Mano Ūkis 2019/04
Naujovės deklaruojant gyventojų pajamas
  • Edita KIUBERIENĖ, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Asmenys, vykdantys individualią veiklą, privalo iki gegužės deklaruoti pajamas. Ne visiems aišku, kiek teks sumokėti mokesčių nuo 2018 metais gautų pajamų ir kaip teisingai užpildyti metinę gyventojų pajamų mokesčio deklaraciją, jei vykdoma keletas veiklų.

Šiemet gyventojai iki gegužės 2 d. Valstybinei mokesčių inspekcijai turi pateikti Metinę pajamų mokesčio deklaracijos GPM308 formos 03 versiją ir sumokėti pajamų mokestį, jeigu pateikus deklaraciją atsiranda tokia prievolė.

Deklaravimo klausimais gyventojus kompetentingai konsultuoja Valstybinės mokesčių inspekcijos specialistai, tačiau artėjant paskutiniajai deklaracijų teikimo dienai apskričių mokesčių inspekcijose nusidriekia ilgos eilės, todėl gyventojai raginami naudotis elektroninio deklaravimo sistema.

Su darbo santykiais susijusios pajamos

Gyventojai, dirbantys pagal darbo sutartis, pasibaigus mokestiniam laikotarpiui, privalo patys deklaruoti per praėjusį mokestinį laikotarpį gautas pajamas, perskaičiuoti ir papildomai sumokėti pajamų mokestį arba susidarius mokesčio permokai gali susigrąžinti sumokėto ir mokėtino mokesčio skirtumą. Tiesa, duomenų apie pagal darbo sutartį gautas pajamas savarankiškai pildyti nereikia, kadangi visi gauti duomenys iš darbdavio automatiškai patenka į preliminarios GPM308 deklaracijos P priedą „Apmokestinamosios pajamos“, o GPM308 deklaracijos 1-ame ir 2-ame lape automatiškai paskaičiuojama, ar darbdavys iš darbo užmokesčio išskaičiavo pakankamą GPM sumą.

Neatitikimai tarp sumokėto ir mokėtino GPM atsiranda dėl taikomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (NPD). Jeigu gyventojas darbdaviui yra pateikęs prašymą netaikyti NPD ar taikyti tik dalį arba kai asmuo dirbo ne visus metus, tokiu atveju pritaikius visą metinį NPD dydį apskaičiuojama gyventojų pajamų mokesčio permoka, kurią asmuo gali susigrąžinti, deklaracijos antro lapo 35 langelyje nurodydamas banko sąskaitos numerį, į kurią pageidauja susigrąžinti mokesčio permoką.

Reikia nepamiršti, kad nuo 2018 m. panaikintas papildomo neapmokestinamųjų pajamų dydžio (PNPD) taikymas tėvams, auginantiems nepilnamečius vaikus.

Pajamos iš žemės ūkio ir kitos individualios veiklos

Turbūt daugiausiai klausimų kyla pildant GPM308 deklaracijos V priedą, kuriame deklaruojamos individualios veiklos pajamos. Deklaruojant 2018 m. gautas pajamas iš vykdomų veiklų ir pildant deklaracijos V priedą yra svarbių pakeitimų, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį.

2018 metų mokestiniu laikotarpiu su individualios žemės ūkio veiklos pajamų gavimu (uždirbimu) susiję leidžiami atskaitymai ir perkeliami ankstesniais mokestiniais laikotarpiais sukaupti su šia veikla susiję mokestiniai nuostoliai įrašomi toje GPM308V priedo I skyriaus eilutėje, kurioje deklaruojamos šios pajamos, žymimos 35 pajamų rūšies kodu.

