Britas Semas Hardis (Sam Hardy), pradėjęs vairuoti traktorius tik baigęs mokyklą, paskui praleidęs tūkstančius valandų jų kabinose, galiausiai tapo tuo žmogumi, kuris dažnai pirmasis išbando naujus Suomijos bendrovės „Valtra“ traktorius, pataria inžinieriams dėl jų tobulinimo.

Kai „Metų traktoriaus 2020“ rinkimų įžanginiame renginyje jis pristatė „Valtra“ konkursui siūlomus modelius, buvo akivaizdu, kad šis vyrukas išmano tai, apie ką kalba. Todėl ir pasikalbėjome plačiau su juo apie traktorius. „Viena yra, kai traktoriumi važiuoji valandą ir nutari, kad jis yra tobulas. Visai kas kita, kai traktorių vairuoji daugybę valandų – tada pastebi ne tik pliusus, bet ir minusus“, – sako Semas Hardis.

Kaip tapote traktoriaus vairuotoju?

Pirmuosius 18 savo gyvenimo metų gyvenau Anglijoje, Mančesteryje. Kai baigiau vidurinę mokyklą, mano šeima persikėlė į Šropšyrą tarp Česterio ir Birmingemo. Išvykau su jais, nes žinojau, kad nenoriu likti mieste. Taip pat supratau, kad nežinau, ką norėčiau studijuoti universitete, todėl nusprendžiau nestudijuoti.

Maždaug po dviejų mėnesių Šropšyre pradėjau ieškoti darbo ūkiuose, bet nedaug ūkininkų norėjo įdarbinti miesto vaikį, neturintį jokios patirties. Vieną dieną susitikau su traktoriaus vairuotoju, kurio ir paklausiau, kaip galėčiau gauti vairuotojo darbą. Jis supažindino mane su savo viršininku, kuris pasiūlė man dirbti mokiniu.

Darbavausi ekologiškame daržovių ūkyje, todėl pirmąją žiemą (įsidarbinau lapkritį) praleidau prie morkų paruošimo linijos ir plaudamas traktorius. Laikui bėgant man ėmė patikėti įvairius darbus traktoriumi, tačiau ir toliau juos ploviau. Šiame ūkyje aš ne tik išmokau vairuoti traktorius, bet ir dirbti ūkyje, ir darbą atlikti gerai. Po dvejų metų dėl asmeninių priežasčių persikėliau į Suomiją, kur pirmą vasarą susiradau darbą 300 ha ūkyje Vakarų Suomijoje, o kitą žiemą išvažiavau į ūkį Vidurio Suomijoje. Ten valiau sniegą ir ruošiau laukus vasaros darbams.

Po trejų metų nuėjau dirbti pas rangovą, kuris rūpinosi kelių priežiūra ir turėjo šiek tiek lauko darbų. Kiekvieną vasarą nupjaudavau maždaug 1 000 ha žolės su Krone trigubo pjovimo šienapjove ir nupurkšdavau apie 1 000 ha. Žiemą valiau sniegą su 4 m pločio priekiniu ir 3 m šoniniu sniego valytuvais.

Kokius traktorius yra tekę vairuoti?

Vairuoti mokiausi su „John Deere“ traktoriais. Savo pirmuoju traktoriumi galėčiau pavadinti John Deere 6320 PowerQuad. Vis dar prisimenu: važiuoju, atidarytas dešinysis langas, aš klausausi išmetamųjų dujų vamzdžio keliamo triukšmo, kai keičiamos pavaros.

Pirmajame ūkyje taip pat turėjome John Deere 6920, jo variklis buvo čipuotas, tad garsas buvo neįtikėtinas. Mano kitas traktorius buvo John Deere 6820 AutoPower. Man pasisekė, kad pradėjau dirbti su tokiais gerais traktoriais. Daugelis mano kolegų tuo metu dirbo su bekabiniais David Brown ir panašiais (šypsosi).

Tame pačiame ūkyje mes turėjome Valtra 6850 ir Valtra T151, man dažnai duodavo vairuoti pirmąjį. Vis dar žaviuosi to traktoriaus galia. Jis yra daug daugiau nei galima tikėtis. Ir svarbiausia, nepamenu, kad jį būtų reikėję kada nors remontuoti. Tačiau jis tikrai ne pats patogiausias, traktorius skleidė tokį triukšmą, kurį galėjai išgirsti už mylios (1,6 km).

