Žieminių rapsų 2019 m. buvo auginama rekordiškai daug. Statistikos departamento duomenimis, jų plotas siekė 224,2 tūkst. ha. Tikėtina, kad ir toliau rapsai bus vieni iš pagrindinių žemės ūkio augalų.

Vis didėjant rapsų koncentracijai pasėliuose, kintant auginimo technologijoms, augintojai susiduria ne tik su gerai žinomais kenksmingaisiais organizmais (rapsiniais žiedinukais, stiebiniais paslėptastraubliais ir kt.), bet ir iki šiol rečiau aptiktais. Tam įtakos turi ne tik ilgėjantis šiltas ruduo, bet ir pakitęs sėklų ruošimas: atsisakyta neonikotinoidų grupės veikliųjų medžiagų turinčių beicų klotianidino, tiametoksamo ir imidakloprido. Be to, taikomas kitoks žemės dirbimas. Tai veiksniai, kurie didina kenkėjų plitimą ankstyvaisiais žieminių rapsų augimo tarpsniais.

Rapsuose po sėjos gali išplisti kryžmažiedinės ir rapsinės spragės, rapsiniai pjūkleliai, kopūstinės musės. Pastaraisiais metais rapsų pasėliuose randama kopūstinių šakninių paslėptastraublių (dar vadinamų šakniagumbiniais) pažeistų augalų. Sėjant insekticidiniu beicu apdorotas rapsų sėklas, šakniagumbiniai paslėptastraubliai beveik neplito, tačiau atrodo, kad ir vėl juos įvardysime kaip svarbius kenkėjus. Nebe naujiena ir šliužai rapsuose.

Atkreipkite dėmesį į taksonominę painiavą

Ieškant informacijos apie šakniagumbinius paslėptastraublius, reikėtų atkreipti dėmesį į šio kenkėjo taksonominę painiavą. Ilgą laiką šakniagumbinis paslėptastraublis buvo vadinamas Ceutorhynchus pleurostigma. Šiuo metu kai kuriuose šaltiniuose nurodoma šakniagumbinį paslėtastraublį vadinti C. assimilis, o ankštarinį – C. obstrictus.

KAIP PLINTA ŠAKNIAGUMBINIAI PASLĖPTASTRAUBLIAI

Suaugęs šakniagumbinio paslėptastraublio vabalas yra 2–3 mm ilgio, skraido ir maitinasi ant rapsų ir kitų bastutinių augalų (tarp jų ir labai populiarių tarpinių augalų – garstyčių) stiebų, butonų, žiedų.

Žiemoja lervos ir suaugėliai. Žiemojančių suaugėlių patelės deda kiaušinėlius į vasarinių rapsų ir kitų pavasarinių bastutinių augalų šaknies kaklelį ir vasaros antroje pusėje išsivysto nauja karta suaugėlių, kurie kenkia žieminiams rapsams.

Kai žiemoja lervos, iš lėliukių vasaros pirmoje pusėje išsiritusios patelės kiaušinėlius taip pat deda žieminiuose rapsuose. Patelės ilgu straubleliu šaknies kaklelyje padaro duobutę ir į ją padeda kiaušinėlį, kurį pridengia sekretu. Viena patelė gali padėti iki 140 kiaušinėlių. Embrionas vystosi iki 23 dienų. Aplink išsiritusią lervą pradeda augti gumbas. Jo audiniais lerva ir minta. Sužaloti augalai skursta.

Išrovus iš dirvos tokį skurstantį augalą, ant jo šaknų ir šaknies kaklelio matyti netaisyklingos formos gumbai, kuriuos prapjovus randama lervų. Jos yra nuo 3 iki 4 mm ilgio, išlenktos formos, baltos, su rudomis galvomis. Lervos vystosi nuo 28 dienų (esant 15 °C temperatūrai) iki 190 dienų (esant 3,5 °C temperatūrai).

Žiemoja žieminių rapsų gumbe, esančiame prie šaknies kaklelio. Pavasarį lervos palieka gumbą ir virsta lėliukėmis. Lėliukių fazė užtrunka nuo mėnesio (20 °C temperatūroje) iki beveik 2 mėnesių (15 °C temperatūroje).

Šakniagumbiniam paslėptastraubliui būdinga viena karta (generacija) per metus, tačiau atsižvelgiant į tai, ar žiemoja suaugėlio, ar lervos tarpsnio, yra 2 skraidymo laikai: pavasarį ir rudenį. Rudeninio skraidymo patelės kiaušinėlius deda rugpjūtį ir rugsėjį ir kenkia žieminiams rapsams.

Lervų vystymasis tęsiasi visą žiemą. Dėl lervų išskyrų susiformuoja šaknies kaklelio išaugos, kurių dydis gali būti labai įvairus. Susiformavus didelėms išaugoms, jas galima supainioti su šaknų gumbu, tačiau, perpjovus šakniagumbinio paslėptastraublio pažeidimo vietą, visada randama lervų.

Literatūroje rašoma, kad lervų pažeisti augalai, ypač jeigu pasėlis silpnas, menkai patręštas, blogiau auga ir prasčiau dera.

Tikslų purškimo laiką padeda nustatyti gaudyklės

Šiuo metu rinkoje neturint veiksmingų insekticidinių beicų rapsų apsaugai nuo ankstyvaisiais tarpsniais plintančių kenkėjų, tenka pasėlius purkšti insekticidais. Skraidant šakniagumbiniams paslėptastraubliams žieminių rapsų pasėliuose BBCH 12–19 augimo tarpsniu, reikėtų naudoti piretroidus. Tikslesnį purškimo laiką galima nustatyti atliekant kenkėjų stebėjimą rapsų lauke pasitelkus geltonąsias gaudykles. Kai joje randami 2–3 vabalai per 3 dienas – laikas purkšti. Reikėtų atminti, kad šie kenkėjai žalą žieminiuose rapsuose padaro rudenį, o pavasarį jau jokios pagalbos nebus.

SVARBU! Kaskart prieš priimant sprendimą dėl purškimo, reikėtų įsitikinti, ar tai tikrai būtina. Jokiu būdu nereikėtų persistengti, nes per dažnas insekticidų naudojimas didina kenkėjų atsparumą jiems. Ir žinokime: kenkėjų rezistentiškumo problema yra ne tik kažkur toli ar pas kaimynus, bet ir čia, mūsų laukuose!

KITI KENKĖJAI, KENKIANTYS RUDENĮ

Be jau aprašytų šakniagumbinių paslėptastraublių, žieminiuose rapsuose ankstyvaisiais jų augimo tarpsniais plinta ir kiti kenkėjai.

Kryžmažiedinės spragės

Kryžmažiedinės spragės (Phyllotreta nemorum, Ph. Undulata) yra 2–3,5 mm dydžio. Kenkia vabalai, kurie išgraužia lapuose smulkias skylutes ir duobutes, skeletuoja lapus. Kartais pažeidžia augimo kūgelį, tad tokie daigai žūva. Pavojingiausios daigams bei jauniems augalams. Greitai išplinta sausu ir šiltu oru. Žalingesnės vasariniuose rapsuose, tačiau ir žieminiuose gali smarkiai pakenkti pasėliui. Insekticidiniai beicai veiksmingai saugodavo nuo šio kenkėjo, tačiau šiuo metu plintant spragėms tenka naudoti insekticidus. Purškiama, kai randama vidutiniškai 2–3 vabalai išilginiame pasėlio metre arba pažeista 10 proc. lapų paviršiaus ploto.

Rapsinės spragės

Rapsinių spragių (Psylliodes chrysocephala) kūnas 3–4,5 mm ilgio. Jos pažeidžia dygstančių rapsų skilčialapius ir jaunus pirmuosius lapus. Rapsinių spragių patelės deda kiaušinėlius į dirvą. Lervos, išsiritusios dirvoje šalia augalų, į juos įsigraužia per lapkočius, padaro takus jų viduje, pasiekia pumpurus. Subrendusios lervos yra 6–8 mm ilgio, gelsvai baltos, su tamsiais taškeliais, rusvai gelsvomis galvomis. Rapsinės spragės greitai išplinta šiltu oru, ypač tankiuose rapsų pasėliuose, šiltą rudenį. Pažeisti augalai būna silpnesni, prasčiau auga, būna jautresni šalčiui ir gali žūti. Purškiama, kai randami vidutiniškai 1–2 vabalai išilginiame pasėlio metre arba pažeista 10 proc. lapų paviršiaus ploto.

Rapsiniai pjūkleliai

Rapsiniai pjūkleliai (Athalia rosae) būna 5–9 mm ilgio, oranžiniai, galva ir šonai yra juodi. Lervos iki 18–25 mm ilgio, pilkai žalios, būna ir iki juodos spalvos. Suaugėliai deda kiaušinėlius ant apatinės lapų pusės, viena patelė gali padėti iki 300 kiaušinėlių. Lervos minta lapų audiniais: iš pradžių jos išėda nedideles skylutes, o per palyginti trumpą laiką – ir visą lapo minkštimą, palikdamos tik stambiąsias gyslas. Literatūroje nurodoma, kad 2 lervos ant augalo gali sumažinti rapsų derlių 60 procentų. Lietuvoje šis kenkėjas išplinta nedažnai, tačiau masinio antplūdžio metais padaro daug nuostolių. Nuo šio kenkėjo veiksmingai saugodavo insekticidiniai beicai, tačiau jų nelikus išplitimo rizika padidėja, gali tekti panaudoti ir insekticidus.

Kenkėjų kontrolė paremta insekticidų naudojimu

Rapsų kenkėjų ankstyvaisiais tarpsniais kontrolė šiuo metu paremta insekticidų naudojimu, nes, kaip jau minėta, veiksmingų beicų pasiūla rinkoje labai sumažėjo.

Efektyviausiai kontrolei užtikrinti kiekvienam iš kenkėjų yra nurodomas skirtingas insekticidų naudojimo laikas. Tačiau siekiant sumažinti purškimų insekticidais skaičių, reikėtų nuolat stebėti pasėlį pasitelkus geltonąsias gaudykles ir stengtis vienu purškimu sukontroliuoti kelių kenkėjų plitimą.

Daug žalos gali padaryti ir šliužai

Rapsų augintojai susiduria su dar vienais didelę žalą galinčiais padaryti kenkėjais – šliužais. Jie ypač žalingi dygstant rapsams iki keturių lapelių tarpsnio. Šių kenkėjų plitimą ir gausumą didžiąja dalimi lemia drėgni, šilti orai ir galimybė pasislėpti. Šliužai aktyviausi ir maitinasi naktimis, o dienomis ir nepalankiomis oro sąlygomis, nepriklausomai nuo paros laiko, jie slepiasi.

Išsiritę iš kiaušinėlių, kurių viena patelė padeda iki 500, šliužai toje pat vietoje maitinasi toli nejudėdami. Šliužų dauginimasis, aktyvumas ir išgyvenimas priklauso nuo oro temperatūros, drėgmės, šviesos intensyvumo ir dirvožemio struktūros. Šliužai gali būti aktyvūs nuo +5 iki + 20 °C temperatūros, o palankiausia jiems yra +17 °C temperatūra.

Didesnė tikimybė šliužams išplisti nedideliuose laukuose ir ten, kur prastai veikia drenažas, supuolusi dirva, šalia eina grioviai. Tiesioginė sėja į ražienas, vėluojanti sėja, menkas patręšimas, lemiantis lėtą augalų vystymąsi, augalų liekanos dirvos paviršiuje, piktžolėtas pasėlis – visa tai palanku šliužams plisti. Be to, drėgna aplinka ir sultingi augalai yra gyvybiškai svarbūs šiems kenkėjams išlikti.

Norint išvengti šliužų daromos žalos, vertėtų patikrinti šliužų gausumą priešsėlio pasėlyje likus maždaug savaitei iki derliaus nuėmimo. Tam pasitelkiamos priedangos-gaudyklės. Šių gaudyklių paviršius turi būti apie 25 cm pločio. Kaip gaudyklė galėtų būti naudojama ir paprasta lenta. Esant drėgnam dirvos paviršiui ir vyraujant optimaliai temperatūrai, gaudyklės išdėstomos keliose lauko vietose. Ypač reikėtų padėti tose vietose, kur galima tikėtis šliužų antplūdžio. Gaudykles reikia patikrinti iš ankstyvo ryto, kol dirvos paviršius vis dar yra drėgnas. Pakėlus gaudyklę ar lentą, suskaičiuojami šliužai, įvertinami jų palikti gleivių takai.

Šliužų gausumo nustatymas priešsėlyje padeda įvertinti galimus žalos mastus rapsuose. Taip galima pritaikyti prevencines agrotechnines priemones šio kenkėjo populiacijai sumažinti. Gero sėklų guolio paruošimas yra bene svarbiausia šliužų kontrolės priemonė, nes į gerai paruoštą dirvą pasėti rapsai greitai sudygsta, sparčiai vystosi.

Literatūroje nurodoma, kad arimas esmingai mažina šliužų populiaciją ir net minimalus žemės dirbimas gerokai sumažina pažeidimus, palyginti su tiesiogine sėja. Efektyvi piktžolių kontrolė prisideda prie šliužų populiacijos mažinimo, nes kenkėjai netenka ir priedangos, ir maisto šaltinio.

Šliužų gausumo stebėjimus reikia pradėti iš karto po rapsų sėjos ir tęsti iki 4 tikrųjų lapelių tarpsnio. Lietuvoje žalingumo ribos nėra nustatytos. Kitose šalyse žalingumo ribos skiriasi: vienur vyraujant palankioms aplinkos sąlygoms rekomenduojama naudoti moliuskocidus gaudyklėje radus bent 1 šliužą, kitur – iki 4 šliužų. Lietuvoje yra registruoti keli moliuskocidai. Daugiau informacijos galima rasti Valstybinės augalininkystės tarnybos puslapyje www.vatzum. lt ir registruotų produktų etiketėse.

Šliužams palankios plisti sąlygos:

• maži laukai,
• prastai veikiantis drenažas,
• supuolusi dirva,
• šalia lauko praeinantys grioviai,
• tiesioginė sėja į ražienas,
• vėluojanti sėja,
• menkas patręšimas, lemiantis lėtą augalų vystymąsi,
• augalų liekanos dirvos paviršiuje,
• piktžolėtas pasėlis.