Pastaruosius dvejus metus runkelių lapai akivaizdžiai labiau ligoti. Iš visų runkelių pasėliuose paplitusių ligų intensyviausiai pasireiškė rudmargė. Todėl kyla klausimas – kokios priežastys skatina vis stipresnį šios ligos pasireiškimą ir plitimą kiekvienais metais.

Vokietijoje nustatytas runkelių lapų ligos rudmargės sukėlėjo Cercospora beticola rezistentiškumas fungicidams. Dėl šios priežasties rudmargė beveik visuose Vokietijos regionuose tapo problema. Todėl svarbu iš naujo įvertinti fungicidų naudojimo strategiją.

Kodėl rudmargė cukrinių runkelių pasėliuose pasireiškia vis stipriau? Viena iš priežasčių yra tai, kad grybas Cercospora beticola, sukeliantis rudmargę, lengvai plinta ir apima vis didesnius plotus. Papildomai jo plitimą skatina nepakankamas augalų apsaugos priemonių naudojimas ir nuolat vyraujanti aukštesnė negu įprasta temperatūra. Rezistentiškumą gali sumažinti tik teisingai parinktos ir panaudotos augalų apsaugos priemonės.

Svarbu atpažinti ligos simptomus

Svarbu nesusivilioti žemesnėmis runkelių užauginimo sąnaudomis taupant fungicidus, nes tada didėja rezistentiškumo problema. Naudojant fungicidus, reikia atsižvelgti į oro sąlygas, augalo veislės genetines savybes (tolerantiškumas, atsparumas ligoms) ir paties fungicido veikimą. Visų pirma, reikia kuo geriau išstudijuoti ligos sukėlėją.

Rudmargę sukeliančio grybo Cercospora beticola infekcijos pradžiai ir vystymuisi yra labai svarbi ir reikalinga drėgmė ant runkelių lapų. Grybui plisti optimali temperatūra dieną yra nuo 25 iki 30 °C, naktį – apie 16 °C ir 100 proc. santykinis oro drėgnis. Tačiau praėjusieji metai parodė, kad stipriai infekcijai užtenka ir rasos ant lapų. Nelygu meteorologinės sąlygos, ligos simptomai ant runkelių pasirodo 5–21 dieną po užsikrėtimo. Tačiau po sausringų 2018 metų, kurie turėjo būti nepalankūs šiam grybui plisti, ūkininkų nuomonė apie šiam grybui plisti palankias sąlygas pasikeitė.

Rudmargės plitimą skatina neaparti pernykščio derliaus lapų likučiai. Tuose runkelių auginimo plotuose, kuriuose stipriai pasireiškė rudmargė, iš rudens buvo netinkamai sutvarkytos derliaus liekanos. Todėl infekcijos kiekį galima sumažinti švariai apariant lapus ir šakniavaisius.

Infekcijos pradžioje yra didelė tikimybė rudmargės požymius supainioti su bakterijos Pseudomonas sukeliama bakterine dėmėtlige. Po stiprių lietaus periodų arba lengvų krušų pažeistuose runkelių lapuose Pseudomonas pažeidimų simptomai išryškėja labai anksti – anksčiau negu rudmargės. Fungicidai nuo šios bakterinės ligos yra neveiksmingi.

Baltulių praėjusiais metais buvo nedaug. Šios ligos sukėlėjui grybui Ramularia beticola optimalu plisti ir daugintis tuomet, kai oro temperatūra yra nuo 16 iki 20 °C. Jis dažnai aptinkamas mišriose infekcijose kartu su rudmargės sukėlėju. Naudojant fungicidus nuo rudmargės, galima sumažinti ir baltulių infekciją.

Miltligei jautrių veislių runkeliuose ši liga pasireiškia dažniau. Pastebėta, kad sukėlėjui Rhizoctonia (tai vienas iš daigų juodšaknės sukėlėjų) tolerantiškos runkelių veislės yra jautresnės ir miltligei. Rhizoctonia grybas runkelių derliui nėra toks reikšmingas kaip rudmargės sukėlėjas. Dideli dienos ir nakties temperatūrų svyravimai su gausia rasa skatina šio grybo vystymąsi.

Aukšta temperatūra ir ant lapų susidariusi lašelinė drėgmė sudaro palankias sąlygas ir skatina pasėliuose runkelių rūdžių plitimą. Tačiau jos nėra reikšmingos, nes lengvai suvaldomos fungicidais.

