Sukirmijusios slyvos, supuvusios trešnės, nusvilusios vyšnios – tai dažniausiai girdimi skundai, kai sodininkai diskutuoja apie kaulavaisių bėdas ir ieško būdų, kaip jas įveikti.

SLYVŲ KENKĖJAI

Slyviniai juodieji (Hoplocampa minuta) ir geltonieji (H. flava) pjūkleliai ūkine prasme labai reikšmingi, nes jų lervos maitinasi vaisių užuomazgų viduje ir taip jas sunaikina. Abu kenkėjai savo biologija ir ekologija yra labai panašūs. Jų lervos ir lėliukės vystosi dirvožemyje, todėl tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio temperatūros, o pirmieji pjūklelių suaugėliai pasirodo maždaug 3–5 dienos prieš ankstyvųjų slyvų veislių žydėjimo pradžią.

Suaugėliai minta žiedų nektaru bei žiedadulkėmis. Skraidymo ir kiaušinių dėjimo laikotarpis trunka iki maksimalaus slyvų žydėjimo tarpsnio. Šiuo tarpsniu fiksuojamas didžiausias pjūklelių skraidymo ir kiaušinių dėjimo intensyvumas, o vainiklapių kritimo tarpsnio viduryje jų gausumas ima mažėti, skraido paskutinieji suaugėliai.

Pjūklelių pažeistos užuomazgos pradeda kristi praėjus 5–7 d. po masinio lervų išsiritimo ir trunka apie dvi savaites. Pjūkleliai stipriai reaguoja į baltą, UV spindulių neatspindinčią spalvą, todėl jų stebėsenai yra sukurtos baltos lipnios gaudyklės, kurias kenkėjai mato kaip augalų žiedus.

Abiejų rūšių slyvinių pjūklelių suaugėlių skraidymo dinamika labai panaši. Slyvinių juodųjų pjūklelių skraidymo laikotarpis trunka apie 24 dienas, o geltonųjų – apie 21 dieną. Pastarieji pasirodo ir baigia skraidyti kiek vėliau negu juodieji, manoma, kad geltonieji slyviniai pjūkleliai prisitaikę prie vėliau žydinčių slyvų veislių fenologijos ir joms yra kenksmingesni.

Juodųjų slyvinių pjūklelių lervos gelsvos ar žalsvos, su ruda galva, o geltonųjų – geltonos, rusva galva. Suaugę vabzdžiai, juodi blizgantys ar rudai geltoni, panašūs į muses, pradeda skraidyti prieš slyvų žydėjimą ir deda kiaušinėlius į žiedpumpurius.

Baigiant žydėti slyvoms, ritasi lervos. Pjūklelių lervos įsigraužia į slyvų užuomazgas ir graužia jų minkštimą, kauliuką. Pažeistose užuomazgose matyti apvalios skylutės, iš kurių sunkiasi rudas skystis. Pažeistos užuomazgos nubyra.

Insekticidais purškiama žydėjimo pabaigoje, kai nukrenta 80 proc. žiedlapių (67 tarpsnis pagal BBCH skalę). Jei kenkėjai buvo labai gausiai išplitę ankstesniais metais, tada purkšti reikia prieš pat slyvų žydėjimą ir antrą kartą baigiant žydėti slyvoms (59 ir 69 tarpsnis pagal BBCH skalę).

Slyvinių pjūklelių apskaita atliekama baltojo pumpuro tarpsniu iki žydėjimo pabaigos (57–67 BBCH). Reikia pakabinti feromonines gaudykles, jas kas 2–3 dienas tikrinti, išimant suskaičiuotus kenkėjus. Žalingumo riba: 80 suaugėlių 1 gaudyklei per visą gaudymo laikotarpį.

Vaisių užuomazgų formavimosi metu (71–72 BBCH) atliekama pažeistų užuomazgų apskaita. Sode tikrinama 400 užuomazgų: nuo 20 vaismedžių po 20 užuomazgų. Žalingumo riba: 1–2 kiaušiniai arba šviežios išgraužos ant 100 vaisių užuomazgų.

Slyviniai vaisėdžiai (Grapholita funebrana) pažeidžia slyvų ir kitų kaulavaisinių vaisių minkštimą ir tuo skiriasi nuo slyvinių pjūklelių, nes pastarieji kenkia užuomazgoms. Rausvi su tamsiai ruda galva vikšrai išėda vaisių minkštimą. Apniktų vaisių išorėje matyti apvali anga, užpildyta trupinėtų ekskrementų. Iš pažeidimo vietos dažnai sunkiasi lipai, vaisiai nebeauga, įgauna violetinį atspalvį ir nukrinta.

Slyvinių vaisėdžių apskaita atliekama po žydėjimo, vaisių augimo metu (71–73 BBCH), kas 7 dienos po 20 nukritusių vaisių užuomazgų surenkama nuo 20 vaismedžių (iš viso 400 užuomazgų) ir apskaičiuojamas vaisių pažeidimas. Žalingumo riba – 1–2 slyvinių vaisėdžių kiaušiniai ant 100 užuomazgų. Vaisių skynimo metu (86 BBCH) atliekama apskaita: kiekviename sode tikrinama ne mažiau kaip po 300 vaisių iš keturių skirtingų vaismedžio pusių. Žalingumo riba – jei pažeistų vaisių būna daugiau kaip 2 proc.; tokiu atveju kitais metais būtina naudoti augalų apsaugos produktus. Insekticidai purškiami 2–3 savaitės po slyvų žydėjimo (73 BBCH).

