Lietuvoje ekologiškų žieminių ir vasarinių rapsų auginama labai mažai, nors jie yra paklausūs. Pagrindinės priežastys, kodėl ekologinės gamybos ūkiuose rapsų plotai nedidėja, yra bent kelios. Tai augalų mitybos, piktžolių, ligų ir kenkėjų kontrolės, žiemojimo problemos ir dėl jų gaunamas mažas pasėlių derlingumas. Atsakymų į aktualius ekologinių rapsų auginimo klausimus ieško VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkai.

Ekologiškų rapsų plotų mūsų šalyje kol kas nedaug, nors rapsų auginimą ekologinės gamybos ūkiuose skatina sveiko, kokybiško ir saugaus maisto paklausa. Statistikos duomenys rodo, jog pasaulyje ekologiškai auginamų rapsų ir rapsukų plotai užima apie 93 tūkst. ha.

VšĮ „Ekoagros“ duomenimis, Lietuvoje 2017 m. ekologinės gamybos ūkiuose buvo auginama 3 962,2 ha rapsų, iš jų 3 250,98 ha žieminių ir 711,22 ha – vasarinių, o vidutiniai derliai buvo 0,52 t ha^-1 vasarinių ir 1,63 t ha^-1 žieminių rapsų. Pernai, 2018-aisiais, ekologiškų vasarinių rapsų plotas siekė 797,0 ha, žieminių – 1 691,75 hektaro.

Palyginti su bendru mūsų šalies rapsų plotu, kuris 2017 m. sudarė 184 tūkst. ha, o 2018 m. – daugiau kaip 200 tūkst. ha, ekologiškai auginamų rapsų dalis yra labai maža. Ji neabejotinai didėtų, jeigu ekologiniams ūkiams pavyktų sėkmingiau šalinti rapsų piktžolėtumo, kenkėjų ir ligų kontrolės bei kitas agrotechnikos problemas.

Nustatyta, kad žemės ūkio augalų derliaus nuostoliai dėl piktžolių sudaro 34 proc., o dėl kenkėjų ir ligų – atitinkamai 18 ir 16 procentų. Ekologinės gamybos sąlygomis, kai nėra galimybės naudoti pesticidų, pasėlių derliaus nuostoliai dar labiau didėja.

Atlikti kompleksiniai tyrimai

Ekologiškų rapsų auginimo technologijų tyrimai jau daugelį metų atliekami VDU Žemės ūkio akademijoje, o mokslininkai jau turi atsakymų į kai kuriuos aktualius klausimus.

2013–2015 m. tuometinio ASU Bandymų stotyje vykdytas Žemės ūkio ministerijos mokslo sklaidos projektas ,,Inovatyvios rapsų auginimo technologijos ekologiniuose ūkiuose“. Projekto vadovė – docentė Zita Kriaučiūnienė. 2017–2018 m. vykdytas Lietuvos mokslo tarybos projektas „Klimato ir aplinkos kaitos kompleksinis poveikis agroekosistemų produktyvumui, biologinei įvairovei ir tvarumui“. Projekto vadovas – profesorius Romualdas Juknys.

,,Atlikti didelės apimties kompleksiniai tyrimai. Tirta necheminių piktžolių kontrolės būdų (terminio – drėgnuoju vandens garu, mechaninio – tarpueilių purenimu, stelbimo) ir biologinių preparatų įtaka žieminių ir vasarinių rapsų agrocenozėms. Ekologinės gamybos ūkiuose, kai nėra galimybės piktžoles naikinti herbicidais, didelis dėmesys skiriamas necheminiams piktžolių kontrolės būdams“, – apie atliktus tyrimus pasakoja profesorė Aušra Marcinkevičienė.

Piktžolių naikinimas drėgnuoju vandens garu pasaulyje mažai tirtas. Išsamesnius piktžolių terminės kontrolės drėgnuoju vandens garu tyrimus atliko tik Lietuvos mokslininkai. Mechaninis piktžolių naikinimas tarpueiliuose yra praktikuojamas ekologiniuose ūkiuose ir gali gerokai sumažinti pasėlių piktžolėtumą.

