Mano Ūkis 2019/10
Lietuvos medaus rinka
  • Deiva MIKELIONYTĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Medaus gamybos apimtys ir bičių šeimų skaičius Lietuvoje pastaraisiais metais kinta šuoliais. Pirmas šuolis įvyko 2014–2015 m., antras – 2018-aisiais. Įtakos tam turėjo ir naujai atrastos rinkos, ir pigesnio medaus importas iš trečiųjų šalių.

Statistikos departamento duomenimis, 2014 m., palyginti su 2013 m., bičių šeimų skaičius padidėjo 32,0 proc., o jau kitais, 2015 m., palyginti su 2014-aisiais, medaus gamyba padidėjo 29,2 proc. Antrasis šuolis įvyko 2018 m., kai, palyginti su 2017 m., bičių šeimų skaičius padidėjo 43,7, o medaus gamyba – 60,5 proc. Nors šuoliai kelia šiokią tokią nuostabą, bet tai užfiksuota statistikoje.

Kitais analizuojamo laikotarpio metais bičių šeimų metinis skaičiaus ir medaus gamybos prieaugis neviršijo 7,7 proc. Iš viso 2018 m., palyginti su 2012-aisiais, bičių šeimų skaičius išaugo 2,2, o medaus gamyba – 2,3 karto. Lietuvos bitininkai 2018 m. pabaigoje laikė beveik 198 tūkst. bičių šeimų, kurios prinešė 4,2 tūkst. t medaus.

Medaus gamybos augimą nulėmė didėjantis bičių šeimų skaičius. Vidutinis iš vienos šeimos gautas medaus kiekis mažai keitėsi ir svyravo tarp 19–21 kg. Skaičiuojant pagal bičių šeimų skaičių metų pabaigoje, viena šeima 2012 m. vidutiniškai prinešė 20,7 kg medaus, 2017 m. – 19,0 kg, o 2018 m. – 21,3 kg. Išsiskyrė tik 2014 m., kai buvo prinešta 16,4 kg medaus iš šeimos. Tačiau derlinguose regionuose profesionaliai bitininkaujantys bitininkai išsuka ir po 50–100 kg medaus iš avilio. Vidutinis prinešto medaus kiekis iš bičių šeimos nėra aukštas, nes profesionalūs bitininkai sudaro labai nedidelę visų bitininkų dalį. 2018 metais jie tesudarė apie 0,6 proc. visų bitininkų.

Prekyba medumi Lietuvoje

Didžiąją dalį medaus Lietuvos bitininkai parduoda tiesiai vartotojams – stacionariose ir ūkininkų (mobiliose) turgavietėse, mugėse, per dvišalio bendradarbiavimo tinklą „Kaimas į namus“, įvairiuose renginiuose arba tiesiog iš namų. Apytiksliais vertinimais, šitaip parduodama apie 55–60 proc. viso pagaminto medaus. Dar apie 20–25 proc. medaus superka didmeninės ir mažmeninės prekybos, perdirbimo įmonės. Didžiąją dalį superkamo medaus tiekia bitininkai profesionalai, prisukantys didesnius jo kiekius. Likęs medus suvartojamas savo ir bityno reikmėms.

Medaus kainos

Medaus supirkimo kaina 2018 m., palyginti su 2012 m., išaugo 64,0 proc. Didėjanti supirkimo kaina davė impulsą augti ir kainoms turgavietėse, ypač 2017–2018 m., nes turgavietėse parduodamas lietuviškos kilmės medus. Medaus kaina turgavietėse 2018 m., palyginti su 2012 m., padidėjo 26,8 proc., o vien 2018 m., palyginti su 2016-aisiais – 21,7 proc. Panašiai per 2016–2018 m. padidėjo ir medaus kaina mobiliose ūkininkų turgavietėse – 23,8 proc. Vidutinė mažmeninė medaus kaina 2018 m., palyginti su 2012 m., paaugo vos 1,8 proc. Tai galėtų būti paaiškinama tuo, kad prekybos tinkluose parduodamas ne vien lietuviškos kilmės, bet ir pigesnis įvežtinis medus. Didėjant importuoto medaus daliai bendrame medaus pardavime, vidutinė mažmeninė kaina kito nedaug, nors lietuviškos kilmės medaus kainos didėjo. Tai liudija supirkimo kainos ir kainų turgavietėse augimas.

Užsienio prekyba

Medaus užsienio prekyba daugiausia verčiasi didmeninės prekybos įmonės, nors kai kurie bitininkai nedidelius medaus kiekius eksportuoja patys. Užsienio prekybos balansas medumi 2012–2013 ir 2017–2018 m. buvo neigiamas, t. y. medaus buvo importuota daugiau nei eksportuota. Užsienio prekybos balansas 2014–2016 m. buvo teigiamas.