Pastaruosius dvejus metus fungicidų panaudojimas nuo pasėliuose plitusių ligų, palyginti su nepurkštais pasėliais, runkelių derlių padidino nuo 10 iki 25 procentų. Esant stipriam ligų protrūkiui, derliaus nuostoliai gali siekti 30 procentų.

Pavojingas reiškinys – rezistentiškumas

Jau kelerius metus didėjantis rudmargės atsparumas fungicidams sukelia didelių problemų. 2012 m. kai kuriuose Bavarijos regiono laukuose nustatytas rudmargės sukėlėjo atsparumas strobilurinų grupės fungicidams. Bandymai parodė, kad 2015 metais daugelyje Bavarijos vietovių ši veiklioji medžiaga nebuvo efektyvi. 2018 m. atlikti tyrimai patvirtino, kad beveik 80 proc. šio grybo izoliatų yra atsparūs strobilurinams, kartu daugelyje šalies vietų jie tapo neveiksmingi.

Buvo patikrintas ir azolų grupės fungicidų (šiai grupei priklauso epoksikonazolas) veiksmingumas. 2015–2016 m. Bavarijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad nuo 7 iki 20 proc. izoliatų buvo aiškiai atsparūs, todėl šios grupės fungicidų veikimas runkeliuose buvo ribotas. Dėl šių neigiamų rezultatų 2016 m. buvo atlikti išplėstiniai tyrimai, per kuriuos nustatyta, kad tiofanat-metilui Bavarijos regione daugiau kaip pusė izoliatų buvo atsparūs. Taip pat veikliosioms medžiagoms prochlorazui ir difekonazolui nustatyti riboti veikimai.

Dėl didėjančio rezistentiškumo pavojaus yra labai svarbu intensyviai stebėti ir laiku nustatyti pirmuosius rudmargės pasireiškimo požymius runkelių pasėliuose, kad laiku būtų galima šią ligą sukontroliuoti. Anksčiau kenksmingi organizmai palyginti efektyviai buvo kontroliuojami panaudojus fungicidus pagal nustatytą žalingumo ribą, tačiau šiuo metu tai tapo neefektyvu.

Purkšti tiksliai pagal taisykles

Vokietijoje rudmargės apniktus runkelių lapus pirmą kartą apdoroti fungicidais galima tik tada, kai žalingumo riba pasiekia 5 procentus. Nustačius šią ribą, labai svarbu pasėlį tuoj pat apdoroti fungicidais. Jei runkeliuose nustatoma 3 proc. žalingumo riba, patariama pasėlį atidžiai stebėti, nes iki pirmojo purškimo reikia dar šiek tiek palaukti.

Papildomai reikia apžiūrėti lauko pakraščius, besiribojančius su plotais, kuriuose praėjusiais metais augo runkeliai. Jei pakraščiuose nustatomas stipresnis ligos pasireiškimas, patariama skubiai panaudoti fungicidus. Profilaktiškai purkšti neverta, nes ligos pasireiškimas kiekvienais metais gali būti labai skirtingas. Monitoringų vietose žalingumo ribų viršijimas pastaruosius penkerius metus skiriasi iki keturių savaičių.

Praktiniai patarimai augintojams

Nepaisant to, kad tyrimais įrodytas rezistentiškumas epoksikonazolui, jis įeina į fungicido Rubric sudėtį ir yra stipriausiai veikianti šio fungicido veiklioji medžiaga. Jei prie šios veikliosios medžiagos papildomai bus pridėta kita, pvz., epoksikonazolas bus papildytas vario (Vokietijoje naudojamas Funguran Progress Lietuvoje neregistruotas), bus gautas veiksmingas derinys kenksmingam organizmui kontroliuoti.

Remiantis atliktais bandymais, fungicidus patariama naudoti taip:

• esant mažam iki vidutinio rudmargės intensyvumui ir mažam iki vidutinio atsparumui (fungicidai pasėliuose nenaudoti arba naudoti iki 2 kartų), tinka Rubric. Strobilurinų turinčius fungicidus galima naudoti tik vieną kartą, geriausiai – purškimo pradžioje. Ciprokonazolo ir strobilurinų derinius galima rinktis tik esant žemam rezistentiškumo lygiui. Kitas apdorojimas galimas su Rubric arba kitais azolų grupės veikliąsias medžiagas turinčiais fungicidais;
• esant aukštam rudmargės intensyvumui ir vidutiniam rezistentiškumo lygiui (paskutiniais metais purkšta nuo rudmargės 2–3 kartus), pirmam purškimui fungicidus papildyti vario preparatais, kitam purškimui tinka Rubric, o toliau tinka kitos azolų grupės veikliosios medžiagos.

