Mano Ūkis 2019/09
Pabirų kontrolė žiemkenčių pasėliuose
  • Dr. Ona AUŠKALNIENĖ, dr. Gražina KADŽIENĖ LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Nepageidaujami kultūriniai augalai kitų augalų pasėliuose vadinami pabiromis. Nekontroliuojamos pabiros stelbia kitų augalų pasėlius, mažina derlių, sunkina jo nuėmimą, didina sėklų valymo ir džiovinimo išlaidas. Todėl pabiros, kaip ir kitos piktžolės, turi būti kontroliuojamos.

JAVŲ PABIROS

Dažniausios pabiros yra varpinių javų, nes javai Lietuvos pasėlių struktūroje sudaro daugiau negu 50 proc. visų augalų. Javų pabiros į dirvą patenka prieš derliaus nuėmimą ar per derliaus nuėmimą. Pastebėta, kad dažniausiai nulūžta visa miežių varpa, o kviečiai išberia atskirus grūdus.

Rapsuose sudygusias javų pabiras, kaip ir kitus vienaskilčius augalus (pvz., varpučius), galime nesunkiai sukontroliuoti bet kuriuo tam skirtu herbicidu: Agilu, Centurion Plus, Focus ultra, Graminis, Leopard, Quick, Supero, Pantera, Targa super, Semita super ir kitais registruotais graminicidais.

Javų pabirų problema nemažėja, nes sėjomainose javai dažni, o dirvos dirbimas tampa paprastesnis: dažnai ji neariama ir viršutinis sluoksnis neapverčiamas.

Graminicidus rekomenduojama išpurkšti atskirai, nemaišyti jų su kitais herbicidais ar augimo reguliatoriais. Pasėliai purškiami, kai javų pabiros yra 2–5 lapelių tarpsnio iki stiebo augimo pradžios. Žieminius rapsus galima purkšti ir rudenį, ir pavasarį. Jei javų pabiros negausiai išplitusios ir purškiama optimaliu laiku, galima naudoti mažesnę registruotą herbicido normą.

Taikant bearimį dirbimą, javų pabirų gali būti ypač gausu. Tokiu atveju svarbu nesuvėlinti purškimo, nes javai gali stipriai stelbti rapsų pasėlį. Jei pabiros yra vasarinių javų ir jų nėra daug, galima jų iš viso nepurkšti, nes vasariniai javai iššals ir nepadarys žalos rapsams.

Taikant Clearfield technologiją, kai sėjami specialiai šiai technologijai sukurtos veislės rapsai, atsparūs imazamokso veikliajai medžiagai, atskirai purkšti nuo javų pabirų nereikia. Ši veiklioji medžiaga, esanti registruotame herbicide Cleravo, puikiai naikina ne tik vienmetes piktžoles, įprastinius rapsus, bet taip pat ir javų pabiras. Svarbu, kad per purškimą pabiros būtų sudygusios.

Javų pabiros rapsų pasėliuose palyginti nesunkiai kontroliuojamos herbicidais, blogiau – javų pasėliuose. Prieš tai auginti javai gali ne tik mažinti derlių, bloginti jo kokybę, bet ir padidinti priemaišų kiekį sėklinėje medžiagoje, sumažinti augalų veislės grynumą. Ne visos javų rūšys vienodai užteršia kitų augalų pasėlius: tyrimais nustatyta, kad miežiai, pasėti po kviečių, mažiau užteršiami kviečių pabiromis, negu atvirkščiai, nes miežiai konkurencingesni ir anksčiau subręsta negu kviečiai.

Išbyrėję javų grūdai sudygsta ne iš karto – sėklos turi praeiti ramybės periodą. Šio periodo trukmė gali skirtis, nelygu javų veislė. Be to, pabirų sudygimui įtakos turi temperatūra bręstant sėkloms, ypač javams esant vaškinės brandos. Sėklų, kurios bręsta aukštesnėje temperatūroje ir sausomis sąlygomis, ramybės periodas ilgesnis. Ramybės periodą gali pailginti ir vėsus drėgnas oras per javų derliaus nuėmimą. Javų pabiroms sudygti reikalinga drėgmė, todėl jei ruduo sausas, pabiros gali sudygti vėliau, po kitų augalų sėjos. Pabirų dygimą pristabdyti gali ir šiaudų likučiai lauke. Javų pabirų kontrolei svarbu iš karto po derliaus nuėmimo skusti ražienas, o sudaiginus pabiras jas sunaikinti glifosatu ar mechaniškai.

RAPSŲ PABIROS

Kitaip yra su rapsų pabiromis. Tyrimai parodė, kad nekontroliuojamos rapsų pabiros gali sumažinti žieminių kviečių derlių beveik 70 procentų. Žieminių rapsų augalai yra svarbi daugelio sėjomainų piktžolė dėl to, kad jų sėkla ilgai lieka daigi.

Rapsų sėklos patenka į dirvą dvejopai: natūraliai atsidarius ankštaroms arba dėl derliaus nuėmimo technikos mechaninio poveikio.

Tyrimais nustatyta, kad žieminių rapsų sėklų nuostoliai dėl tiesioginio derliaus nuėmimo gali siekti 11 proc., ir pjaunant rekomenduojamu laiku, ir derliaus nuėmimą vėlinant, o natūralūs nuostoliai siekia 4,7–6,4 procento. Pjaunant rapsus į pradalges, natūralūs sėklų nuostoliai mažėja iki 0–1,8 proc., bet nuostoliai dėl derliaus dorojimo būna didesni ir siekia 10,7–24,8 procento. Ypač šie nuostoliai didėja, jei derliaus nuėmimas vėlinamas. Vasarinių rapsų sėklų nuostoliai yra mažesni.

Išbyrėjusios rapsų sėklos sudygsta iš karto, jei tik yra drėgmės – jos, skirtingai nei javų sėklos, neturi ramybės periodo. Vis dėlto, susidarius nepalankioms aplinkos sąlygoms, rapsų sėklos gali pereiti į ramybės būklę ir nesudygti kelerius metus. Kai kurie autoriai nurodo, kad sėklos dirvoje gali išlikti daigios iki 10 metų. Taigi, reikėtų vengti iš karto po rapsų derliaus nuėmimo dirbti dirvą, nes sėklos, patekusios į nepalankias sąlygas, nesudygsta, papildo dirvos sėklų banką ir taip sukelia problemų ateityje.

Literatūroje randama duomenų, kad užtenka palaukti tris savaites po rapsų derliaus nuėmimo ir galima sekliai įdirbti dirvą – tokio laikotarpio pakanka, kad išbyrėjusios rapsų sėklos sudygtų ir nepapildytų sėklų banko bei nedarytų žalos sudygusios kitų augalų pasėliuose.

Čekų mokslininkai nustatė, kad rudeninė rapsų pabirų, ypač Clearfirld (CL) veislių, kontrolė buvo efektyvesnė, palyginti su pavasariniu herbicidų naudojimu. Efektyviausias herbicidas pavasarį buvo 2,4D, bet jo efektyvumas priklausė nuo pabirų išsivystymo.

Lietuvoje rudeniniam naudojimui žieminių javų pasėliuose registruotų herbicidų sąrašas neilgas: rapsų pabiras kontroliuoja diflufenikanas (DFF) (Legacy, Diflanilas, tos pačios veikliosios medžiagos turi herbicidas Komplet). Jų efektyvumas palankiomis sąlygomis nuo rapsų pabirų neviršija 95 procentų. Kiek didesnis efektyvumas nuo pabirų nurodomas herbicido Legacy Pro etiketėje. Šis herbicidas yra trijų veikliųjų medžiagų derinys (DFF + pendimentalinas + chlortoluronas).

Naudojant herbicidus rudenį, labai svarbi dirvos drėgmė – jei dirva sausa, efektyvumas bus mažesnis. Purškiant herbicidais rudenį, taip pat labai svarbu, kad po purškimo augalų vegetacija dar tęstųsi bent dvi savaites – tada piktžolių kontrolė bus efektyvesnė.

Taikant tiesioginę sėją ar minimalų dirvos dirbimą, vienas iš variantų yra visuotinio veikimo herbicido glifosato naudojimas prieš javų sėją ar iš karto po jos. Glifosatas gali būti naudojamas ir vietoj ražienų skutimo – svarbiausia naudojant šį herbicidą, kad pabiros būtų sudygusios.

Efektyvi rapsų pabirų kontrolė turėtų remtis ne tik herbicidų naudojimu, bet ir necheminiais metodais. Svarbu, kad būtų sumažintas patenkančių į dirvą sėklų kiekis, pasirinktas tinkamas dirvos dirbimas po rapsų derliaus nuėmimo ir būtų auginami vasariniai augalai, turintys didelę konkurencinę galią.

ŽIRNIŲ IR PUPŲ PABIROS

Kitų augalų – pašarinių pupų, žirnių – pabiros žieminių javų pasėliams žalos beveik nepadaro, nes žiemą iššąla. Kad apsaugotume javus nuo galimo stelbimo, žieminių sėją reikėtų šiek tiek vėlinti.

Sėjant žieminius rapsus po žirnių, gali tekti kontroliuoti jų pabiras. Nors žirniai ir neperžiemoja, tačiau, esant labai gausiam pabirų kiekiui, jie gali stelbti pasėlį, dėl to pasėlis bus jautresnis iššutimui žiemą. Žirniai, kaip ir kiti pupiniai, yra jautrūs pikloramui, kurio yra herbiciduose Metazamix ir Belkar. Nors šie herbicidai pabirų nesunaikins 100 procentų, tačiau stipriai paveikti žirnių augalai pasėliui žalos nebedarys.

Ypač svarbi visų pabirų kontrolei yra prevencija: laiku nuimti augalai mažiau išbarstys sėklų, o kruopščiai sutvarkytas laukas kitais metais kels mažiau problemų.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai