Versle ar piniginiuose santykiuose neretai girdima sąvoka „vekselis“, tačiau nedaugelis žino, kaip teisingai jį užpildyti ir kaip pateikti apmokėjimui, kad galima būtų tinkamai pasinaudoti vekselių teikiamais privalumais.

Iki šiol vienas populiariausių skolos užtikrinimo būdų santykiuose tarp fizinių asmenų yra skolos raštelis. Finansų institucijos ar juridiniai asmenys dažniau naudojasi turto įkeitimu. Skolos rašteliui nėra keliami specialieji formos ar turinio reikalavimai (kitaip nei vekselio atveju), tačiau prireikus iš skolininko prisiteisti tam tikrą sumą arba atgauti skolą vekselis, palyginti su skolos rašteliu, turi nepalyginamai daugiau privalumų.

Vekselio privalumai

Vekselis yra vertybinis popierius, kurį išrašęs asmuo (vekselio davėjas) besąlygiškai įsipareigoja sumokėti vekselyje nurodytą pinigų sumą asmeniui (vekselio turėtojui) pats arba nurodo tai padaryti kitam asmeniui. Kitaip tariant, vekselis yra vertingas tuo, kad jis sudaro galimybę vekselio turėtojui (kreditoriui) supaprastinta tvarka vykdyti išieškojimą iš vekselio davėjo (skolininko).

Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad paprastai vekselis išduodamas vekselio davėjo piniginei skolai vekselio gavėjui patvirtinti (įforminti) arba piniginei skolai padengti (grąžinti, apmokėti). Teisinė vekselio prigimtis lemia tai, kad vekselis gali atlikti ir tam tikrą prievolės pagal tą šalių teisinį santykį (tam tikrą sandorį), dėl kurio vekselis buvo išrašytas, įvykdymo užtikrinimo funkciją. Vekselyje įtvirtintos prievolės specifika, t. y. jos abstraktumas ir besąlygiškumas, suteikia kreditoriui papildomą skolos grąžinimo garantiją.

Pagrindiniai vekselio privalumai, palyginti su paprastu skolos rašteliu, yra šie:

• neapmokėjus vekselyje nurodytos sumos, kai jis pateikiamas apmokėjimui vekselio davėjui (skolininkui), skolos nebereikia prisiteisti teisme. Užtenka kreiptis į notarą su prašymu išduoti vykdomąjį įrašą. Tokia vekselio apmokėjimo ir priverstinio vykdymo procedūra leidžia sutaupyti daug laiko ir bylinėjimuisi patiriamų išlaidų;
• už vekselio tinkamą įvykdymą gali laiduoti ir kiti asmenys. Užtenka apie laidavimo faktą nurodyti pačiame vekselyje ir pateikti pasirašyti laiduotojui.

Turinys ir pateikimo apmokėti procedūros

Tam, kad vekselį būtų galima panaudoti prieš skolininką, būtina tinkamai ir atsakingai užpildyti visus privalomus vekselio rekvizitus. Pagal Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymą, paprastajame neprotestuotiname vekselyje privalo būti nurodyti šie duomenys:

• žodžiai „paprastasis vekselis“ tekste ta kalba, kuria vekselis išrašytas;
• žodis „neprotestuotinas“;
• besąlyginis įsipareigojimas sumokėti nurodytą sumą;
• mokėjimo terminas;
• mokėjimo vieta;
• pavadinimas ar vardas, pavardė asmens, kuriam arba kurio įsakymu turi būti sumokėta;
• išrašymo vieta ir data;
• išrašančiojo paprastąjį vekselį asmens (paprastojo vekselio davėjo) parašas;
• tais atvejais, kai paprastąjį vekselį išrašantis ūkio subjektas netvarko apskaitos pagal supaprastintos apskaitos taisykles, – tai patvirtinanti informacija.

Svarbu atsiminti, kad būtent dėl to, jog vekseliu kreditoriui suteikiama galimybė be teismo išieškoti skolą, įstatymas numato itin griežtus jo turinio reikalavimus. Kartu įstatymas numato, kad dokumentas, kuriame nėra nors vieno iš aukščiau išvardytų rekvizitų, neturi paprastojo vekselio galios. Tai reiškia, kad toks dokumentas nepripažįstamas kaip vekselis, jis nėra vertybinis popierius ir civilinių teisių objektas. Tačiau pripažinimas, jog atitinkamas dokumentas, kuriame jis įvardijamas kaip paprastasis vekselis, neturi paprastojo vekselio galios, savaime nereiškia, kad yra negaliojantis ar išnykęs tas sandoris, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas vekselis. Jeigu skolininkas nėra įvykdęs sandorio, kurio pagrindu buvo išduotas nurodytas dokumentas, tai, esant ginčui teisme, kreditorius tokį dokumentą gali panaudoti įrodinėdamas atitinkamų prievolinių teisinių santykių egzistavimą.

Kitas ne mažiau reikšmingas reikalavimas, kurį svarbu atsiminti vekselio turėtojui (kreditoriui), yra tai, jog labai svarbu vekselį tinkamai pateikti apmokėjimui ir kartu turėti tai patvirtinančius įrodymus.