Taikant terminį ir mechaninį piktžolių kontrolės būdus, rapsai auginti 48 cm tarpueiliais (sėta kas ketvirta eilutė, tarpuose uždarant po 3 sėklavamzdžius). Taikant stelbimo būdą, rapsai auginti 12 cm tarpueiliais. Rapsai auginti nepastorinto humusingo sluoksnio (23– 25 cm) dirvožemyje (I eksperimentas) ir pastorinto humusingo sluoksnio (45– 50 cm) dirvožemyje (II eksperimentas).

Kaip efektyviau naikinti piktžoles

Toliau tęsiant ekologinių rapsų auginimo tyrimus, 2017 m. Rita Mockevičienė apgynė daktaro disertaciją „Necheminių piktžolių kontrolės priemonių ir biologinių preparatų įtaka vasarinių rapsų agrocenozei“ (darbo vadovas – prof. Rimantas Velička). Pernai gruodžio mėnesį Marina Keidan apgynė daktaro disertaciją „Žieminių rapsų technologinių parametrų optimizavimas ekologinėje žemdirbystėje“ (darbo vadovė – prof. Aušra Marcinkevičienė).

Pasak A. Marcinkevičienės, atliktų tyrimų duomenys parodė, kad daugiausia piktžolių daigų žieminių ir vasarinių rapsų pasėliuose buvo sunaikinta mechaniškai tiek nepastorinto (efektyvumas – 26,7–76,7 ir 40,8–75,5 proc.), tiek ir pastorinto humusingo sluoksnio (efektyvumas – 39,8–73,2 ir 37,3–74,3 proc.) dirvožemyje. Žieminių rapsų pasėlyje piktžolių sausųjų medžiagų masė labiausiai mažėjo taikant mechaninį piktžolių kontrolės būdą, o vasarinių rapsų pasėlyje – taikant natūralaus stelbimo būdą kartu su biologiniais preparatais.

Atlikę minėtus tyrimus mokslininkai taip pat nustatė, kad, taikant terminį bei mechaninį piktžolių kontrolės būdus kartu su biologiniais preparatais, žieminių rapsų pasėlyje mažiau plito rapsiniai žiedinukai, fomozė ir verticiliozė. O štai rapsų stiebų kenkėjai ir juodoji dėmėtligė plito smarkiau. Vasarinių rapsų pasėlyje taikant stelbimo būdą, mažėjo kryžmažiedinių spragių ir rapsinių žiedinukų plitimas. Sausais metais juodoji dėmėtligė ir verticiliozė mažiausiai plito vasarinių rapsų pasėlyje, kuriame piktžolės naikintos drėgnuoju vandens garu. Drėgnais metais necheminių piktžolių kontrolės būdų ir biologinių preparatų efektyvumas mažėjo.

Didžiausias derlingumas gautas 2015-aisiais

Tyrimų rezultatai parodė, kad nepastorinto humusingo sluoksnio dirvožemyje didžiausias vasarinių rapsų sėklų derlingumas formavosi taikant terminį piktžolių kontrolės būdą kartu su biologiniais preparatais, o pastorinto humusingo sluoksnio dirvožemyje – taikant stelbimą be ir su biologiniais preparatais.

Nepastorinto humusingo sluoksnio dirvožemyje didžiausias žieminių rapsų sėklų derlingumas gautas taikant mechaninį piktžolių kontrolės būdą, o pastorinto humusingo sluoksnio dirvožemyje – taikant terminį ir mechaninį piktžolių kontrolės būdus su biologiniais preparatais. Daugeliu atvejų pastorinto humusingo sluoksnio dirvožemyje žieminių ir vasarinių rapsų produktyvumas buvo didesnis negu nepastorinto.

„2015 m. žieminius rapsus auginant pastorinto humusingo sluoksnio dirvožemyje ir piktžoles plačiuose (48 cm) tarpueiliuose naikinant mechaniniu būdu, esame gavę net 2,70 t ha-1 sėklų derlingumą. Tačiau 2016 ir 2017 m. buvo gautas gerokai mažesnis žieminių rapsų sėklų derlingumas. Pagrindinės mažesnio derliaus priežastys: blogesnės rapsų žiemojimo sąlygos ir dėl to susiformavę retesni pasėliai, intensyvesnis fomozės ir verticiliozės plitimas pasėlyje“, – pasakoja A. Marcinkevičienė.

