23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/03
Naminių paukščių plunksnų kapojimas ir kanibalizmas
  • Prof. dr. Alius POCKEVIČIUS, Ligita ZORGEVICA-POCKEVIČA LSMU Veterinarijos akademija
  • Mano ūkis

Plunksnų kapojimas (lesimas) yra elgsenos sutrikimas, kai vieni pulko paukščiai lesa ir sužeidžia kitus gentainius. Tai gali būti prasto paukščių apsiplunksnavimo, o sunkesniais atvejais – odos sužeidimo ar kanibalizmo, dėl kurio sparnuotis nugaišta arba jį tenka išbrokuoti, priežastis.

Plunksnų kapojimas ir kanibalizmas yra paplitęs tarp įvairių naminių paukščių rūšių, dažniau tarp vištų ar kalakutų. Tokia situacija paukštidėje susidaro dėl sutrikusios pulke dominuojančių sparnuočių elgsenos kitų gentainių atžvilgiu.

Pastebėtas ir genetinis polinkis

Ydinga naminių paukščių elgsena gali pasireikšti nuo plunksnų lesimo, kapojimo iki pešiojimo. Sutrinka paukščių su pažeistomis plunksnomis termoreguliacija, todėl padidėja energijos poreikis, paprastai sumažėja dedeklių dėslumas. Jei pažeidimas yra sunkus, odoje galima pastebėti kraujosruvų, žaizdų. Kraujas ant odos gali turėti įtakos pasireikšti kanibalizmui paukštidėje.

Manoma, kad plunksnų kapojimas yra susijęs su paukščių genetika, nes lengvesnio tipo vištų pulkuose šis elgsenos sutrikimas nustatomas dažniau negu sunkesnio tipo. Taip pat pastebėtas ir genetinis polinkis, susijęs su paukščių plunksnų spalva. Kanibalizmas dažnesnis rudų negu baltų dedeklių pulkuose.

Kloakos srities audinių žalojimas, kapojimas yra siejamas su kitu elgsenos pakitimu. Pastebėta, kad ši patologija dažniausiai pasireiškia dėslumo pradžioje, kai paukščio organizme vyksta hormoniniai pokyčiai. Nustatyta, kad toks elgesys lemia apie 80 proc. kiaušintakių ir kitų pilvo ertmės organų iškritimų (prolapsų) atvejų. Jis dažniau nustatomas perpildytose paukštidėse, kai vištos deda kiaušinius ant grindų. Dėties metu kiaušintakis atsiveria kloakoje. Jei audiniai traumuojami dėl didelio kiaušinio arba jei dedeklė yra nutukusi, atsivėrusi kiaušintakio dalis neįsitraukia ir trumpą laiką lieka neapsaugota. Tokiais atvejais gali pasireikšti kanibalizmas, kai kiti paukščiai pradės kapoti snapu, žalos dedeklės minkštuosius kloakos srities audinius. Kartu su kiaušintakiu pažeidžiamos ir žarnos, kurios gali būti ištraukiamos iš pilvo ertmės. Paprastai galima pastebėti tokių paukščių kloakos srities kraujavimą. Be to, kloakos srities audinių pažeidimas gali predisponuoti kiaušintakio uždegimą ir „kiaušininį“ peritonitą.

Elgesio priežastys

Plunksnų kapojimo priežastys nėra iki galo išaiškintos. Kai kuriais atvejais tai susiję su lesalo paieška. Kita priežastis, galinti sukelti plunksnų lesimą, yra stresas (pavyzdžiui, transportavimas, aplinkos pakeitimas). Plunksnų kapojimas siejamas ir su ankstyvu, per greitu lytiniu subrendimu, greitu augimu ir kaulų patologijomis bei padidėjusiu dėslumu. Pastebėta, kad plunksnų kapojimas dažniau diagnozuojamas greitai augančių, mažiau aktyvių paukščių, kurių organizme aptinkama mažiau kortikosterono (gliukokortikoido), pulkuose. Dažniau tai būna patelių patologija, todėl padidinus patinų skaičių grupėje, iš dalies sumažėtų problemos mastas.