Kai atvykau į Suomiją, ūkis turėjo „John Deere“ traktorius. Dirbau su John Deere 7810, kuris, mano nuomone, yra vienas geriausių traktorių, kuriuos aš kada nors turėjau. Įspūdinga galia, nuostabi transmisija ir fantastiškai paprasta vartotojo sąsaja. Man tai vis dar yra traktorius, kurį aš naudoju lyginamuoju standartu, kai važiuoju bet kuriuo kitu nauju traktoriumi. Tai, kad žmonės vis dar nori mokėti dideles pinigų sumas už šį traktorių, rodo, kad tai nėra tik mano nuomonė.

Dirbdamas centrinėje Suomijoje pradėjau vairuoti įvairius „Valtra“ traktorius, įskaitant N2, T2, N3 ir T3 serijų mašinas. Man davė išbandyti Valtra T4, juo dirbau dvi vasaras prieš oficialų startą, vėliau prieš paleidžiant į prekybą išbandžiau N4. Rangovų įmonėje turėjome Valtra T191, kuris, mano nuomone, yra artimas John Deere 7810. Valtra T191 traukos galia buvo neįtikėtina.

Dvejus metus rangovo įmonėje mano pagrindinis traktorius buvo T213 Versu, o paskui dvejus metus vairavau John Deere 6210R DirectDrive, su kuriuo išdirbau 1 000 valandų.

Nors neturėjau galimybės jais dirbti, bet esu vairavęs įvairius „Fendt“, „Case IH“, „New Holland“, „Massey Ferguson“ ir keletą senų „Ford“, „Valmet“ traktorių.

Jei manęs paklaustumėte, kuris mano mėgstamiausias, atsakyčiau – Valtra N4. Savo visapusiškumu tai neprilygstama mašina, turinti puikų priekinį krautuvą, labai judri ir patogi. Kelyje ji tokia stabili, kad gali atsipalaiduoti važiuodamas, neminint važiavimo „powerslide“ būdu (kai slystama naudojant variklio galią, išoriškai gali priminti šonaslydį („drifting“).

Žinoma, man dabar algą moka „Valtra“, bet mano nuomonė grindžiama mano paties 16 000 valandų patirtimi.

Kokiais kriterijais turėtų vadovautis ūkininkai, pirkdami traktorius?

Daugeliui klientų vienas svarbiausių veiksnių yra servisas ir techninė priežiūra. Gamintojas gali sukurti patį geriausią traktorių, tačiau jei 2 valandų pirkėjui prireiks bandant susisiekti su techninės priežiūros darbuotoju, dar 5 valandų, kol jis apžiūrės traktorių, ir 4 dienas reikės laukti reikiamų detalių, toks traktorius pirkėjui tikrai nebus tinkamas.

Svarbiausi kriterijai neabejotinai būtų paslaugų teikimo vieta ir kokybė, ir ne tik tai, kiek ilgai reikia laukti aptarnavimo, bet taip pat ir tai, ar aktyvus, norintis padėti yra prekiautojas ir gamintojas. Ar jie po prekės pardavimo rūpinasi klientu? Ar tinkamai instaliuoja traktorių? Ar suteikia išsamų ir paprastą finansavimo paketą? Ar siūlo tokias paslaugas kaip išplėstinė garantija, paslaugų sutartys ir telemetrija, kad darbui skirtas laikas būtų sumažintas iki minimumo?

Akivaizdu, kad svarbu ir patikimumas, nes nuolat gendantis traktorius nėra gerai. Pirkėjų patirtis turi didžiulę įtaką, nes bloga patirtis dažnai atbaido pirkėjus nuo tam tikro prekės ženklo visam gyvenimui. Tačiau verta sužinoti ir kitą nuomonę, nes baisios istorijos apie bet kurį prekės ženklą dažniausiai yra reti atvejai.

Trečiasis klausimas būtų tai, kokias užduotis atlieka traktorius. Reikalavimai traktoriui, daugiausia dirbančiam laukuose žemės ūkio darbus, labai skirsis nuo traktoriaus, kuris didžiąją laiko dalį praleidžia bulvių vagose.

Dar vienas svarbus momentas, kurį turi apsvarstyti pirkėjas: kas vairuos traktorių ir ar tas žmogus mokės iš traktoriaus išspausti didžiausią naudą. Yra operatorių, kurie nori išmokti visus naujus dalykus, kuriuos traktorius gali padaryti.

Taip pat yra operatorių, kurie nesidomi tomis naujomis funkcijomis. Taip pat yra įmonių, kuriose traktorius vairuoja daug skirtingų operatorių, o daugelis jų nėra profesionalai. Tokiu atveju savininkui reikia traktoriaus, į kurį kiekvienas gali peršokti po nedidelio instruktažo. Štai kodėl manau, kad „Valtra“ atliko gerą darbą su savo SmartTouch porankiu. Jame yra šiuolaikiškos sumanios ūkininkavimo funkcijos, tuo pat metu yra tokia paprasta vartotojo sąsaja, kad operatorius gali lengvai viską rasti. Be to, sąsaja yra tokia pati visuose traktoriuose nuo N iki S serijos, todėl nesvarbu, kokios serijos traktoriumi operatorius išmoko važiuoti, jis gali važiuoti bet kuria kita Valtra.

Ar galėtumėte pasidalyti savo nuomone apie „Fendt“, „Case IH“, „New Holland“ ir „Massey Ferguson“ traktorius, kuriuos turėjote galimybę vairuoti?

Kiekvienas prekės ženklas turi savo privalumų. Nemanau, kad rasite traktoriaus vairuotoją, kuris būtų nelaimingas, jei jam duotumėte vairuoti Fendt. Gamintojas turi puikią reputaciją aukštos kokybės mašinų srityje ir jų traktoriai tikrai atitinka šią reputaciją. CNH traktoriai turi labai didelę rinkos dalį, o tai rodo, kad jie yra labai geri traktoriai. „Massey Ferguson“ traktoriai akivaizdžiai yra vieni labiausiai žinomų traktorių pasaulyje.

Negaliu kalbėti objektyviai, nes daugiausia laiko vairavau „Valtra“ ir „John Deere“ traktorius. Akivaizdu, kad pripratus prie jų ir trumpą laiką vairuojant kitus, pastarieji gali ir nepatikti, nes jie kitokie.

Kokias klaidas daro ūkininkai, rinkdamiesi traktorius?

Visi esame žmonės, dažnai sekame tendencijas ir darome tai, ką daro kiti žmonės. Taip yra ir žemės ūkyje. Pavyzdžiui, šiuo metu yra įprasta, kad ūkininkas, pirkdamas naują traktorių, būtinai įsigis 20 AG galingesnį traktorių nei jo paskutinis pirktas. Labai svarbu, kad pirkėjas įvertintų, ar jam tikrai reikės šios papildomos galios. Dabar galima rasti 200 AG traktorių, kurie atlieka tą patį darbą, kurį prieš 10 metų atlikdavo 150 AG traktorius!

Plačiai paplitęs įsitikinimas, kad 4 cilindrų traktorius negali daryti to, ką gali padaryti 6 cilindrų traktorius. Tai nėra tiesa! Atmetus ypač sunkius darbus, 150 AG 4 cilindrų mašina padarys viską, ką padaro 150 AG 6 cilindrų mašina, bet dažnai sunaudos mažiau degalų ir bus judresnė. Vienintelis skirtumas, kurį operatorius pastebės, bus variklių skleidžiamas garsas.

Daug pirkėjų, užsakydami traktorių, vertina tik kainą, bet neatsižvelgia į tai, ar bus įmanoma padidinti efektyvumą, taupyti sąnaudas ir pagaminti daugiau produkcijos.

Pirkėjui labai svarbu įvertinti galimą naudą, kurią kiekviena funkcija gali duoti. Pakalbėkime, pavyzdžiui, apie technologijas. Dažnai klientai sako, kad jiems nereikia naujų technologijų ir sistemų, nes tai per brangu. Tačiau, pavyzdžiui, 100 ha pievų turinčiame pieno ūkyje joms tręšti naudojantis „Valtra“ sistemomis Auto- Guide ir Section Control galima sutaupyti apie 15 Eur/ha (remiuosi Suomijos kainomis). 100 ha ūkyje tai jau sudarytų 1 500 eurų. Jei ūkis pievas tręšia 3 kartus per metus, tai sudarytų jau 4 500 eurų. Mažiau nei per dvejus metus ūkininkas susigrąžintų investicijas ir toliau didintų savo metinį pelną. Aš net nekalbu apie galimą geresnę derliaus kokybę.

Kaip tapote „Valtra“ darbuotoju?

Kai vairavau traktorius Suomijoje, „Valtra“ mūsų bendrovei pradėjo tiekti traktorių prototipus išbandyti. Bandomuosius traktorius vairavau apie 6 metus. Taip susipažinau su Suolahčio „Valtra“ gamyklos komanda.

Vėliau įsidarbinau slidinėjimo kurorte, kur dirbau sniego valymo mašina. O tada sukūriau savo konsultacinę kompaniją, ėmiau konsultuoti gamyklą. Pernai man pasiūlė sutartį ir darbą Suolahčio produktų rinkodaros komandoje.

Esu pardavimų skyriaus inžinerijos specialistas. Mano pagrindinė užduotis yra vadovauti „SmartTour“: demonstraciniu sunkvežimiu keliauti aplink Europą ir organizuoti vietinius „Valtra“ renginius. Šiais metais ketiname aplankyti apie 20 šalių ir surengti apie 100–150 „Valtra“ renginių. Taip pat mokau mūsų traktorių pardavėjų darbuotojus kitose šalyse.

Ar yra svarbių skirtumų tarp traktorių, pagamintų JAV, Vokietijoje, Suomijoje, Japonijoje ir Italijoje? Turiu galvoje, ar kilmės šalis gali daryti didelę įtaką mašinos kokybei, garantijai, patikimumui?

Kiekviena šalis, aplinka ir kultūra turi savo privalumų ir trūkumų. Galiu pasidalyti tuo, ką matau Suomijoje. Bet tai tik mano nuomonė.

Pastebėjau du pagrindinius aspektus, kurie turi labai teigiamą poveikį Suomijoje pagamintiems produktams. Pirmasis – tai šalis ir aplinka, kurioje jie gaminami. Suomijoje ilgos ir šaltos žiemos, o vasaros trumpos. Žiemą mašinos ilgą laiką važiuoja esant ekstremalioms temperatūroms, technikai dažnai tenka sudėtingas išbandymas – sniego valymas. Nuolatiniai greičio ir krypties pokyčiai, dideli sukrėtimai ir poveikiai.

Tada prasideda trumpas augalų auginimo sezonas, kai mašinos turi dirbti daug valandų visą trumpą sezoną, išnaudodamos visas savo galimybes. Tai reiškia, kad kuriant ir išbandant mašinas Suomijoje, jos patenka į daugybę skirtingų situacijų ir dažnai dirba viršydamos savo pajėgumus.

Dėl to traktorius, pagamintas Suomijoje, yra patikimas dirbti įvairiomis sąlygomis, tiek žemės ūkyje ir už jo ribų. Be to, šios mašinos palaimintos stilingu dizainu, kuris labai atspindi Suomijos DNR.

Antras dalykas yra Suomijos kultūra. Suomiai yra labai savarankiški. Kai suomiui duodama užduotis, jis jos imasi ir daro. Tai reiškia, kad darbuotojų nereikia kontroliuoti darbo vietoje, jie viską puikiai atlieka savo iniciatyva. Tai nulemia darbo rezultatą. Jie laisvi dirbti savo stiliumi, moka greitai reaguoti į iššūkius.

Ar nemanote, kad šių dienų traktorių gamintojai per daug dėmesio skiria vairuotojų patogumui?

Ne, nesutinku. Iš savo patirties žinau, kaip svarbu komfortas darbe. Mano ilgiausia pamaina truko 39 val. Ir dažnai vairuodavau daugiau kaip 100 valandų per savaitę. Važiuodamas traktoriumi, kurio ergonomika yra prasta, pastebėjau, kad nesijaučiu patogiai ir laimingas, be to, dar kenčia ir mano sveikata. Mano dešinysis petys tampa sustingęs ir skausmingas. Vairuotojui komfortas labai svarbu – dažnai jis praleidžia daugiau laiko savo traktoriuje negu namuose.

Dirbote 39 valandas be pertraukos?

Taip, pjoviau žolę ir artėjo lietus. Vienu metu turėjome 3 klientus, kurie norėjo, kad žolė būtų nupjauta iki lietaus. Dirbau tol, kol viską padariau. Dirbau Valtra T213 Versu traktoriumi. Jo dujų išmetimo kolektorius buvo puiki vieta į foliją suvyniotam maistui pašildyti, o valgydavau važiuodamas. Tik galulaukėse stabtelėdavau gamtiniams reikalams (juokiasi). To darbo nebūčiau atlikęs be gero traktoriaus. Jis svarbus ir ūkio savininkui, nes be laimingų ir sveikų darbuotojų verslas nepavyks. Norint išlaikyti gerus darbuotojus, būtina suteikti jiems saugią, sveiką ir patogią darbo aplinką.