Važiuojant nuo Panevėžio Šiaulių keliu, kairėje Smilgių gyvenvietės pusėje, akį traukia besiganančios didžiulės karvių bandos. Tai – bendrovės „AUGA Smilgiai“ gyvuliai ir valdos. Kasdien į ganyklas čia išeina apie 700 karvių. Gyvulių gerovė yra viena svarbiausių sąlygų, užtikrinanti sėkmingą ekologiškai dirbančios bendrovės veiklą.

Pagal gyvulių kiekį „AUGA Smilgiai“ yra viena iš didžiausių „AUGA Group“ bendrovių. Jos vadovas Arvydas Švelna didžiuojasi, kad pastaruosius kelerius metus ir pagal gamybinius rodiklius „Smilgiai“ yra pirmoje–antroje vietoje tarp visų grupės bendrovių.

Didžiausias iššūkis bendrovės veiklai buvo perėjimas iš tradicinio ūkininkavimo į ekologinį, juk teko iš esmės keisti ir karvių laikymo būdą. Tačiau veiklos rezultatai rodo, kad perėjimas vyko sklandžiai.

„Smilgiuose“, kaip ir kitose grupės bendrovėse, išskirtinis dėmesys skiriamas karvių gerovei, genetikai, veislininkystei, o į visos „AUGA Group“ bendrovių atsakingą, aplinką tausojantį ūkininkavimą, sunaudojant beveik visas ūkyje atsirandančias atliekas, dėmesį atkreipė ir užsienio spauda. Didele dalimi sėkmingą visų bendrovių veiklą lemia profesionalūs, patikimi specialistai ir darbuotojai. Vieni jų – Sigitas Japertas, Ignas Šilinskas ir jau minėtas A. Švelna.

Karvėms atsivėrė fermos durys

Taip sutapo, kad perėjimo iš tradicinio į ekologinį ūkininkavimą laikotarpiu „Smilgių“ bendrovės gyvulininkystės padalinio vadovu ir vyriausiuoju veterinarijos gydytoju dirbti pradėjo jaunas specialistas I. Šilinskas, bendrovėje pradėjęs dirbti dar studijuodamas. Jo gebėjimus studijų metais, per praktiką, buvo įžvelgęs dr. S. Japertas, visos „AUGA Group“ gyvulininkystės padalinio vadovas, kuris ir prikalbino Igną imtis atsakingų pareigų. „Turime ir daugiau jaunų specialistų, kuriuos laikome įsitvėrę. Norime juos išauginti iki padalinių vadovų“, – šypsosi S. Japertas, gerai suprasdamas, kaip svarbu turėti patikimą ir profesionalią komandą.

I. Šilinskas pripažįsta, kad tuo laikotarpiu iššūkių buvo, bet jų buvo visai „AUGA Group“. „Manau, jaunam žmogui prisitaikyti prie pokyčių lengviau negu dešimtmečiais įpratusiam dirbti kitaip“, – pastebi Ignas, padedantis užtikrinti „Smilgiams“ modernios ir efektyviai dirbančios bendrovės vardą.

Jis ir jo komanda prisitaikė, nors pereiti į ekologinį ūkininkavimą nebuvo paprasta, viskas iš esmės keitėsi – tikslai, priemonės jiems pasiekti, darbo pobūdis. Karvėms, kurios buvo ištisus metus laikomos tvarte, staiga atsivėrė durys į laisvę. „Jos ne iškart suprato, kas vyksta, bet laisvė joms labai patiko, – šypsosi I. Šilinskas. – Į ganyklą karvės eina labai noriai – po melžimo ryte iškart pradeda būriuotis prie vartų laukdamos, kada atsidarys.“

„Smilgių“ bendrovės privalumas – dėkinga aplinka, nes ganyklos yra aplink tvartus, nėra sunku karvėms ryte išeiti ir vakare pareiti į tvartus. Kiekvieną rytą ir vakarą jos šeriamos fermose, todėl, išėjus į ganyklas, jų virškinimo sistema nepatyrė šoko.

S. Japertas mato kitą karvėms tekusį iššūkį – jos turėjo išmokti ėsti žolę, nes to niekada nebuvo dariusios. Dėl to, jo manymu, iš pradžių produktyvumas labiausiai ir mažėjo. Ūkininkaujant tradiciškai, 2014–2015 m. „Smilgiuose“ vidutinis karvių primilžis buvo 8 597 kg. Pirmais perėjimo metais, kai ekologiškai ūkininkauta pusmetį, produktyvumas nukrito iki 8 389 kg, o antrais, kai visus metus dirbta ekologiškai, pamažėjo iki 7 816 kg. Bet kai karvės išmoko ėsti žolę, kai bandą papildė veislinės telyčios, atvežtos iš specializuoto „AUGA Žadžiūnai“ ūkio, produktyvumas stabilizavosi ir pamažu didėja.

Vidutiniam šeimos ūkiui pereiti į ekologinį ūkininkavimą būtų sunkiau. „Mums, didelei įmonių grupei, buvo palyginti lengva, nes auginame daugybę kultūrų, esame tikri, kad jos ekologiškos ir mums beveik nieko nereikia pirkti. Iš savo užaugintų runkelių net melasą pasigaminame, griežinius. Taip pat auginame sojas, kukurūzus silosui, grūdams ir visa kita. Kuris ūkininkas, turėdamas iki 100 karvių, galėtų tiek visko užsiauginti? Mes vien kombinuotuosius pašarus gaminame iš 12 komponentų“, – kalba patyręs specialistas. Be to, ekologiniame ūkyje labai svarbi kova su piktžolėmis ir tam reikalingi brangiai kainuojantys techniniai sprendimai, taip pat būtina užtikrinti tam tikrą sėjomainą.

Vis dėlto sunkiausia, S. Japerto įsitikinimu, būtų organizuoti ganymą. Naudingos ganyti pievos turi būti kuo arčiau fermos. Jeigu ganyklos toliau, karvės eikvoja energiją vaikščioti į ganyklą ir atgal, dėl to mažėja primilžis, blogėja sveikatingumas. O už ekologinį pieną Lietuvoje mokama kaina nekompensuoja šių praradimų.

Už ekologinį pieną supirkėjai moka daugiau, bet šalyje nėra tokio kainos skirtumo, kaip Vakaruose. Sigitas atkreipia dėmesį, kad už ekologinį pieną mokama vos keliais centais daugiau, nors, pavyzdžiui, ekologinių žirnių, pupų kaina dvigubai didesnė. „Viskas, kas ekologiška, kainuoja daug brangiau, išskyrus pieną“, – stebisi specialistas.

Be to, nėra ekologinio pieno poreikio. „Tuoj pradėsime ketvirtuosius ekologinės gamybos metus, bet negaliu pasakyti, kad visas pienas nuperkamas kaip ekologiškas. Nors atitinka visus ekologinio pieno kriterijus, yra geresnis negu numato standartai, bet nėra paklausos“, – teigia S. Japertas, paneigdamas kalbas, kad susidomėjimas ekologiškais produktais šalyje sparčiai didėja.

Dalis jų pieno perdirbama Lenkijoje, kur gaminamas AUGA ženklo pienas ir pieno kokteiliai. Yra planų plėsti produkcijos asortimentą. Dalis pieno sugirdoma ir veršeliams.

Racioną skaičiuoja 6 grupėms

„Smilgių“ bendrovėje iš 700 karvių 361 yra Lietuvos žalmargė. Kitą dalį sudaro žalmargiai holšteinai, airšyrai, holšteinai ir Lietuvos juodmargiai, keli anglerai, švicai ir kt. Per dieną iš jų primelžiama po 14 t ekologiško pieno.

Bendrovė dirba 1 540 ha žemės, žoliniams pašarams skirta per 500 ha. Pašarams auginamos sojos, žirniai, pupos, kviečiai, kad pieno produkcijos praradimas būtų mažesnis – ir kukurūzai silosui, grūdainiui, grūdams. „Mūsų tikslas – kiek galima daugiau naudoti savo pačių ir kituose grupės ūkiuose pagamintus pašarus. Perkame tik tai, ko negalime pagaminti – mineralinius papildus, laižalus, sodą ir kitus priedus pagal poreikį“, – teigia S. Japertas.

Sojos ir pupos ekstruduojamos, kad baltymai būtų naudingesni karvės organizmui, išryškintų pieningumą. Šiame ūkyje skaičiuojami 6 subalansuoti racionai – 4 melžiamoms ir 2 užtrūkusioms karvėms. Pagrindiniai raciono komponentai: žolės silosas, šienainis, kukurūzų silosas, kukurūzų grūdainis, šienas ir truputis šiaudų, taip pat kombinuotieji pašarai, kurių kiekį lemia karvių produktyvumas. Karvės šeriamos 2 kartus per dieną, ganykloje parupšnoja žolės. Visi pašarai tiriami laboratorijose.