Nustatyta, kad padažnėjusį plunksnų kapojimą gali lemti per didelis apšvietimas paukštidėje, granuliuotas lesalas, didelis paukščių tankis, lesalo, mineralinių medžiagų trūkumas, ektoparazitų dirginimas (pavyzdžiui, intensyvi rausvosios erkutės invazija). Svarbu užtikrinti, kad paukščių racione būtų pakankamas baltymų, aminorūgščių (ypač metionino, cistino, arginino, triptofano) kiekis. Lesalų sudėtį rekomenduojama keisti pamažu, priešingu atveju gali prasidėti šios ligos protrūkis. Tikėtina, kad sparnuočiai bandys ieškoti alternatyvaus lesalo.

Nors plunksnų kapojimo patologija dažniau nustatoma narveliuose laikomoms vištoms, palyginti su palaido laikymo paukštidėmis, narveliuose laikomų dedeklių kanibalizmo atvejai retesni negu palaidai laikomų vištų. Plunksnų kapojimo ir kanibalizmo atvejai linkę atsinaujinti toje pačioje paukščių grupėje ar pasireikšti gretimuose narvuose, todėl tai siejama su „išmoktu“ elgesiu.

Profilaktika

Plunksnų kapojimo ir kanibalizmo ligos protrūkiai dažnai kyla netikėtai, nepaisant taikomų kontrolės priemonių susirgimo rizikai sumažinti. Kad išvengtume ligos, paukščius patariama laikyti ant kraiko. Svarbu tinkamas, kokybiškas lesinimas, rekomenduojama dažniau duoti negranuliuotą lesalą. Reikia sureguliuoti apšvietimą ir sumažinti šviesos intensyvumą, vengti triukšmo, paukštidėje įrengti laktas, kad skriaudžiami paukščiai galėtų pasitraukti, turėtų saugų prieglobstį.

Ligos profilaktikai svarbu nepamiršti papildyti paukščių aplinkos lesti skirtomis priemonėmis, kad sparnuočių elgsena būtų Kanibalizmo požymiai vištos pilvo srities audiniuose kuo natūralesnė. Tinka tokios paprastos priemonės kaip pakabintos baltos ar geltonos virvelės. Reikėtų vengti plastmasinių lazdelių ar raiščių, taip pat daiktų, kuriuos paukščiai ignoruoja, pavyzdžiui, kamuoliukų ar motorizuotų įrenginių. Svarbios ir sveikatingumo priemonės, užtikrinančios paukščių pulko gerovę, pavyzdžiui, vakcinacija, ektoparazitų kontrolė.

Naminių paukščių plunksnų kapojimo ir kanibalizmo kontrolei galima patrumpinti snapus, tačiau ši priemonė ne visada būna efektyvi, nepadeda išvengti ligos pasireiškimo. Be to, stiprėja nuomonė, kad tai nėra tinkamas ligos kontrolės metodas, kuris galimai sukelia lėtinį, ilgai trunkantį skausmą.

Dėl kapojimo sužaloti paukščiai turėtų būti izoliuojami ir gydomi, žaizdos apdorojamos antiseptinėmis priemonėmis. Masiškai gydyti paukščius nuo kanibalizmo yra sunku, todėl labai svarbios šios ligos prevencinės priemonės. Rekomenduojama subalansuoti racioną, esant reikalui padidinti baltymų kiekį, papildomai skirti vitaminų ir aminorūgščių. Norint išvengti ligos, būtina užtikrinti, kad paukščių laikymo patalpos atitiktų keliamus reikalavimus, tokius kaip paukščių tankis, kiekvieno paukščio laisva prieiga prie lesalinės ar girdyklos, kokybiškas kraikas, kontroliuojami drėgmės, ventiliacijos ir temperatūros rodikliai. Paukščių auginimo vietose turi būti vykdoma nuolatinė graužikų kontrolė.