Lietuvos augalų apsaugos asociacija šiemet mini veiklos 20-metį. Apie svarbiausius nuveiktus darbus, šiandienos aktualijas ir dar laukiančius iššūkius kalbamės su šios asociacijos direktore Zita VARANAVIČIENE.

Kokie pagrindiniai asociacijos darbo tikslai ir siekiai?

Asociacijos gimtadienis yra 1999 m. rugpjūčio 13 dieną, kai buvo įkurta Augalų apsaugos priemonių gamintojų ir importuotojų asociacija. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir pradėjus kurtis pirmosioms augalų apsaugos gamintojų atstovybėms, augalų apsaugos produktų platinimo firmoms, paaiškėjo, kad bendrus interesus derėtų atstovauti drauge.

Lietuvai integruojantis į Europos Sąjungą ir į nacionalinę teisę perkeliant ES Acquis Communaitaire, vyko intensyvus ir komplikuotas teisėkūros procesas, tuomet pagrindiniai asociacijos tikslai buvo augalų apsaugos rinkos dalyviams padėti suprasti teisės aktų painiavą ir pereinamojo laikotarpio neapibrėžtumus.

Metams bėgant, asociacijos tikslai keitėsi. 2005 m. kovo 9 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai patenkinus Augalų apsaugos priemonių gamintojų ir importuotojų asociacijos prašymą suteikti teisę naudoti Lietuvos vardą asociacijos pavadinime, buvo įregistruota Lietuvos augalų apsaugos asociacija.

Asociacijos įstatai veiklą apibrėžia ne tik kaip atstovavimą asociacijos narių interesams, bet ir augalų apsaugos produktų naudotojų šios srities švietimą, suteikia galimybę organizuoti konferencijas, seminarus, mokymus ir propaguoti geros augalų apsaugos praktikos būdus.

Atstovaudami asociacijos narių interesams, teikiame pasiūlymus teisės aktų projektams. Siekiame, kad ir ES, ir nacionaliniuose teisės aktuose būtų įtvirtintos geros augalų apsaugos praktikos ir geros žemdirbystės praktikos nuostatos, saugaus augalų apsaugos produktų naudojimo iniciatyva ir kiti tvaraus ūkininkavimo aspektai.

Europos Komisija vertino augalų apsaugos produktų tiekimo į rinką reglamentą ir, tikėtina, dar šiais metais pateiks išvadas, o jei reikės, siūlymus reglamentui keisti.

Kokius įvardytumėte tikrus ir tariamus „baubus“ savo veikloje?

Tenka pripažinti, kad pastaruoju metu į mūsų sektorių nukreipta daug nepagrįstos kritikos. „Gugliniai ekspertai“ iš padrikų pseudofaktų suplaka visuomenę sprogdinantį „žinių“ kokteilį. Neturime nei laiko, nei galimybių kiekvieną kartą prašyti klaidų ištaisymo ir tiesos neatitinkančių faktų paneigimo viešai. Esu sulaukusi laidų kūrėjų ir redaktorių pripažinimo, kad jie paskleidė tiesos neatitinkančią informaciją, tačiau viešai tie „faktai“ nebuvo paneigti ir visuomenė liko suklaidinta ar įbauginta.

Rudenį pasisekė išklausyti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus patarėjo darnaus vystymosi ir klimato kaitos klausimais Davido Nabarro tikrai įkvepiančią paskaitą apie scenarijus mūsų planetai ir apie darnaus vystymosi tikslus. Pasak lektoriaus, mes esame ne prabangos, o būtinybės pramonė (You are not luxury industry, you are necessity industry – angl.). Maistas visiems yra būtinybė, todėl labai svarbu, kad vartotoją pasiekiantis maistas būtų saugus ir kokybiškas.