„Kai kas klausia, ar mes į savo pieną nededame cukraus, nes jis labai saldus. Tokį skonį gauname dėl subalansuoto raciono, kuris neleidžia karvių organizmui patirti nė menkiausio energijos deficito. Pienas turi būti pagaminamas iš pašarų, o ne iš organizmo atsargų – riebalų ar raumenų“, – paaiškina Sigitas.

Pienu ne mažiau kaip 3 mėnesius girdomi ir bendrovėje atvesti veršeliai. „Šioje vietoje netaupome, juk auginame pamainą“, – teigia I. Šilinskas. Veršiukui per parą sugirdoma 8–10 l pieno.

Karvės melžiamos kompiuterizuotoje „DeLaval“ 24 vietų eglutės tipo melžimo aikštelėje. Naudojama bandos valdymo programa DelPro, kurios pateikiami gausūs duomenys analizuojami iki smulkmenų ir tai padeda išlaikyti sveiką ir produktyvią bandą.

Pieno ūkio pridėtinė vertė – organinės trąšos

Pasak S. Japerto, visose grupės bendrovėse daugiausia investuojama į gyvulių gerovę ir sveikatą – norint turėti produktyvų pieno ūkį, karvių gerovę reikia užtikrinti pirmiausia.

Šiemet labai daug investuoja į guoliavietes, nes karvėms svarbu gulėti sausai, patogiai, minkštai. Hanoverio parodoje išsirinko modernius dviejų sluoksnių čiužinius, kurie jau montuojami AUGA ūkiuose. Taip pat bus perkami nauji masažo šepečiai. Atnaujintos girdyklos, kad vienai karvei tektų 10 cm girdyklos ilgio. Sumontuotas automatinis veršelių girdymo aparatas – dirbtinė motina.

Tvartai sovietinių laikų, bet rekonstruoti ir pritaikyti palaidam laikymui. „Smilgiuose“ stovi vienas pirmųjų Lietuvoje už SAPARD paramą renovuotas tvartas, gavęs pavadinimą „europinis“. Iš viso bendrovėje yra 6 tvartai, kuriuose gali būti laikoma po 150–200 karvių. Skystas mėšlas iš tvarto suteka į rezervuarus.

Guoliavietės gausiai kreikiamos ekologiškais šiaudais, tvartuose papildomai naudojami ekologiniai pakratai, mikrobio loginiai pabarstai sumažina nepalankios mikrofloros kiekį tvartuose. Panaudotas šiaudų kraikas, kaip ir mėšlas, ruošiamas pievagrybių, kurių auginimu garsi „AUGA Group“, kompostui gaminti.

Panaudotas kompostas vėliau grąžinamas į laukus kaip natūrali trąša. „Atliekų nelieka, viską panaudojame. Netolimoje ateityje bus statoma ir biodujų jėgainė, projektai jau parengti“, – džiaugiasi bendrovės vadovas A. Švelna. O S. Japertas priduria: „Mūsų pieno ūkio pridėtinė vertė – organinių trąšų fabrikėlis.“

Kai pradėjus ūkininkauti ekologiškai sumažėjo karvių produktyvumas, sumažėjo ir ligų, ypač medžiagų apykaitos sutrikimų. Norint išvengti problemų dėl daug vaikštančių karvių nagų, buvo pasirinkti buliai, kurių dukros pasižymi labai tvirtomis nagomis. Be to, pradėtas naudoti natūralios apsaugos priemonės – pabarstai guoliavietėms ir sauso pavidalo nagų vonelės, papildytos gerųjų bakterijų. „Tai naujas dalykas pasaulyje, žiūrėsime, kokie bus rezultatai su šia draugiška be chemijos priemone aplinkai ir karvutei“, – sako S. Japertas. Jis supranta, kad šiais pieno sektoriui sunkiais laikais taupyti reikia, juk uždirbti bendrovei reikia, bet tik ne karvių gerovės ir sveikatingumo sąskaita.

„Smilgių“ bendrovėje karvių sėklinimo koeficientas 2,5 – tai geras ekologinio ūkio rodiklis. Tačiau servis periodas pailgėjęs iki 154 dienų, nes sunkiau apsivaisinant nedidinamas sėklinimų skaičius, o daromos ilgesnės pertraukos tarp sėklinimų. „Leidžiame išsivalyti lytiniams takams, kad jie būtų švaresni ir kitą sėklinimą apsivaisintų, nes karvių organizme pasigamina antikūnai“, – paaiškina S. Japertas. Šešios iš 8 grupės bendrovių turi ultragarso aparatą ankstyvam veršingumui, kiaušidžių patologijoms ir kt. sutrikimams nustatyti. I. Šilinskas išmokė juo dirbti savo pagrindinius kasdienės veiklos pagalbininkus – felčerius.

Didelį galvos skausmą visiems bendrovės specialistams sukėlė birželio karščiai. Karvės pradeda jausti stresą, kai oras įkaista iki 28 laipsnių, o kai temperatūra pakyla iki 32 – stresas būna labai didelis. Visus tvartus vėsina ventiliatoriai, veikiantys pagal aplinkos temperatūrą, garduose padėta palaižyti sodos, kuri šarmina gyvulio organizmą, į ganyklas dažniau vežamas vanduo. Į pašarus papildomai dedama ekologinių vyšnių kauliukų ekstrakto, kuris veikia kaip natūralus antioksidantas – apsaugo ir pašarus, ir karvei padeda įveikti karščio stresą.

Per karščius karvės sunkiau apsivaisina, mažėja rujų skaičius.

Atliko genominius tyrimus

Veislininkystė – dar viena sritis, kurioje S. Japertas neįsivaizduoja jokių išlygų. „Visų karvių produktyvumas kontroliuojamas, tai daroma atsakingai ir be diskusijų visose AUGA bendrovėse. Iš to matome didelę naudą – ne tik primelžiamo pieno, baltymų, riebalų kiekį, somatinių ląstelių skaičių, bet ir genetinį gyvulių potencialą. Žinau, kaip turime elgtis dabar, ką turėsime daryti po metų su savo banda. Reproduktorių renkamės pagal mums svarbius vertinimo kriterijus, ūkio kryptį, veislę ir t. t. Kontroliuodami bandą matome, ar teisingai einame mūsų pačių pasirinkta kryptimi“, – sako S. Japertas.

Geriausios karvės sėklinamos seksuota sperma. Mėsinių galvijų – belgų mėlynųjų – spermą naudoja reprodukcinių problemų turinčioms karvėms ar telyčioms, kurios neapsivaisina per 4 kartus. Tokie veršeliai parduodami sulaukę 2 savaičių amžiaus. Banda atnaujinama iš AUGA ūkiuose atvestų veislinių telyčių, kurios auginamos „Žadžiūnų“ bendrovėje.

„Naudojamės visais mokslo pasiekimais – yra ištirtas daugiau kaip 400 mūsų bendrovėse laikomų karvių genomas. Matau tiesioginę genominio tyrimo naudą ūkiui. Mes esame gamybinis ūkis ir galime pažiūrėti, ar teisingai renkamės gyvulių genetiką, kad pasiektume savo tikslus“, – savo požiūrį atskleidė Sigitas.

Šiuo metu jo tikslas – didinti karvių ilgaamžiškumą, kad kuo daugiau laktacijų jos būtų produktyvios, todėl renkasi tokią savybę turinčius reproduktorius. Taip pat jiems svarbu, kad reproduktorius turėtų savybę stiprinti tam tikrus ūkinius požymius – nagas, tešmenį, pasižymėtų gera vaisa.

Vidutinis laktacijų skaičius grupės įmonėse – 2,46, tai šiek tiek viršija Lietuvos bendrovių vidurkį. Sigito tikslas – pasiekti 3,5 laktacijos. Dabartinės investicijos į tai ir nukreiptos. „Noriu ne tik save pražilusį matyti, bet ir žilas karves. Yra 12–14 metų karvių, kurios dar duoda pieno. Tai lietuviškos karvės. Kilusios iš lietuviškų šaknų, lietuvių motinų, išaugintos per kelias kartas, ekologinėmis sąlygomis yra pranašesnės, vertinant ilgaamžiškumą ir skaičiuojant pieno kiekį per karvės amžių“, – teigia S. Japertas. Tiesa, žodžio „karvė“ jis niekada nevartoja – tik karvutė.

Turbūt net nereikia sakyti, kad bendrovėje visais galimais būdais stengiamasi išvengti antimikrobinių medžiagų vartojimo. Ir S. Japertas, ir jo mokinys I. Šilinskas supranta, kad, dirbdami ekologiškai, turi būti geresni, sąmoningesni už kitus. Svarbiausia, gerai pažinti gyvulį, sudaryti tinkamas sąlygas ir eliminuoti veiksnius, galinčius pabloginti karvių sveikatingumą, o kartu – ir produktyvumą. Nes tik sveikų karvių pienas bus kokybiškas ir skanus.