TREŠNIŲ IR VYŠNIŲ KENKĖJAI

Trešnėms ir vyšnioms kenkia vyšninės musės (Rhagoletis cerasi). Gelsvai baltos musių lervos iš vidaus graužia vaisių minkštimą. Uogos nustoja blizgėti, suminkštėja, jų paviršiuje atsiranda dėmių, įdubų. Dažnai tokie vaisiai pradeda pūti, jie nebetinka maistui ir perdirbimui.

Insekticidai naudojami po vyšnių ir trešnių žydėjimo, kai pradeda formuotis vaisių užuomazgos. Labai išplitus kenkėjams, purškimas kartojamas po 10–14 dienų. Be to, vyšninių musių populiaciją galima įvertinti ir iš dalies reguliuoti geltonomis lipniomis gaudyklėmis, jeigu jų pakankamai daug pakabinama.

Po vyšnių žydėjimo iki vaisių augimo tarpsnio (69–73 BBCH) kabinamos feromoninės gaudyklės. Jos tikrinamos kas 2 dienas ir nustatomas kenkėjų gausumas. Žalingumo riba: jeigu randami 2 suaugėliai 1 gaudyklėje per gaudymo laikotarpį. Insekticidai naudojami po vyšnių ir trešnių žydėjimo, kai pradeda formuotis vaisių užuomazgos. Labai išplitus kenkėjams, purškimas po 10–14 d. kartojamas.

Amarai

Kaulavaisiams kenkia ir amarai. Slyviniai miltamariai (Hyalopterus pruni) kenkia slyvoms. Amarai gyvena didelėmis kolonijomis dažniausiai ūglių viršūnėse, lapų apatinėje pusėje. Iščiulptų lapų pakraščiai nulinksta į apačią, pažeisti ūgliai nustoja augti, nubyra labai apniktų vaismedžių užuomazgos.

Vyšniniai amarai (Myzus cerasi) kenkia vyšnioms ir ypač trešnėms. Gyvena apatinėse lapų pusėse, ant ūglių viršūnių bei žiedkočių. Iščiulpti lapai raukšlėjasi, vėliau ruduoja ir džiūsta. Jauni ūgliai išsikraipo. Amarai užteršia augalus lipniomis išskyromis, ant kurių plinta juodligė. Be to, amarai platina kaulavaisių virusines ligas.

Amarai išplinta, kai būna jiems palankios žiemojimo sąlygos. Jie labiau plinta jaunuose soduose ir medelynuose. Amarams labiausiai patinka, kai vegetacijos metu būna sausa ir šilta. Insekticidai naudojami prieš žydėjimą, po žydėjimo ar nuėmus derlių, jei randame 8–10 proc. amarų apniktų ūglių.

ŽALINGIAUSIOS LIGOS

Rudasis vaisių puvinys supūdo vyšnias, trešnes, slyvas. Puvinio sukėlėja sodinė monilija (M. fructigena) užpuola nokstančius mechaniškai arba vabzdžių, ypač vyšninių musių, pakenktus vaisius. Ant vaisių pasirodo nedidelių rudų puvinio dėmių, kurios didėja ir gali apimti visą vaisių. Jų paviršiuje atsiranda pilkai rusvų, dulkingų, netvarkingai susitelkusių konidijų karpučių. Dalis sergančių vaisių nukrinta, kiti virsta mumijomis.

Liga plinta ir nuskintuose, pervežamuose ar laikomuose vaisiuose. Šaltas ir drėgnas oras kaulavaisiams žydint – pagrindinė sąlyga infekcijai plisti. Be to, labai didelę reikšmę turi tai, kokį užkratą paliko praėjęs vegetacijos sezonas.

Vyšnias nusvilina moniliozinė degligė (M. laxa). Ji ryškiausiai matoma pavasarį, kai paruduoja ir nudžiūsta vyšnių žiedynai, besiskleidžiantys lapai ir ūgliai. Sergantys pumpurai, žiedai ir lapai lieka kaboti ant vaismedžių. Vaismedžiai atrodo lyg apšalę ar apdeginti.

Ką daryti? Išpjaustyti ir sunaikinti pažeistus ūglius, šakutes, tik esant sausam orui. Atsiradusias po žiemos žaizdas, iš kurių teka lipai, išvalyti, dezinfekuoti, aptepti.

Labiausiai trūksta insekticidų

Norint užsiauginti sveikų kaulavaisių, reikia taikyti augalų apsaugos sistemas. Pateiktose lentelėse pateikiamas augalų apsaugos produktų kompleksas, apimantis maksimalią kaulavaisių ligų ir kenkėjų kontrolę su Lietuvoje registruotais produktais. Kaip matyti, kaulavaisiams sodo augalams labiausiai trūksta insekticidų.

Lentelėse pateikiama apsauga pagal Tausojančios aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistemos reikalavimus, kurioje ta pati augalų apsaugos produktų veiklioji medžiaga leidžiama naudoti ne daugiau kaip du kartus ir nustatytas 1,5 karto ilgesnis išlaukos laikotarpis.

Nedalyvaujantys šioje auginimo sistemoje gali naudoti maksimalius augalų apsaugos produktų kiekius, prieš tai pasitikslinę juos Valstybinės augalininkystės tarnybos puslapyje www.vatzum.lt