Lietuviškos kilmės medaus eksportui 2012–2018 m. buvo būdinga augimo tendencija. 2018 m., palyginti su 2012 m., jis padidėjo 210,2 t arba 49,4 proc. Tačiau per analizuojamąjį laikotarpį buvo metų, kai lietuviško medaus eksportas ir augo, ir mažėjo. Įėjus į naujas ES rinkas, įsitvirtinus kai kuriose nemažose rinkose ir padidinus eksportą į jas, 2013 m. medaus pardavimai užsienyje išaugo. Palyginti su 2012 m., eksportas padidėjo 79 proc. ir pamažu augdamas išlaikė šias pozicijas iki 2016 metų. Tačiau jau 2017 m., palyginti su 2016-aisiais, lietuviškos kilmės medaus eksportas sumažėjo 42,9 proc., o 2018 m. padidėjo nedaug. Tam įtakos galimai turėjo į Europą plūstelėjęs daug pigesnis ukrainietiškas ir kiniškas medus, tad brangesnio lietuviško medaus paklausa sumažėjo.

Beveik visas lietuviškos kilmės medus buvo eksportuojamas į kitas ES šalis. Į trečiąsias šalis 2012 m. išvežta 5,0 proc., o 2018 m. – vos 1,5 proc. medaus. Tradicinės lietuviško medaus eksporto šalys, į kurias per visą laikotarpį buvo išvežami dideli medaus kiekiai, išliko Vokietija ir Estija. Į jas buvo eksportuojama apie 40 proc. medaus. Kitos šalys arba išvežami kiekiai keitėsi, paskutiniais metais vis daugiau buvo orientuojamasi į kaimynines Lenkiją ir Latviją.

Į Lietuvą nuo 2012 m. įvežama vis daugiau medaus iš užsienio. Medaus importas 2018 m., palyginti su 2012 m., išaugo 37,4 proc. ir pasiekė 1 322,3 t. Medaus importas 2012 m. buvo 131,1 t didesnis už lietuviškos kilmės medaus eksportą, o 2018 m. – jau 686,3 t. 2012 metais 74,3 proc. importuoto medaus sudarė iš ES šalių įvežtas medus, likusi dalis – iš Ukrainos ir Kinijos. 2018 m. proporcijos buvo atvirkščios: 79,9 proc. medaus buvo įvežta iš Ukrainos ir Kinijos, likusi dalis – iš ES šalių.

Didesnioji importuoto medaus dalis visais metais liko Lietuvos rinkoje, išskyrus 2014 m., o mažesnė dalis buvo reeksportuota. 2012 m. reeksportuota 5,8 proc. arba 32,3 t įvežto medaus, o 2018 m. – 25,1 proc. arba 332,3 t. Reeksportas augo daug sparčiau nei pasiliekanti Lietuvos rinkoje dalis. 2018 m., palyginti su 2012 m., medaus reeksportas išaugo 10,3 karto, o Lietuvos rinkoje liekanti dalis padidėjo 88,7 proc. Vis dėlto medaus reeksportas 2017–2018 m., palyginti su 2016 m., kuriais buvo pasiektas reeksportuoto medaus kiekio pikas, mažėjo. 2018 m., palyginti su 2016 m., jis sumažėjo 45 procentais.

Lietuvoje liekantis importuoto medaus kiekis 2012 m. sudarė 524,6 t, o 2018 m. – 990,0 t (atitinkamai 27,2 ir 21,7 proc. viso Lietuvoje suvartoto medaus, nors 2017 m. ši dalis, neatsižvelgiant į atsargų pasikeitimą, siekė 33,4 procento).

Lietuviškos kilmės medaus kainos per 2012–2018 m. laikotarpį išlaikė augimo tendenciją, nors laikotarpio eigoje svyravo iki 10 proc. mažėjimo arba didėjimo kryptimi. 2018 m., palyginti su 2012-aisiais, lietuviškos kilmės medaus kaina išaugo 6,4 procento.

Tuo metu importuoto ir reeksportuoto medaus kainos čiuožė žemyn, šiek tiek buvo pakilę tik 2015 m., o reeksporto dar ir 2017 metais. Tačiau 2018 m. jos buvo apie trečdaliu mažesnės nei 2012 m. Toks žymus reeksportuoto medaus kainų smukimas lėmė ir vidutinės eksportuoto medaus kainos sumažėjimą 5,3 proc. (2018 m., palyginti su 2012 m.). Prie eksporto kainos mažėjimo prisidėjo ir tai, jog reeksportuoto medaus dalis bendroje eksporto struktūroje padidėjo nuo 7,1 proc. 2012 m. iki 34,3 proc. 2018-aisiais.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai