Jungtinei Karalystei traukiantis iš ES derybų, prioritetas teikiamas tarpusavio prekybos sąlygoms ir piliečių teisėms, nustumiant į šalį kitas svarbias sritis. Viena iš jų – būsimas ES biudžetas ir galimi jo pokyčiai palikus bendriją vienai iš donorių. Aptarti galimus žemės ūkio finansavimo scenarijus ėmėsi mokslininkai. Leidinyje „Journal of Scientific Papers Economics and Sociology“ (Vol. 12, No 2, 2019) Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto ir Mykolo Romerio universiteto mokslininkai Artiomas Volkovas ir Mangirdas Morkūnas paskelbė publikaciją, kurioje analizuoja tris galimus scenarijus ir jų taikymo padarinius. Savo įžvalgomis autoriai dalijasi ir su „Mano ūkio“ skaitytojais.

Donorės statusas suponuoja, jog šalis įneša į Europos Sąjungos biudžetą daugiau nei gauna iš jo naudos. Tad kyla klausimas, kodėl išstojančioji šalis turi apmokėti „Brexito“ skyrybų sąskaitą – apie 44 mlrd. eurų. Vadinasi, būdama ES sudėtyje Didžioji Britanija gavo daugiau naudos nei sumokėjo. Tai tiesa, jei kalbėtume apie visą ekonomiką. Tačiau jei susikoncentruojame tik į žemės ūkio sektorių, Jungtinė Karalystė, kaip industrinė šalis, dotavo ES Bendrajai žemės ūkio politikai skiriamą biudžeto dalį tam, kad kartu užtikrintų nepertraukiamą sveiko ir kokybiško maisto gamybą visoje Europos Sąjungoje. Tad britams traukiantis iš Europos Sąjungos tenka kalbėti apie būsimas tiesioginių išmokų politikos permainas. Kokia apimtimi?

Pastaruoju metu politikai ir mokslininkai diskutuoja apie tris labiausiai tikėtinus ES biudžeto variantus pasitraukus Jungtinei Karalystei.

Pirmas scenarijus – status quo. Tai reiškia, kad jei ES šalys narės nuspręstų išlaikyti tokį pat ES biudžetą, koks buvo iki šiol, bendrijos biudžeto pajamas reikėtų padidinti apie 10 mlrd. eurų. Kitaip tariant, pagal status quo scenarijų visos valstybės narės turėtų mokėti daug daugiau, tačiau poveikis atskirų šalių grynajam BŽŪP finansavimui pasiskirstytų netolygiai. Šalims, kurios šiuo metu naudojasi grąžinamosiomis nuolaidomis Jungtinėje Karalystėje, padidėjimas būtų didžiausias. Tokiu atveju, pvz., Nyderlandų metinis įnašas padidėtų net 16,5 proc. (arba 760 mln. eurų), o Vokietija sumokėtų didžiausią papildomą absoliutaus dydžio sumą (3,5 mlrd. eurų). Palyginti su 2014–2015 m. įnašais, Lietuvos įmokos į ES biudžetą padidėtų apie 7,6 proc. Taigi visų šalių įnašai gerokai išaugtų ir tai reikštų, kad šis scenarijus politiškai būtų labai sunkus, ypač turint omenyje ne itin tvirtą Vokietijos kanclerės Angelos Merkel įpėdinės Anegretės Kramp-Karenbauer poziciją, sudėtingą Italijos biudžeto situaciją ir pavojų, jog, padidėjus įmokoms į ES biudžetą, sustiprėtų populistų įtaka Vakarų Europoje. Tai optimistinis scenarijus Lietuvai.

Antras svarstomas scenarijus – ES išlaidų mažinimo kelias – dažnai vadinamas realistiniu. Išlaidų mažinimo būdai gali būti pasirinkti priklausomai nuo tolesnės ES strategijos ir „karpyti“ numatytų sričių. Siekiant nuspręsti, kokios srities ir programų finansavimą būtų galima mažinti, svarbu suvokti, jog bendra „sutaupyta“ suma turėtų sudaryti ne mažiau kaip 10 mlrd. eurų per metus, ir įvertinti šio fakto pasekmes. Kitas pasirinkimas – pereiti prie ES išlaidų mažinimo ir šalių įnašų didinimo kombinavimo. Numatoma, kad šio scenarijaus atveju dalis įnašų būtų mažinama apkarpant BŽŪP biudžetą (kompromiso atveju BŽŪP finansavimas ES mastu būtų mažinamas 3 mlrd. eurų per metus). Toks scenarijus gana tikėtinas, mat ES lyderiai nėra linkę stipriai mažinti žemės ūkio finansavimo dar ir dėl tos priežasties, jog tiesioginės išmokos pagal BŽŪP programą tiesiogiai (kaip skatinimo priemonė) veikia jas gaunančių šalių ekonomiką, mat dažniausiai išleidžiamos šalies viduje ir stimuliuoja vietos ekonomiką, o tai dabartinėmis ekonomikos vėsimo sąlygomis ir palūkanų normoms laikantis ties nulio žyma gali būti vienas iš nedaugelio ekonomikos skatinimo instrumentų.