Gyventojų skaičius pasaulyje auga, o žemės ūkiui tinkamos žemės, t. y. maistui auginti tinkamos žemės, mažėja. Todėl ekstensyvus ūkininkavimas vargu ar sugebės patenkinti didėjantį maisto poreikį. Vartotojai turi turėti galimybę įsigyti saugaus ir kokybiško maisto už prieinamą kainą.

Natūralistams norėčiau priminti pelėsinius grybus ir jų išskiriamus mikotoksinus. Net grybui žuvus, mikotoksinai tame produkte išlieka ilgam. Todėl, pvz., plintant grybinėms infekcijoms, javų auginimas be fungicidų gali lemti tai, kad užaugintas derlius bus netinkamas ne tik žmonių maistui, bet ir gyvulių pašarui. Panaudojus fungicidą, jis atlieka savo darbą ir suskyla, o jo nepanaudojus ir augalui susirgus grybine liga, pelėsinių grybų išskirti mikotoksinai lieka ir nepataisomai sugadina produktą.

Yra sukurta labai griežta augalų apsaugos produktų vertinimo ir registracijos sistema (remiantis Europos Komisijos užsakymu atliktu Reglamento 1107/2009 taikymo vertinimu, kurį atliko kompanija „Ecorys“, Europos Sąjungoje taikomi augalų apsaugos produktų vertinimo kriterijai yra patys griežčiausi visame pasaulyje), yra naudojimo kontrolės sistema ir augalų apsaugos produktai naudojami tiek, kiek reikia išauginti sveiką ir saugų derlių.

Su kokiais iššūkiais susiduriate kasdieniame darbe?

Iššūkių mūsų veikloje netrūksta. Norėtųsi turėti galimybę aktyviau įsitraukti į teisėkūrą ir džiaugtumėmės, jei valstybės institucijos, atstovaujančios Lietuvai derybose dėl naujų ES teisės aktų, organizuotų intensyvesnes diskusijas Lietuvoje, formuojant atstovavimo pozicijas.

Pavyzdžiui, labai svarbus Europos Parlamento ir Tarybos reglamento dėl ES vykdomo rizikos vertinimo maisto grandinėje skaidrumo ir tvarumo projektas, kuriuo keičiama daug tiesioginio taikymo reglamentų, nebuvo aptariami su socialiniais partneriais. Galima tik apgailestauti, kad toks horizontalus ir daugeliui sričių aktualus teisės aktas nesulaukė pakankamų diskusijų ir dėmesio Lietuvoje, nors jis jau pasiekė derybų finišo tiesiąją.

Jau kelerius metus Europoje svarstomi siūlymai, susiję su vadinamosios žiedinės ekonomikos paketu. Suprasdama saugaus plastiko pakuočių tvarkymo aktualumą, Asociacija įgyvendina augalų apsaugos produktų pakuočių tvarkymo bandomąjį projektą.

Vienas iš mūsų skaudulių yra nelegali prekyba augalų apsaugos produktų falsifikatais. Dar 2017 m. lapkričio 1 d. įsigaliojusiame Augalų apsaugos įstatyme atsirado falsifikuotų augalų apsaugos produktų apibrėžimas ir straipsnis, kuris įpareigoja, aptikus neregistruotus ar falsifikuotus augalų apsaugos produktus, fizinius ir juridinius asmenis juos išimti iš rinkos ir perduoti atliekų tvarkytojams, turintiems teisę tvarkyti tokias atliekas.

Svarbu pabrėžti, kad visa tai padaryti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo savo lėšomis, tačiau sankcijų už falsifikuotų augalų apsaugos produktų tiekimą rinkai nėra. Tokia falsifikatų ir nelegalių augalų apsaugos produktų prekeiviams palanki situacija ir legalaus visus reikalavimus įgyvendinančio verslo diskriminavimo politika nedelsiant turi būti taisoma, numatant sankcijas už prekybą falsifikatais.

