23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/08
Kaip padidinti daržovių derlių
  • Vytautas ZALATORIUS, LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institutas
  • Mano ūkis

Pastaraisiais metais siūlomi įvairūs tausojamosios žemdirbystės variantai mažinti ar iš dalies keisti mineralines trąšas organinėmis ir mobilizuoti paties dirvožemio potencialą. Tam naudojami įvairūs augalų augimą stimuliuojantys preparatai arba natūralios kilmės biostimuliatoriai.

Biostimuliatoriai paprastai gaminami iš natūralių žaliavų, juose yra mineralinės mitybos elementų, biologiškai aktyvių junginių, naudingos mikrofloros sporų. Biostimuliatorių naudojimo tikslas – užtikrinti saugią produkciją, tvarų dirvožemį ir stabilią ekologinę būklę. Būtent jie atitinka vis augančius aplinkosaugos reikalavimus. Organiniai biostimuliatoriai aktyvina gyvybiškai svarbius procesus augaluose, stiprina apsaugines funkcijas, padeda vystytis augalų šaknų sistemai, pasisavinti maitinamuosius elementus, padidina atsparumą stresui.

Biostimuliatoriai padidina trąšų efektyvumą ir leidžia iki 30 proc. sumažinti jų normas. Biostimuliatoriai naudojami siekiant padidinti sėklų daigumą ir suaktyvinti natūralios dirvožemio mikrofloros vystymąsi, pagerinti makro- ir mikroelementų pasisavinimą, kai dirva yra derli, bet joje yra daug netirpių mineralinės mitybos elementų junginių.

Gausu biostimuliatorių, kurių pagrindinis komponentas yra huminės medžiagos. Jie įterpiami į dirvą, purškiami per lapus, jais apveliama sėkla ar sodinamosios medžiagos šaknys.

Efektyvumo tyrimai Babtuose

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės institute jau daug metų atliekami augalų augimą skatinančių medžiagų efektyvumo tyrimai, parenkant jų vietą tręšimo ir integruotos augalų apsaugos sistemose.

2017–2018 m. buvo atliekami moksliniai tyrimai su antistresantais: aminorūgštimis, mikroelementiniais tirpalais su aminorūgštimis, skystomis koncentruotomis lapų trąšomis, huminėmis medžiagomis. Taip pat buvo atliktas tyrimas, naudojant minėtas medžiagas kartu su herbicidais ir fungicidais.

Dvejus metus buvo atliekami tyrimai su naujos kartos natūralios kilmės organinėmis trąšomis – biologiniu stimuliatoriumi Ferbanat L. Tai lietuviškas preparatas, gaminamas iš biologiškai švarios natūralios žaliavos – vermikomposto (sliekų perdirbtų organinių atliekų komposto), naudojant naujas fizinio medžiagų skaidymo technologijas, kurios pagrįstos ne cheminiu, bet fiziniu poveikiu. Tokia produkto sudėtis sukelia bendro veikimo (sinergizmo) efektą, nes kompleksinis šių trąšų sudedamųjų dalių poveikis augalui pranoksta jų veikimą atskirai.

Biostimuliatorių Ferbanat L galima vadinti ir organinėmis trąšomis, kurių sudėtyje yra makroelementų (sausojoje medžiagoje – apie 0,06 proc. azoto, 0,05 proc. fosforo ir 0,4 proc. kalio), organinė medžiaga sudaro apie 38 proc., organinė anglis – 19 proc., huminės rūgštys – apie 12 proc., fulvo rūgštys – 3 proc., taip pat yra mikroelementų (Zn, Mg, Mn, Mo, Co, Cu, Fe), natūralios kilmės biologiškai aktyvių medžiagų. Iš esmės preparatas sujungia geriausias huminių, mikro- ir makroelementų, taip pat mikrobiologinių trąšų savybes visiškai nauju technologiniu lygmeniu.

Pagrindinės lauko daržovės ir bulvės augintos pagal tausojančią aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistemą (TAVDAS), per vegetaciją išberta 122 kg ha-1 azoto (N). Morkų, burokėlių ir svogūnų pasėlis tręštas per lapus Ferbanat L tris kartus: I tręšimas 3–4 lapų tarpsniu, 1,0 l/ha; II ‑ po 10–12 d., 1,0 l/ha; III – dar po 10–12 d., 2,0 l/ha. Kopūstai pirmą kartą tręšti per lapus 10–14 d. po sodinimo. Biostimuliatoriai, auginant bulves, naudoti bulvienojams esant 20–25 cm aukščio, po žydėjimo ir gumbų formavimo tarpsniais. Bulvių sėkla apvelta biostimuliatoriumi Ferbanat L 2,0 litrai 1 t gumbų. Naudojamo tirpalo koncentracija: 1 litras 30 litrų vandens.

Agrometeorologinės sąlygos buvo ekstremalios: 2017 m. buvo daug ilgalaikių liūčių, dirva užmirko, o 2018 m. trūko drėgmės, buvo ilgalaikė sausra. Ypač lietingi buvo 2017 m. liepos ir rugsėjo mėnesiai, kai iškrito beveik dvigubas mėnesio kritulių kiekis. Per 2018 m. vegetacijos laikotarpį iškrito mažiau negu pusė (47,3 proc.) daugiamečio vegetacijos laikotarpio kritulių kiekio. Ypač sausas buvo birželis, kai iškrito tik ketvirtadalis daugiamečio mėnesio kritulių kiekio. Aukšta oro temperatūra (1 °C didesnė negu daugiametė vidutinė mėnesio oro temperatūra) ir didelis drėgmės trūkumas trukdė augalams dygti. Oro temperatūra 2018 m. buvo 2,5 °C aukštesnė už vidutinę daugiametę vegetacijos laikotarpio temperatūrą.

Augo derlius ir gerėjo jo kokybė

Ferbanat L panaudojimas padėjo išauginti gerą ir kokybišką derlių net ir sunkiomis sąlygomis. Vidutiniškai prekinis daržovių ir bulvių derlius, per vegetaciją pasėlį patręšus per lapus Ferbanat L, palyginti su derliumi be biostimuliatoriaus panaudojimo, padidėjo nuo 10 iki 22 procentų.

Reikšmingai pagerėjo ir produkcijos kokybė. Per vegetaciją panaudojus biostimuliatorių Ferbanat L, palyginti su auginimu be biostimuliatoriaus, padidėjo cukrų kiekis morkų šakniavaisiuose ir baltųjų gūžinių kopūstų gūžėse, vitamino C kiekis svogūnų ropelėse ir kopūstų gūžėse. Bulvių sėklą apdorojus ir pasėlį per vegetaciją patręšus biostimuliatoriumi Ferbanat L, gumbuose buvo didesnis krakmolo (atitinkamai 13,2 ir 12,9 proc.) kiekis. Nitratų kiekiai visų augintų augalų produkcijoje sumažėjo, o burokėlių šakniavaisiuose net iki 2,3 karto.

Padidėjo gaunamos pajamos ir pelnas: auginant morkas pajamos padidėjo 10,76 proc. arba 1 311,00 Eur ha-1, gaunamas pelnas padidėjo – 1 233,19 Eur ha-1; burokėlių pasėlyje – atitinkamai 22,0 proc. arba 1 782,00 Eur ha-1 ir 1 704,19 Eur ha-1; svogūnų pasėlyje 15,3 proc. arba 432,00 Eur ha-1 ir 354,19 Eur ha-1; baltųjų gūžinių kopūstų pasėlyje 19,5 proc. arba 1 900,00 Eur ha-1 ir 1 822,15 Eur ha-1. Panaudojus biostimuliatorių Ferbanat L bulvių pasėlyje, apdorojant sėklą (beicavimo metu) ir papildomai tręšiant per lapus per vegetaciją, pajamos padidėjo 28,1 proc. arba 1 998,00 Eur ha-1, pelnas padidėjo 1 881,84 Eur ha-1.

Biologinio stimuliatoriaus – skystų organinių trąšų Ferbanat L – panaudojimas reikšmingai pagerino dirvožemio savybes. Bulvių sėklą apvėlus beicavimo metu ir pasėlį per vegetaciją patręšus per lapus biostimuliatoriumi Ferbanat L, palyginti su rezultatais be biostimuliatoriaus panaudojimo, dirvožemyje liko didžiausi humuso (2,31 proc.), organinės anglies (1,340 proc.) ir suminio azoto (0,116 proc.) kiekiai.

Mineralinio azoto kiekiai dirvožemyje panaudojus biostimuliatorių buvo mažesni negu dirvožemyje, kur biostimuliatorius buvo nenaudotas. Tai rodo, kad augalai geriau pasisavino dirvožemyje buvusias maisto medžiagas.

Įvairūs mokslinio tyrimo ir taikomosios veiklos darbai su grūdiniais augalais, cukriniais runkeliais ir kitais augalais, tręšimo sistemoje naudojant biostimuliatorių Ferbanat L, buvo vykdyti LAMMC Rumokų bandymų stotyje ir VDU Žemės ūkio akademijoje. Gauti duomenys patvirtina efektyvumą. LAMMC SDI buvo atliktas vertinimas javų pasėlyje naudojant biostimuliatoriumi apveltą sėklą beicavimo metu bei rudeninio purškimo per lapus įtaką žieminių kviečių pasėlio būklei. Javų sudygimas padidėjo 8–9 proc., pasėlis pradėjo anksčiau krūmytis.

Naujų trąšų tyrimai – mokslininkų kasdienybė

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto darbuotojai Ona Bundinienė, Roma Starkutė, Julė Jankauskienė ir šio straipsnio autorius jau daugiau kaip 20 metų tiria naujas trąšas, augalų augimo stimuliatorius, dirvos gerintojus, kuria jų naudojimo sistemas. Tiriant jų poveikį daržo ir lauko augalų derlingumui ir kokybei, visuomet kartu tiriamas minėtų medžiagų panaudojimo efektyvumas optimizuojant augalų mitybą, įtaka aplinkai, klimato kaitai ir dirvožemio tvarumui. Sukurtos auginimo technologijos ir jų elementai sėkmingai diegiami skirtinguose Lietuvos regionų ūkiuose arba užsienyje.

Tačiau pagrindinė problema išlieka. Šiuo metu augintojams iš įvairių šaltinių siūloma užsienyje arba Lietuvoje pagamintų per keturiasdešimt rūšių ir pavadinimų įvairiausių augalų augimo stimuliatorių ir dirvos gerinimo priemonių. Tačiau nėra bendrų rekomendacijų, kokius, kada, kaip, su kokiomis trąšomis ir augalų apsaugos priemonėmis augalų augimo stimuliatorius geriausia ir reikalingiausia naudoti.

Žinoma, kad augalas iš dirvožemio pasiima tiktai 5–10, iš panaudotų pagrindiniam ar papildomam tręšimui trąšų tik 40–50 proc. maisto medžiagų ir tai tik esant optimalioms sąlygoms, visa kita lieka dirvoje arba išplaunama į gruntinius vandenis. Augalų augimo stimuliatoriai, ypač natūralios kilmės, padeda augalams pasisavinti maisto medžiagas, sudaro sąlygas naudoti gerokai mažesnius mineralinių trąšų kiekius, užauginant tą patį aukštesnės kokybės derliaus kiekį. Tai sumažina produkcijos savikainą. Biostimuliatoriai yra veiksmingi pagalbininkai saugant aplinką, vandenis, švelninant klimato kaitą.

Kadangi taikomojo pobūdžio mokslo tyrimo darbai jau praktiškai nefinansuojami, lieka pasikliauti sveika augintojų nuovoka, jų noru konsultuotis ir domėjimusi naujausiais mokslo darbais.