Trečias scenarijus – pesimistinis. Jis numato BŽŪP išlaidų mažinimą 20 proc. (BŽŪP finansavimas būtų mažinamas 10 mlrd. eurų).

Šiuo metu kalbama apie kombinuotą sprendimą – mažinti ES išlaidas ir didinti šalių narių įnašus. Kompromiso atveju šalių įnašai galėtų būti didinami iki 50 proc. Tam prireiktų papildomo 5 mlrd. eurų įnašo ES mastu ir ES daugiametės finansinės programos išlaidų mažinimo. Lietuvai būtų svarbu pasiekti, kad išlaidos nebūtų mažinamos vien BŽŪP finansavimo dalimi, kuri atitiktų išlaidų apkarpymą dešimčia procentų.

Kaip yra dabar

Siekiant nustatyti, kaip prognozuojamų scenarijų išsipildymas paveiktų ES šalis ir Lietuvą, būtina įvertinti, kurios šalys šiuo metu yra BŽŪP finansuojamų priemonių naudos gavėjos, o kurios – donorės. Tai iliustruoja paveikslas apačioje.

Penkios didžiausios BŽŪP grynojo biudžeto balanso naudos gavėjos absoliučiais skaičiais – Lenkija, Graikija, Rumunija, Ispanija ir Vengrija – kartu gauna daugiau kaip 10 mlrd. eurų per metus.

Remiantis šiais skaičiavimais, Lietuva užima 10 vietą ir patenka tarp naudos gavėjų (466,6 mln. Eur BŽŪP teigiamas balansas). Tarp didžiausių grynųjų įmokų šalių mokėtojų (t. y. šalių su neigiamu BŽŪP grynuoju balansu) – Vokietija, Jungtinė Karalystė ir Italija. Jų grynasis metinis įnašas į BŽŪP sudaro atitinkamai 5,1, 2,9 ir 1,5 mlrd. eurų. Remiantis tuo, kad didžioji BŽŪP išmokų dalis skaičiuojama pagal žemės ūkio naudmenų plotą, labai svarbus būtent šis aspektas vertinant „Brexito“ poveikį. Kadangi BŽŪP grynieji balansai absoliučia išraiška gali būti stipriai teigiami arba neigiami, tačiau pagal santykį su šalies turimu žemės ūkio naudmenų plotu vertės gali pasikeisti ir perrikiuoti šalis. Todėl nagrinėjant grynuosius BŽŪP biudžeto balansus svarbu vertinti jų dalį vienam žemės ūkio naudmenų (ŽŪN) hektarui.

Paveiksle viršuje matome, kad surikiavus šalis pagal BŽŪP grynąjį balansą, tenkantį 1 ŽŪN ha, didžiausių naudos gavėjų penketo vietos ir struktūra pasikeitė. Pirmame penkete yra Graikija, Vengrija, Lenkija, Bulgarija ir Lietuva (nauda sudaro atitinkamai nuo 431,4 iki 163,1 Eur/ha).

Pagal absoliutų BŽŪP grynojo balanso dydį ypač prasta padėtis, t. y. turint omenyje pagrindinės donorės statusą, yra Vokietijos. Tačiau vertinant pagal santykį su ŽŪN plotu, šios šalies padėtis, palyginti su kitomis valstybėmis donorėmis, nėra labai prasta, – ji užima ne penktą vietą iš galo. Remiantis šiais skaičiavimais, prasčiausia padėtis yra Maltos, Belgijos ir Nyderlandų, kurių neigiamas BŽŪP grynasis balansas (tenkantis 1 ŽŪN ha) sudaro atitinkamai nuo -2 148,2 iki -754,7 Eur/ha.

Kas būtų, jeigu būtų

Jei po „Brexito“ bus siekiama išlaikyti dabartinį BŽŪP išlaidų lygį, t. y. bus pasirinktas status quo scenarijus, papildomai į BŽŪP finansinę eilutę ES biudžete turės įplaukti 3 mlrd. eurų per metus.

Tokiu atveju papildomus įnašus turės mokėti visos ES šalys narės, naudodamos nacionalinius išteklius. Toks įnašų didėjimas visose valstybėse narėse nulemtų blogesnį BŽŪP biudžeto grynąjį balansą. Tačiau ne visų ES narių balansai būtų vienodai paveikti.

Apskritai, didesni įnašai gilins jau dabar esantį disbalansą tarp BŽŪP biudžeto grynųjų įmokų mokėtojų ir naudos gavėjų. Pagal status quo scenarijų Vokietijos BŽŪP biudžeto neigiamas grynasis balansas padidėtų nuo 5,0 iki 6,6 mlrd. eurų (pokytis – 1,6 mlrd. eurų), Prancūzijos – nuo 1,026 iki 1,2 mlrd. eurų (pokytis – 0,2 mlrd. eurų). O štai Lenkijos BŽŪP grynasis balansas beveik nepasikeistų ir sudarytų 3,1 mlrd. eurų. Lietuvos atveju grynasis BŽŪP balansas sumažėtų vos 3,2 mln. eurų. Vertinant status quo scenarijaus poveikį BŽŪP biudžeto grynojo balanso pokyčiui, atsižvelgiant į plotinę dimensiją, Nyderlandai prarastų daugiausiai. BŽŪP grynasis balansas, tenkantis 1 ŽŪN ha, sumažėtų 202,8 Eur/ha. Lietuvos atveju BŽŪP grynojo balanso praradimas hektarine išraiška sudarytų vos 1,11 Eur/ha.

Išlaidų mažinimo scenarijaus taikymas kelia didesnę prisitaikymo naštą teigiamo grynojo BŽŪP biudžeto gavėjams. Sumažinus BŽŪP finansavimą ES mastu 3 mlrd. eurų (ši suma atitinka Didžiosios Britanijos BŽŪP biudžeto grynąjį įnašą), Lenkijos ir Graikijos BŽŪP grynasis „pelnas“ atitinkamai sumažėtų 214 ir 131 mln. eurų. Kai kurių grynųjų įmokų mokėtojų, pavyzdžiui, Liuksemburgo ir Belgijos, BŽŪP biudžeto grynasis balansas nereikšmingai pagerėtų, tačiau vis vien patirtų neigiamą poveikį. Vokietijos BŽŪP grynasis balansas, palyginti su status quo scenarijumi, padidėtų daugiau kaip 600 mln. Eur, o BŽŪP grynojo balanso pokytis sudarytų -964,3 mln. Eur. Lietuvos BŽŪP grynasis balansas sumažėtų beveik 30 mln. Eur, t. y. 10 kartų daugiau nei status quo atveju.

Situacija pasikeičia minėtus nuostolius vertinant per BŽŪP grynojo balanso, tenkančio 1 ŽŪN ha, prizmę. Šio scenarijaus atveju didžiausią neigiamą įtaką patirtų Nyderlandai, tačiau ji būtų dukart mažesnė (-102,9 Eur/ha) negu status quo atveju (-202,8 Eur/ha). Šis scenarijus leistų užtikrinti, kad ES šalių praradimai nesudarytų daugiau kaip 100 Eur/1 ŽŪN ha. Tokios šalys kaip Belgija, Prancūzija, Italija ir Ispanija iš viso prarastų mažiau nei Lietuva, kurios neigiamas BŽŪP grynojo balanso pokytis sudarytų 10,3 Eur/ha.

Pagal pesimistinį scenarijų, t. y. jei visas įnašų sumažinimas – 10 mlrd. eurų – tektų BŽŪP išlaidų „karpymui“, šalys narės patirtų visiškai priešingą poveikį, palyginti su status quo scenarijumi. Pesimistinio scenarijaus atveju daugiausia laimėtų šalys narės, kurios buvo didelės grynųjų BŽŪP įmokų mokėtojos. Lenkijos BŽŪP biudžeto grynasis balansas pablogėtų penktadaliu, t. y. 663,2 mln. Eur. Pagal minėtą scenarijų Lietuvos BŽŪP biudžeto grynasis balansas pablogėtų 93,2 mln. Eur, t. y. šalis gautų 90 mln. Eur mažiau, palyginti su status quo scenarijumi. Vertinant šio scenarijaus poveikį grynojo BŽŪP balanso pokyčiui 1 ŽŪN ha, Lietuvos praradimas šiuo atveju sudarytų 32,6 Eur/ha.

Visi trys scenarijai parodo, kad „Brexitas“ padarys svarią įtaką daugeliui ES šalių narių. Vertinant galimus scenarijus nustatyta, kad mažiausią poveikį Lietuvos BŽŪP finansavimui ir grynajam BŽŪP biudžeto balanso pokyčiui turėtų scenarijus, pagal kurį įnašai į ES biudžetą būtų didinami. Įnašų į BŽŪP biudžetą mažinimas nulemtų didelį neigiamą poveikį grynajam BŽŪP biudžeto balansui Lietuvoje: pagal mažinimo scenarijų grynasis BŽŪP biudžeto balansas pablogėtų 6,34 proc., o pagal pesimistinį scenarijų – 19,97 proc. Poveikis ES išmokoms BŽŪP priemonėms finansuoti mažėtų atitinkamai 5,04 ir 16,74 proc. Status quo scenarijaus atveju ES išmokos BŽŪP finansuoti Lietuvoje nepakistų ir liktų tokios, kokios numatytos daugiamečiame finansavimo plane, o grynasis BŽŪP biudžeto balansas pablogėtų vos 0,68 proc. Tad bijoti „Brexito“ neverta, bet pasiruošti galimam pajamų mažėjimui reikia.