Tačiau esant dideliam rezistentiškumui ir ligos intensyvumui bei auginant rudmargei jautrių veislių runkelius, šios rekomenduojamos veikliosios medžiagos ne visada gali užtikrinti kokybišką apsaugą.

Veislė labai svarbu

Kovoti su rudmarge ateityje gali būti sunkiau. Dėl vis didėjančio ligos sukėlėjo rezistentiškumo dalis fungicidų taip pat gali pasitraukti iš sąrašų. Taip pat nėra užtikrinta, kad vario preparatai (kaip jau minėta, Vokietijoje naudojamas Funguran Progress (1,25 kg/ha), kuris Lietuvoje neregistruotas) ilgai bus veiksmingi. Esant stipriam infekcijos pasireiškimui, be agrotechninių priemonių (plačios sėjomainos, tinkamo žemės dirbimo), ypač svarbu atsparios veislės. Nes siekiant sumažinti lapų ligotumą, labai svarbu rinktis kuo atsparesnes lapų ligoms veisles.

Atlikti tyrimai, per kuriuos išryškėjo veislių galimybės: dirvose, kuriose buvo nustatyti pašaknio ligų sukėlėjo (Rhizoctonia) židiniai, buvo pasėti veislių Isabella (neatspari rudmargei) ir Breeda (tolerantiška Rhizoctonia sukėlėjui, atspari lapų ligoms) runkeliai, kurie vienodomis sąlygomis buvo purkšti tais pačiais fungicidais. Dėl tolerantiškumo ligoms veislės Breeda genetinis derlingumo potencialas yra beveik 10 proc. mažesnis negu veislės Isabella. Nors Rhizoctonia sausringais metais nepasireiškė, tačiau tyrimų metu runkelių derlingumą sumažino rudmargė.

Tyrimų laikotarpiu rudmargė labai išplito, tad atsparios lapų ligoms veislės Breeda runkeliai neapdorotuose (kontroliniuose) laukeliuose pranoko veislę Isabella. Po dviejų purškimų fungicidu Rubric (epoksikonazolas) abiejų tirtų runkelių veislių rezultatai beveik susilygino. Tik po epoksikonazolo ir vario preparato panaudojimo pirmą kartą aukštesnį derliaus potencialą parodė Isabella veislė, tačiau ne maksimalų. Iš to galima daryti išvadą, kad rudmargės išplitimo židiniuose yra rizikinga pasikliauti vien veislėmis, kurios atsparios lapų ligoms. Svarbiausia mokėti efektyviai panaudoti augalų apsaugos priemones jos plitimui riboti.

Biofungicidai nuvylė

Biologiniai preparatai 2017 m. buvo išbandyti vieni ir mišiniuose kartu su azolų grupės fungicidais. Derlius padidėjo iki 3 proc. (palyginimui su Rubric: +16 proc.). Rudmargės išplitimas buvo kiek mažesnis, palyginti su kontroliniu plotu (be apdorojimo).

Pastaraisiais metais pasirodė šeši skirtingi augalų apsaugos preparatai (bakteriniai, stiprinantys augalų imunitetą ir biofungicidai). Šie preparatai bandyme buvo naudoti taip, kad pirmas purškimas būtų profilaktinis, o kiti trys purškimai atlikti kas 14 dienų. Gauti tokie rezultatai:

• per vegetaciją biofungicidais purkštų runkelių derlingumas sumažėjo 8–0 proc.;
• dėl tirtų preparatų poveikio ligos išplitimas sumažėjo iki 15 proc. (neapdorotuose kontroliniuose laukeliuose liga buvo išplitusi 77 proc.).

Ekstremali sausra, aukšta temperatūra ir intensyvi saulė galėjo turėti neigiamos įtakos biofungicidų veikimui. Remiantis gautais tyrimais, galima daryti išvadą, kad rudmargės išplitimo biofungicidai šiuo metu negali efektyviai stabdyti.

• Rudmargės atsparumas nuolat didėja.
• Runkelių pasėliuose, kuriuose nustatytas aukštas rezistentiškumas, strobilurinai yra beveik neveiksmingi, o azolų veiksmingumas mažėja.
• Stipriausia azolų veiklioji medžiaga nuo rudmargės kol kas išlieka epoksikonazolas.
• Vien tik atsparių veislių auginimas nepadės išvengti rudmargės pažeidimų.
• Biofungicidų poveikis kol kas buvo per silpnas.