Kokios rekomendacijos ūkiams

2012 m. rudenį pradėti ekologiškų rapsų auginimo tyrimai baigti, o pradėti 2018 m. – ir toliau tęsiami. Akademijos mokslininkai mano, kad ateityje būtų įdomu tirti bioherbicidų, įsėlinių augalų įtaką ekologiškai auginamiems rapsams.

Atsižvelgę į gautus tyrimų rezultatus, mokslininkai ekologiškai ūkininkaujantiesiems mažesnio derlingumo dirvožemiuose rekomenduoja žieminius rapsus auginti plačiais tarpueiliais ir taikyti mechaninį piktžolių kontrolės būdą. O vasarinių rapsų pasėlyje efektyvu būtų taikyti terminį – drėgnuoju vandens garu – piktžolių kontrolės būdą, tik, aišku, tam reikėtų turėti atitinkamą įrangą. Pasak A. Marcinkevičienės, derlinguose dirvožemiuose žieminių rapsų pasėlyje efektyvu taikyti terminį arba mechaninį piktžolių kontrolės būdus, o vasarinių rapsų pasėlyje – natūralaus stelbimo būdą ir naudoti biologinius preparatus.

Pagrindiniai rapsų kenkėjai, padarantys didžiausių nuostolių, yra rapsiniai žiedinukai, kryžmažiedinės spragės, kopūstiniai ir rapsiniai stiebiniai paslėptastraubliai, ankštariniai paslėptastraubliai, ankštariniai gumbauodžiai. Žalingiausios ligos – juodoji dėmėtligė, fomozė, baltasis puvinys, pilkasis puvinys, miltligė, verticiliozė.

Siekiant ekologiniuose rapsų pasėliuose sumažinti nuostolius, patiriamus dėl kenkėjų, ligų pažeidimų, mokslininkai rekomenduoja taikyti visą priemonių kompleksą. Svarbi kuo mažesnė rapsų koncentracija toje vietovėje, kurioje ekologiškai auginami rapsai. Taip pat sėjomainų taikymas, žemės dirbimas, subalansuota augalų mityba, veislės parinkimas, optimalus rapsų sėjos laikas, necheminių piktžolių kontrolės būdų taikymas, biologinių preparatų naudojimas, natūralių augalų kenkėjų priešų veiklos aktyvinimas ir kita. „Atlikdami tyrimus pastebėjome, kad vėlesnės sėjos vasariniai rapsai mažiau nukenčia nuo rapsinių žiedinukų, tačiau tokiu atveju yra didesnis kryžmažiedinių spragių pavojus“, – teigia A. Marcinkevičienė.

Nepaisant to, kad ekologiški rapsai derlingumu neprilygsta auginamiems chemiškai, svarbiausi argumentai, skatinantys ekologinius ūkius auginti daugiau rapsų, yra aukštesnė jų sėklų supirkimo kaina ir augalų įvairovės didinimas sėjomainose. Prof. A. Marcinkevičienė ekologiniuose ūkiuose rekomenduoja pirmenybę teikti žieminiams rapsams, nes jie yra derlingesni, o sėklos aliejingesnės negu vasarinių rapsų. Tik svarbu pasirinkti žieminių rapsų veislę, kuri gerai žiemotų Lietuvos klimato sąlygomis.

Lietuvoje vyrauja ekologiniai augalininkystės ūkiai, todėl aktuali augalų kaitos, maisto medžiagų ir humuso balanso problema. Pasak mokslininkės, ekologinės gamybos ūkiuose labai svarbu rapsus įtraukti į sėjomainas, nes jie pasižymi fitosanitarinėmis savybėmis, yra geras kitų augalų priešsėlis, gerina dirvožemio savybes.

***

Biologinės įvairovės pokyčiai

Akademijos mokslininkai per šiuos tyrimus stebėjo ir kai kuriuos dirvų gyvybingumo aspektus. Didžiausias sliekų gausumas ir stipriausias fermentų aktyvumas nustatyti taikant piktžolių stelbimo būdą kartu su biologiniais preparatais. Žieminių rapsų pasėlyje drėgnais metais sliekų gausumą didino ir tarpueilių purenimas. CO2 emisija iš dirvožemio labiausiai sumažėjo, taikant mechaninį piktžolių kontrolės būdą kartu su biologiniais preparatais.