasėlis iš rudens labai gražiai atrodė, todėl ir kulti tikėjosi apie 4 t/ha, tačiau byrėjo tik 3,6 t/ha užskaitomo svorio. Moteris svarsto, kad galbūt tam įtakos turėjo šiek tiek pavėluotas kūlimas – būtent dėl to per kelias karštas dienas nemažai rapsų nubyrėjo. „Ne visus grūdus esame pardavę ir išvežę, balanso dar nevedėme, tad kol kas neaišku, kaip buhalteriškai šių metų rezultatai atrodo, tačiau tikėtina, kad kaip ir pernai, nedaug, bet metai buvo pelningi“, – optimistiškai veiklą ir jos rezultatus vertina Prienų r. ūkininkė.