Įsakomųjų ir paprastųjų vekselių įstatymas numato kelis galimus vekselio pateikimo apmokėti terminus, t. y. vekselis gali būti išrašytas apmokėti:

• jį pateikus;
• per tam tikrą laiką po pateikimo;
• per tam tikrą laiką nuo išrašymo dienos;
• nustatytą konkrečią dieną.

Vekseliai, kuriuose nurodyti kitokie mokėjimo terminai arba vienas po kito einantys terminai, negalioja. Vekselis, mokėtinas jį pateikus, turi būti pateiktas apmokėti per vienus metus nuo jo išrašymo dienos. Vekselio davėjas gali šį laiką sutrumpinti arba pratęsti. Kitais atvejais vekselis teikiamas apmokėjimui jame numatytą datą. Jeigu vekselis neapmokamas, apie neapmokėjimą reikia informuoti vekselio davėją (skolininką) ne vėliau kaip per 4 darbo dienas. Visais atvejais reikia turėti įrodymus apie vekselio pateikimą apmokėti ir tinkamą vekselio davėjo informavimą, t. y. pranešimus siųsti registruotais laiškais, turėti išsiuntimo įrodymus ir kt.

Taip pat svarbu laikytis ir vekselio formai keliamų reikalavimų, pavyzdžiui, kai vekselį išrašo fizinis asmuo ir vekselio suma yra didesnė kaip 3 000 Eur, vekselis turi būti tvirtinamas notaro.

Teismų praktika

Visiškai nesenai Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija apibendrino (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-100-469/2019) ankstesnę teismų praktiką vekselių klausimais ir nurodė, kad tuo atveju, kai vekselis netenka vertybinio popieriaus teisinio statuso dėl turinio, formos trūkumų ar praleistų įstatyme nustatytų terminų jam pateikti apmokėti ir reikalavimams pagal jį pateikti, vekselyje įtvirtinta prievolė netenka besąlygiškumo ir abstraktumo savybių. Tokiu atveju reikalavimo teisė pagal vekselį savaime nepasibaigia, tačiau jai patenkinti taikomos konkrečius prievolinius santykius reglamentuojančios įstatymų normos. Jei vekselio pateikimo apmokėti terminas yra praleistas, o pats vekselis užtikrino paskolos grąžinimą, tam, jog vekselis būtų pripažintas paskolos rašteliu, jis turi atitikti paskolos sutarčiai keliamus reikalavimus. Turi būti vertinama: 1) ar toks dokumentas gali būti laikomas paskolos gavėjo pasirašytu paskolos rašteliu (pvz., ar yra pasirašytas vekselį išrašiusio asmens, ar nurodyta pinigų suma ir pan.); 2) ar šio dokumento turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Sprendžiant dėl antrosios sąlygos buvimo, t. y. ar dokumento, kuris įvardijamas kaip paprastasis vekselis, bet neturi paprastojo vekselio galios, turinys patvirtina paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui, teismas yra pažymėjęs, kad paprastai šiuose dokumentuose turėtų būti atskirai, padarant atitinkamą įrašą, užfiksuotas paskolos sutarties dalyko perdavimo paskolos gavėjui faktas (pavyzdžiui, „pinigus gavau“, „ši sutartis yra pinigų perdavimo–priėmimo aktas“). Tokie įrašai leidžia sutarties šalims išvengti ginčų dėl skolos buvimo ateityje, tačiau net jeigu toks faktas tiesiogiai ir nėra užfiksuotas, jis gali būti nustatomas (patvirtinamas) šalių teikiamais įrodymais teisme.

Taigi, nors vekselis dėl aptartų savo, kaip vertybinio popieriaus, savybių yra itin patogus ir palankus kreditoriui reikalavimo teisės įgyvendinimo būdas, tačiau kartu tai lemia, kad vekselio patikimumui civiliniuose santykiuose užtikrinti ir vekselių davėjų (skolininkų) teisėms apsaugoti įstatymai nustato griežtus vekselio formalumo reikalavimus.

Apsaugo ne visais atvejais

Vis dėlto reikia įvertinti ir tai, kad net ir tinkamai užpildžius vekselį bei laiku ir tinkamai pateikus jį apmokėjimui vekselio davėjas neturi garantijų, kad pavyks skolą atgauti iš skolininko. Vekselis padeda greičiau ir efektyviau įvykdyti skolos išieškojimo procedūrą, bet neapsaugo nuo tokių situacijų, kai pats skolininkas (vekselio davėjas) neturi turto, iš kurio galima būtų vykdyti išieškojimą.

Todėl tais atvejais, kai skolos suma ypač didelė, rekomenduojama naudoti papildomas užtikrinimo priemones, t. y. turto įkeitimą arba kitų asmenų laidavimą. Visais atvejais pravartu ieškoti tinkamo balanso tarp įsipareigojimų dydžio ir jų įvykdymo tinkamo užtikrinimo.