Jeigu nuolatinis Lietuvos gyventojas per 2018 m. mokestinį laikotarpį vykdė kelių skirtingų rūšių individualią veiklą, tai 2018 m. mokestinio laikotarpio deklaracijoje su bet kuria veiklos rūšimi (išskyrus žemės ūkio veiklą) susiję leidžiami atskaitymai ir perkeliami ankstesniais mokestiniais laikotarpiais sukaupti mokestiniai nuostoliai (išskyrus susijusius su žemės ūkio veikla) apskaičiuojami bendrai ir įrašomi toje GPM308V priedo I skyriaus eilutėje, kurioje deklaruojamos šios pajamos, žymimos 93 pajamų rūšies kodu. Įsidėmėtina, kad deklaruojant 2018 m. pajamas pagal 93 pajamų rūšies kodą taip pat deklaruojamos ir pajamos, gautos už parduotą ar kitaip perleistą nuosavybėn žemės ūkio veikloje naudojamą ilgalaikį turtą (iki 2018 m. tokie sandoriai buvo deklaruojami nurodant 35 kodą). Kitaip sakant, visas individualios veiklos (išskyrus žemės ūkio veiklos) pajamas, taip pat ir šioms veikloms tenkančius leidžiamus atskaitymus, deklaruosime vienoje eilutėje, o pajamas iš žemės ūkio veiklos deklaruosime atskirai kaip ir iki šiol.

Gyventojas, kuris mokestiniu laikotarpiu buvo įregistravęs individualią veiklą ar turėjo verslo liudijimą, GPM308 deklaracijos V priedą turi užpildyti net ir tuo atveju, jeigu pajamų iš individualios veiklos negavo (neuždirbo).

Neprivalomos deklaruoti pajamos

Yra pajamų, kurių deklaruoti nebūtina, jeigu tik šios pajamos neviršija nustatyto dydžio. Jeigu gautų pajamų suma didesnė nei Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme nurodytas dydis, tuomet tokios pajamos turi būti deklaruojamos atitinkamuose deklaracijų prieduose, o viršijanti leidžiamus dydžius dalis turi būti apmokestinta gyventojų pajamų mokesčiu. Taigi nedeklaruojamos šios pajamos:

  • palūkanų suma, neviršijanti 500 eurų per mokestinį laikotarpį, kai suteiktas vartojimo kreditas ar piniginės lėšos per tarpusavio skolinimo arba finansavimo platformą;
  • ne didesnės kaip 1 750 Eur pajamos, gautos kaip atlygis teikiant paslaugas pagal paslaugų kvitus;
  • ne didesnės kaip 3 000 Eur žemės ūkio veiklos pajamos, gautos iš gyventojų ar šaltinio užsienio valstybėje, jeigu šias pajamas gaunantis gyventojas mokestiniu laikotarpiu neprivalo registruotis ir nėra įregistruotas pridėtinės vertės mokesčio mokėtoju;
  • ne didesnė kaip 2 500 Eur suma, gauta per mokestinį laikotarpį dovanojimo būdu iš kitų asmenų (ne artimų giminaičių);
  • ne didesnė kaip 2 500 Eur suma, per mokestinį laikotarpį gauta dovanojimo būdu piniginėmis lėšomis ir kilnojamaisiais daiktais iš sutuoktinių, vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), brolių, seserų, senelių ir vaikaičių. Jeigu gautos dovanos vertė didesnė kaip 2 500 Eur, pajamos turi būti deklaruotos GPM deklaracijos P priede (iš artimų šeimos narių gautos dovanos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu);
  • ne didesnės kaip 200 Eur vertės dovanos, gautos iš asmens, susijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais;
  • laimėjimai, kurių bendra suma yra ne didesnė kaip 3 000 Eur;
  • palūkanų už ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių, taip pat jų politinių ar teritorijos administracinių padalinių, vietos valdžios ne nuosavybės vertybinius popierius, palūkanų už Lietuvos ir užsienio valstybių kredito įstaigose laikomus indėlius suma, neviršijanti 500 Eur per mokestinį laikotarpį, kai ne nuosavybės vertybiniai popieriai įsigyti ar indėlių sutartys sudarytos nuo 2014 m. sausio 1 d.;
  • iš to paties asmens, nesusijusio su gyventoju darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais, gauti ne didesni kaip 200 Eur sporto varžybų ir kiti prizai bei laimėjimai, jeigu jie gauti ne daugiau kaip 6 kartus per mokestinį laikotarpį.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai