23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/05
Įtaisai skystoms mineralinėms trąšoms paskleisti
  • Dr. Remigijus ZINKEVIČIUS VDU Žemės ūkio akademija
  • Mano ūkis

Modernios skystų mineralinių trąšų skleidimo technologijos turi atitikti ne tik kultūrinių augalų poreikius, bet ir tenkinti augalininkystės, ekonominius bei aplinkosaugos reikalavimus. Būtina garantuoti, kad skystos mineralinės trąšos bus paskleistos galimai tolygiau ir saugant kultūrinius augalus. Purškiant skystas mineralines trąšas kartu su augalų apsaugos produktais, būtina atitinkamai sureguliuoti purkštuvus.

Populiariausia skysta mineralinė trąša yra karbamido-amonio salietros tirpalas (KAS). Skaičiuojant 1 kg veikliosios medžiagos kainą, tai pigiausia azoto trąša. Didelis privalumas, kad sandėliuojant, pervežant ar purškiant KAS tirpalą azoto nuostoliai yra minimalūs. Šiuolaikiniais lauko purkštuvais galima tiksliai ir tolygiai išpurkšti net mažus azoto kiekius (pvz., 30–40 kg ha-1 azoto). KAS tirpalas atitinka pakriko, lokalaus ir papildomo tręšimo per lapus reikalavimus. Jo reakcija beveik neutrali, todėl naudotini didelės koncentracijos tirpalai (Lietuvoje iki 32 proc.). Labai svarbu, kad KAS tirpalą galima maišyti su kitomis makro- ir mikroelementų trąšomis, augimo reguliatoriais, nitrifikacijos inhibitoriais ir pesticidais. Nustatyta, kad nedideli (15–25 kg ha-1) KAS tirpalo kiekiai gerina pesticidų efektyvumą ir stimuliuoja augalų augimą.

Skystų kompleksinių trąšų savikaina yra mažesnė nei birių, be to, galima mechanizuotai jas įterpti ar išlaistyti. Visos tirpios maisto medžiagos augalams lengvai prieinamos, todėl jos veikia greičiau. Skystas mineralines trąšas gali įsisavinti ne tik per šaknis, bet ir per lapus. Taip efektyviau panaudojamas azotas, ypač sausringais pavasariais ir vasaros pradžioje. Trąšos negaruoja, todėl jomis galima tręšti papildomai ir laistyti dirvos paviršiuje. Prisitaikant prie kultūrinių augalų vegetacijos periodo skystų mineralinių trąšų normą galima padalyti į keletą dalių. Taip tręšiant labai sumažėja nitratų išsiplovimas iš dirvos.

Skystos mineralinės trąšos ant dirvos arba žemės ūkio augalų paskleidžiamos purškiant. Tam naudojami hidrauliniai ir pneumohidrauliniai lauko purkštuvai, kurių darbinės dalys yra pagamintos iš nerūdijančio plieno, keramikos arba plastiko. Ankstyvajam tręšimui KAS tirpalu tinka universalūs plyšiniai plokščiasraučiai, deflektoriniai ir stambialašiai (su dozatoriumi), taip pat inžektoriniai purkštukai. Vėlesniam tręšimui naudojami specialūs daugiaskyliai purkštukai, laistomosios žarnos arba purškimo vamzdžiai. Augalų apsaugos produktus išpurškiant kartu su augimo reguliatoriais ir skystomis mineralinėmis trąšomis visų pirma padidėja našumas, nes mažiau važiuojama per lauką, saugoma gamta, taip pat mažesnės ir išlaidos.

Naudojant skystas mineralines trąšas (ypač KAS tirpalą) galima labai sumažinti purškiamo skysčio lašelių, o kartu ir augalų apsaugos produktų veikliųjų medžiagų išgaravimą. Skystos mineralinės trąšos pagerina apipurškiamų paviršių padengimo laipsnį ir augalų apsaugos produktų sukibimą su augalais. Padidėja veikliųjų medžiagų įsisavinimas per lapus ir daugeliu atvejų galima sumažinti herbicidų normą.