Žalingumo ribos, kurias peržengus, būtina skubiai panaudoti augalų apsaugos priemones

• Iki liepos pabaigos – 5 proc. pažeistų lapų
• Nuo rugpjūčio pradžios iki vidurio – 15 proc. pažeistų lapų
• Nuo rugpjūčio 16 d. – 45 proc. pažeistų lapų

K O M E N T A R A S

Dr. Zita BRAZIENĖ, LAMMC Rumokų bandymų stoties mokslo darbuotoja

Rudmargė Lietuvoje yra viena iš pavojingiausių grybinių ligų, pažeidžiančių cukrinių runkelių lapus. Rumokų bandymų stoties mokslininkų atliktų tyrimų duomenimis, labai išplitus šiai ligai, cukrinių runkelių derlius gali sumažėti 20–30 procentų. Taip pat pablogėja ir šakniavaisių kokybė (sumažėja cukringumas).

Tačiau pastaruoju metu ūkininkai išmoko kontroliuoti šios ligos plitimą teisingai naudodami fungicidus bei augindami tolerantiškas rudmargei cukrinių runkelių veisles. Be to, viena iš efektyvesnių profilaktinių priemonių nuo šios ligos – sėjomainų laikymasis. Kadangi Lietuvoje runkelių plotai nėra dideli, ūkininkai retai juos atsėliuoja. Taip sumažinamas šios ligos plitimas.

Iki šių metų Lietuvoje cukrinių runkelių pasėliuose buvo leidžiama naudoti tik triazolų klasės fungicidus. Tik šiais metais registruoti strobilurinų klasės fungicidai. Rudmargės atsparumas fungicidams Lietuvoje nenustatinėtas (arba bent jau tokių duomenų nėra viešai paskelbta), bet manau, kad jis gali atsirasti, kadangi ilgus metus buvo naudojami tik vienos klasės fungicidai. Be to, ūkininkai linkę purkšti profilaktiškai, neįsitikinę, ar tikrai to reikia.

Naujos veislės, tolerantiškos rudmargei – vienas geriausių šios ligos kontrolės būdų. Jos derlingumu ir cukringumu dabar jau neatsilieka nuo neatsparių šiai ligai veislių. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad senesnės veislės, tolerantiškos rudmargei, dabar jau irgi gali būti pažeistos šios ligos.

Baltuliai didelės žalos mūsų šalyje nepadaro. Be to, visos priemonės, tinkančios rudmargei kontroliuoti, tinka ir baltuliams.

Pastaruoju laiku runkelius vegetacijos pabaigoje vis dažniau pažeidžia miltligė ir rūdys. Miltligės plitimą paspartina šiltas, kartais net karštas oras rugpjūčio pabaigoje – rugsėjo mėnesį. Dienos karštos, o naktys tuo metu jau būna vėsios. Toks temperatūrų svyravimas skatina gausią rasą, kuri paspartina miltligės plitimą ir vystymąsi. Be to, selekcininkai, didelį dėmesį skyrę rudmargei, užmiršo miltligę. Registruota labai nedaug cukrinių runkelių veislių, tolerantiškų miltligei. Gausiai išplitusi miltligė taip pat gali padaryti nemažai žalos. Kol kas epoksikonazolas puikiausiai susitvarko su šia liga. Tik reikia atkreipti dėmesį, kad miltligė dažniausiai plinta rugsėjo mėnesį, todėl jos kontrolei dažniausiai reikalingas antras purškimas fungicidu.

Rūdys atskirais metais būna paplitusios runkeliuose, bet dažniausiai jos plinta vėlai ir ne itin gausiai, todėl didelės žalos pasėliams nepadaro.

Straipsnyje rašoma, kad reikia skubiai purkšti, jei rugpjūčio viduryje liga yra pažeidusi 45 proc. lapų. Manyčiau, kad jeigu jau liga pažeidė tiek lapų, tai finansiškai neapsimoka purkšti to lauko. Geriau jį rugsėjo viduryje nukasti. Mat sustabdžius ligos plitimą, runkeliai pradės auginti naujus lapus, o ne šakniavaisius, ir dėl to labai kris šakniavaisių cukringumas (naujų lapų auginimui runkeliai naudos jau sukauptas maisto medžiagas).

Biofungicidų tyrimų Rumokų bandymų stotyje nedarėme. 2017 m. vykdėme fulvo rūgščių preparato (Mineral Ful) tyrimus. Šį preparatą sumaišius su fungicidu, padidėjo fungicido efektyvumas.