Turime daug veiklos, stengiamės „būti“, o ne „atrodyti“. Suprasdami informacijos sklaidos svarbą, 2019 metus sutikome atnaujinę asociacijos interneto svetainę www.augaluapsauga.lt. Socialiniai tinklai keičia mūsų bendravimo įpročius ir spartą. Stengiamės savo sekėjams pateikti aktualios informacijos Asociacijos paskyroje socialiniame tinkle Facebook – kviečiu visus apsilankyti.

Asociacija kartu su partneriais organizuoja jau tradicine tapusią žemės ūkio technologijų parodą „Agrovizija“. Kuo išskirtinė žada būti šiemetinė 12-oji „Agrovizija“?

Žemės ūkio verslo profesionalams skirtą parodą „Agrovizija“ organizuojame kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės institutu. Tai gyva paroda, kurioje po atviru dangumi realiomis lauko sąlygomis auginamos įvairių žemės ūkio augalų veislės, demonstruojami traktoriai, sėjamosios, savaeigiai purkštuvai ir kita žemės ūkio technika. Seminaruose pristatomi naujausi Lietuvos ir užsienio mokslininkų pasiekimai, naujausius standartus atitinkančios pažangiausios žemės ūkio mašinos ir aktualiausios žemės ūkiui temos.

Paroda vyks 2019 m. birželio 26–28 dienomis Akademijoje, Dotnuvos seniūnijoje, Kėdainių rajone. Viščiukus skaičiuoja rudenį, o mes parodos „Agrovizija 2019“ dalyvius skaičiuosime vasarą. Žinoma, didžioji dalis dalyvių jau pasirašę dalyvavimo parodoje sutartis. Todėl kviečiu visus, kas planuoja savo įmonių veiklą pristatyti parodoje, suskubti ir kreiptis dėl dalyvavimo jau nedelsiant.

Ar išliks įprasta parodos struktūra – augalininkystės ir technikos dalys? Kokių bus naujovių?

Tradicijas išlaikysime. Planuojame, kad apie 60 Lietuvos ir užsienio žemės ūkio technikos, augalų apsaugos produktų gamintojų, trąšų, augalų sėklų, inovatyviųjų technologijų įmonių dalyvaus parodoje ir prisistatys savo stenduose, technikos demonstracijose ar technikos šou. Šiuo metu vyksta intensyvūs paruošiamieji parodos organizavimo darbai. Rudenį buvo pasėti demonstraciniai laukeliai, kurie yra rūpestingųjų mūsų partnerių LAMMC mokslininkų rankose. Žiema kol kas neiškrėtė pokštų, tikimės, kad pasėliai puikiai peržiemos.

Parodos organizatoriai sukuria sąlygas, sudaro diskusijų platformą, tačiau parodos turinį sukuria dalyviai, pristatydami naujoves. Tikimės įdomių inovatyvių sprendimų. Reikia pripažinti, kad parodos lankytojai yra reiklūs. Žemdirbiai daug keliauja, bendrauja, skaito literatūrą ne tik lietuvių kalba, tad organizatoriams ir parodos dalyviams tenka pasukti galvą, ką pristatyti parodoje. Kita vertus, „kosminėmis“ inovacijomis irgi nesudominsi – stengiamės pristatyti žemiškus, praktiškai pritaikomus sprendimus.

Džiaugiamės, kad su parodos organizatoriais sutiko bendradarbiauti vienas iš bankininkystės lyderių bankas „Luminor“, kuris turi ilgą darbo su žemės ūkio profesionalais patirtį.

Ūkininko darbas iš dalies yra vienišiaus darbas, tad paroda yra gera proga susitikti su bendraminčiais, kolegomis, partneriais. Tikimės, kad ši paroda bus naujovių, žinių ir bendravimo sintezė. Viso to sinergija suteiks įkvėpimo, naujų idėjų ar padės surasti sprendimus įsisenėjusioms ar naujai atsirandančioms problemoms spręsti.

Ačiū už pokalbį ir iki susitikimo „Agrovizijoje“!