23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/10
Gerų gyvulių buvo, bet išskirtinės genetikos trūko
  • Mano ūkis

Kiekviena gyvulių paroda – veislininkystės žingsnis į priekį. Ūkininkai supranta, ko reikia tokiam renginiui, nors išpildyti būtinas sėkmingos parodos sąlygas vis dar sunku.

Bendrovės „Panevėžio veislininkystė“ Algirdiškio parodų centre rugsėjį vyko ketvirtoji specializuota mėsinės gyvulininkystės paroda. „Visada galima padaryti geriau, bet kiek spėjome, tiek padarėme“, – teigė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos (LMGAGA) prezidentas Vygantas Šližys, apgailestavęs dėl mažoko ūkininkų aktyvumo. Dėl išsiskiriančių požiūrių Asociacijoje, apie kuriuos kalbama vis atviriau, kad paroda apskritai įvyktų, buvo priimtas sprendimas ją rengti Algirdiškyje kartu su Veislininkystės pasiekimų paroda, o ne atskirai, kaip vyko pirmosios trys specializuotos parodos.

Ūkininkai Virginijus Stumbrys ir Audrius Stačkūnas visiems norintiesiems pasakojo apie limuzinų veislės privalumus, vaišino išskirtinio skonio jautiena ir tikino, kad ši mėsa turi mažiausiai cholesterolio, nes kaupia mažiau riebalų, todėl yra vertinga ir labai skani. Didelės reklamos šiai veislei ir nereikia – intensyvaus auginimo limuzinai vis dar populiariausi Lietuvoje.

Limuzinų klubo pirmininko V. Stumbrio vertinimu, parodoje eksponuoti gyvuliai „normalūs“, tačiau, norint sparčiau eiti į priekį, reikia patiems ūkininkams įdėti daugiau pastangų. „Taigi, parodoje reikia dar geresnių gyvulių, garsių tėvų, tarkime, Prancūzijos čempiono, palikuonių, kurie būtų dalyvavę pasaulinėse parodose, kitaip sakant, reikia išskirtinės genetikos galvijų. Reikia pritraukti ir daugiau potencialių pirkėjų, kad augintojai būtų labiau suinteresuoti vežti gyvulius į parodą“, – kalbėjo Rokiškio r. ūkininkas. Tiesa, jis pridūrė, kad dabar, atėjus sunkmečiui, svarbiausias klausimas yra kaip žemės ūkis apskritai toliau gyvens, nors gerų mėsinių gyvulių kaina, palyginti su pieno, grūdų kaina, mažiausiai kritusi.

V. Stumbrys neslėpė, kad tarp Asociacijos narių tvyro per daug įtampos, kai kas pernelyg susireikšmino, savo interesus kelia aukščiau kitų. „O sutariant, kaip buvo ankstesniais laikais, prieš 6–8 metus, galima padaryti viską, ir aukcioną“, – išsakė mintis žinomas ūkininkas.

Lietuvos augintojams dar trūksta žinių ir patirties, kaip paruošti gyvulį parodai. Pasak LMGAGA tarybos nario, bendrovės „Baltic Vianco Lietuva“ vadovo Dariaus Dzekčioriaus, Lietuva tuo atžvilgiu gerokai atsilieka ne tik nuo gilias mėsinės galvijininkystės tradicijas turinčių šalių, bet ir nuo Estijos. „Bet kuo toliau, tuo geriau augintojai supranta, kad gyvulius į parodą reikia vežti, o tuo labiau – juos paruošti. Gyvulys turi eiti vedamas už pavadžio“, – kalbėjo D. Dzekčiorius. Todėl LMGAGA vadovai į parodą pasikvietė ekspertą konsultantą iš Estijos Targą Pikmetsą (Targo Pikkmets), kuris mokė, kaip to pasiekti.

V. Šližio teigimu, dauguma parodoje dalyvavusių ūkininkų – aktyvūs, nuolatiniai parodų dalyviai, pirmą kartą gyvulius eksponavo maždaug trečdalis augintojų. „Galvojame apie ūkininkų skatinimo priemones, kad jų daugiau vežtų gyvulius į parodas. Žiūrime į užsienio šalių patirtį ir, tikiuosi, ateityje tikrai bus daugiau dalyvių“, – vylėsi LMGAGA prezidentas. Tai, kad paroda yra geriausia vieta pademonstruoti savo gyvulius, neginčija nė vienas augintojas.

Tai ir galimybė pasirodyti didesniam potencialių pirkėjų būriui, o šiems vienoje vietoje pamatyti, kas geriausio užauginta šalyje. „Tik turime susėsti ir diskutuoti, kaip toliau rengsime parodas, ar remsimės regionais, ar orientuosimės į tam tikras vietas, tarkime, svarstėme dalyvauti parodoje „Ką pasėsi...“ Bet tam reikia kitaip pasirengti, nes dalyvauti su tuo bagažu, kuris buvo Algirdiškio parodoje, negalime, – pripažino V. Šližys. – Ateityje, manau, tam būsime pasirengę. Tik pirmiausia turi būti sutarimas Asociacijos viduje.“