Purkšti po lapais pirmiausia buvo bandoma kaupiamuosiuose augaluose. Insekticidams ir fungicidams purkšti ant apatinės lapų pusės arba dirviniams herbicidams ir skystoms mineralinėms trąšoms išpurkšti po kultūrinių augalų lapais siūlomi įvairūs techniniai sprendimai. Augalų apsaugos produktai tikslingai purškiami ten, kur yra kenkėjų, t. y. ant apatinės lapų pusės arba dirvos paviršiaus. Purškiama iš palyginti nedidelio atstumo, o purškimo aukštis yra mažesnis negu patys kultūriniai augalai. Naudojami purškimo vamzdžiai su plyšiniais (simetriško ir asimetriško srauto) arba skyliniais kūgiško srauto purkštukais.

Purkštukų ir purškimo įtaisų pritaikymas

Inžektoriniai pneumohidrauliniai purkštukai (Lechler ID, Hardi S INJET, TeeJet Technical AI, Agrotop TD) tinka tręšti ir per lapus, ir per šaknis, ir kombinuotai (per lapus ir per šaknis), ir trąšoms su chemikalais išpurkšti. Plokščiasraučiai purkštukai su dozatoriumi (Lechler AD, Hardi SL ir LD, TeeJet Technical DG, Agrotop SD) naudotini skystoms mineralinėms trąšoms kartu su chemikalais išpurkšti, tręšti per šaknis ir kombinuotai. Visais atvejais galima purkšti ir per hidraulinius universaliuosius plokščiasraučius (Lechler LU, Hardi S, TeeJet Technical XR) bei deflektorinius purkštukus. Daugiaskyliai purkštukai (Lechler DL ir FL, Hardi 3-H) labiau tinkami tręšti per šaknis, kombinuotam tręšimui jie nenaudotini.

Skystoms mineralinėms trąšoms išpurkšti patartina rinktis kuo didesnio dydžio purkštukus, o darbinis slėgis turi būti ne didesnis kaip 2–3 bar. Purkštukų pasirinkimas priklauso nuo daugelio veiksnių, tačiau svarbiausi yra tirpalo išpurškimo norma ir išpurškimo charakteristika.

Pagal išpurškiamų lašelių dydį purškimas būna:

  • smulkialašis, kai smulkių lašelių (< 100 μm) yra daugiau kaip 10 proc.;
  • vidutiniais lašais, kai smulkių lašelių yra 5 –10 proc.;
  • stambialašis, kai smulkių lašelių mažiau kaip 5 procentai.

Pagal šią tarptautinę klasifikaciją hidrauliniai standartiniai plokščiasraučiai purkštukai purškia smulkiais lašeliais ir gali dirbti, kai vėjo greitis iki 3 m s-1. Universalūs purkštukai skystį išpurškia smulkiais ir vidutiniais lašeliais (gali dirbti, kai vėjo greitis iki 3 m s-1), purkštukai su dozatoriumi – vidutiniais ir stambiais lašeliais (gali dirbti, kai vėjo greitis iki 5 m s-1), o inžektoriniai pneumohidrauliniai – stambiais lašeliais (gali dirbti, kai vėjo greitis net iki 7 m s-1).

Skirtingai nuo įprastinių plokščiasraučių purkštukų, Lechler AD, Hardi SL ir LD, TeeJet Technical DG arba Agrotop SD purkštukai įėjimo pusėje turi skysčio dozatorius, kurių kiaurymės skerspjūvio plotas yra mažesnis už purkštuko antgalio plyšio plotą. Dėl šios priežasties sumažėja slėgis purkštuko antgalio plyšyje ir skystis išpurškiamas stambesniais lašeliais. Be to, purkštuko antgalio kiaurymė daug mažiau dėvisi ir kemšasi, nes ji būna iki 50 proc. didesnė negu įprastinių plyšinių purkštukų.

Inžektoriniai pneumohidrauliniai purkštukai veikia čiurkšlinio siurblio principu. Purkštuko įėjimo angoje slėgis siekia 8 bar, darbinis skiedinys dideliu greičiu patenka į inžektorių ir per korpuso šonuose esančias skylutes įsiurbia orą. Kitaip nei kitų tipų purkštukų, skystis išpurškiamas ne lašeliais, o pūslelėmis, nes purkštuko korpuse įsiurbtas oras susimaišo su darbiniu skysčiu. Pro purkštuko antgalį skystis pūslelių pavidalu išpurškiamas tik apie 2 bar slėgiu. Kadangi pūslelės yra sunkesnės, jų gerokai mažiau nunešama pavėjui. Nepažeisdamos vaškinio sluoksnio, jos priglunda prie lapo paviršiaus ir tik tuomet, kai paviršiniai įtempimai būna per dideli, sprogsta. Šitaip apipurškiamas paviršius padengiamas geriau.

Inžektorinių IDK purkštukų korpusas gerokai trumpesnis ir tvirtesnis nei kitų. Inžektorių, kurio padėtis yra fiksuota, lengvai galima išimti be jokių įrankių. Optimalus šių purkštukų darbinis slėgis daug mažesnis (1,5–3 bar). Atsiradus inžektoriniams purkštukams buvo išspręstos kai kurios gamybininkų problemos: pailgėjo purkštuvų naudojimo trukmė, nes galima dirbti esant didesniam vėjo greičiui, galima išpurkšti pesticidų mišinius arba augalų apsaugos priemones ir skystas trąšas, mažesnės įsigijimo išlaidos, skaičiuojant 1 m purkštuvo darbo pločio, palyginti su pagalbinio oro srauto sistemomis, ir, svarbiausia, laikomasi nustatytų ekologinių kriterijų.

Daugiaskyliai purkštukai skystas mineralines trąšas išpurškia labai stambiais lašeliais. Jie gaminami iš nerūdijančio plieno arba plastiko. Darbinis slėgis nuo 1 iki 5 bar, o našumas keičiamas parenkant nerūdijančio plieno plokštelę su atitinkamo dydžio kiauryme ir reguliuojant slėgį.

Laistomosios žarnos ant purkštuvo skirstomojo vamzdžio montuojamos vietoje purkštukų arba prie specialių T formos laikiklių. Šiuo atveju nenudeginami viršutiniai augalų lapai, mažesnė priklausomybė nuo oro sąlygų. Konstrukcija – tvirta, paprasta, lengvai montuojama. Konstrukcijos ilgis apie 0,80 m, o atstumas tarp žarnų 0,25 arba 0,50 m.

Naudojant purškimo vamzdžius nenudeginami viršutiniai augalų lapai, trąšos paskleidžiamos bei dozuojamos tolygiai ir tiksliai. Purškimo vamzdžius lengva montuoti (kas 0,5 m), mažas pasipriešinimas dirbant, konstrukcija atspari smūgiams, lengva. Į pasėlį apie 0,75 m ilgio purškimo vamzdžiai turi įsiskverbti mažiausiai 0,35 m. Maksimalus važiavimo greitis priklauso nuo pasėlio tankumo (8 km val.-1). Jei važiuojama per greitai, purkštukai gali nesiekti pasėlio ir apipurkšti viršutinius augalų lapus. Kai purškimo vamzdis vertikalus, srautas turi būti nukreipiamas 30° kampu pirmyn, kad, atsilenkus vamzdžiui, būtų purškiama žemyn.

Deflektoriniai purkštukai skystoms mineralinėms trąšoms išpurkšti (pvz., Lechler FD) į standartinius laikiklius MULTIJET montuojami tiesiogiai, o į laikiklius TWISTLOC – per adapterius. Jie kartu su greitajunge veržle gaminami iš atsparaus dėvėjimuisi ir korozijai plastiko. Purkštukų spalvinis žymėjimas atitinka ISO standartus. Kai atstumas tarp purkštukų 0,5 m, tai rekomenduojamas šių purkštukų purškimo aukštis 50–70 cm, o darbinis slėgis 1,5–4 bar.

Deflektorinių purkštukų FD pranašumai

  • Augalus tausojantis skystų mineralinių trąšų išpurškimas horizontalia čiurkšle.
  • Iki minimumo sumažintas žemės ūkio augalų nudeginimo pavojus, juos padengiant nepaprastai dideliais lašais.
  • Optimalus trąšų paskleidimas visu purkštuvo darbiniu pločiu.
  • Optimalus trąšų skersinis pasiskirstymas, nelieka mažesne norma patręštų juostų.
  • Palyginti su daugiaskyliais purkštukais, gerokai mažiau kemšasi.

Firmos „Lechler“ sukurti įtaisai DroplegUL pesticidams po kultūrinių augalų lapais išpurkšti gali laisvai švytuoti skersai augalų eilių, tačiau purškimo agregato važiavimo kryptimi jie yra stabilūs. Šie įtaisai yra tvirti, lankstūs ir lengvi, nes sveria tik apie 400 g. Prie purkštuvo sijos įtaisai tvirtinami universalia montavimo plokštele. Maksimalus šių įtaisų darbinis slėgis 8,0 bar. Prie 0,9 m ilgio vamzdžio apačioje tvirtinamas MULTIJET purkštuko korpusas su momentiniu uždarymo vožtuvu.

Jei skystos mineralinės trąšos paskleidžiamos tinkamu laiku ir tam pritaikyta technika, jomis galima tręšti beveik visus kultūrinius augalus.

Gera praktika skleidžiant skystas mineralines trąšas

  • Atsižvelgti į kultūrinių augalų išsivystymo tarpsnį ir paskleidimo būdo bei įrangos pasirinkimo rekomendacijas.
  • Purkšti mažesniu slėgiu vidutiniais ir stambiais lašeliais.
  • Purkšti tik sausus pasėlius, geriausia po pietų arba vakare.
  • Po lietingo periodo palaukti 1–2 dienas, kad ant kultūrinių augalų lapų susidarytų pakankamas vaško sluoksnis.
  • Laikytis palankios darbo temperatūros nuo -5 iki +25 ºC.
  • Skleisti trąšas ant sušalusių sausų kultūrinių augalų, bet besikeičiančių šalnų ir atodrėkių vengti.
  • Skleisti trąšas ant stipriai apšerkšnijusių žemės ūkio augalų, tačiau nutirpus šerkšnui dirbti negalima.
  • KAS tirpalą vandeniu praskiesti bent santykiu 1:3.
  • Skleisti trąšas per sėją ir iki 3 dienų po jos.

Svarbiausi reikalavimai skystas mineralines trąšas (ypač KAS tirpalą) naudojant kartu su augalų apsaugos produktais

  • Laikytis augalų apsaugos produktų ir KAS tirpalo naudojimo rekomendacijų.
  • Suderinti tręšimo ir pesticidų purškimo terminus.
  • Įvertinti KAS tirpalo ir augalų apsaugos produktų maišymo galimybes.
  • Skysčio išpurškimo norma neturėtų būti mažesnė kaip 150 l ha-1.
  • Naudoti stambialašius inžektorinius pneumohidraulinius purkštukus.
  • Įvertinti KAS tirpalo ir augalų apsaugos produktų mišinio poveikį augalams.

KAS tirpalo ir augalų apsaugos produktų mišinio naudojimo sėkmė labiausiai priklauso nuo skystų mineralinių trąšų kokybės ir pesticidų gamintojo nurodymų laikymosi. Tai ypač veikia augalų apsaugos produkto normos sumažinimo galimybes bei naudojimo sąlygas.

Paskleidžiant skystas mineralines trąšas yra svarbu įvertinti jų savybes. Dėl didesnio lyginamojo svorio, purškiant gryną KAS tirpalą, per purkštukus išteka mažesnis skysčio kiekis negu purškiant vandenį. KAS tirpalą praskiedus vandeniu, galima naudoti įprastas purkštuvų nustatymo lenteles, kurios sudarytos purškiant vandenį. Kad būtų mažesnė kultūrinių augalų nudeginimo rizika, KAS tirpalas vandeniu turi būti skiedžiamas bent santykiu 3:1 (3 dalys vandens 1 daliai KAS tirpalo), o geriau 4:1 arba 5:1. Purškiant gryną KAS tirpalą, svarbu neviršyti leidžiamos purkštuvo ašies apkrovos. Rekomenduojama nepilnai pripildyti purkštuvo rezervuarą ir labai atsargiai važiuoti posūkiuose.