Šiuolaikinėmis pesticidų naudojimo technologijomis siekiama maksimalaus augalų apsaugos efekto ir minimalaus žalingo poveikio žmogaus sveikatai ir aplinkai. Tik techniškai tvarkingas, tinkamai sureguliuotas ir naudojamas purkštuvas užtikrina, kad pesticidai būtų skleidžiami tiksliai ir tolygiai, o augalai efektyviai apsaugomi nuo ligų ir kenkėjų. Taip pat purkštuvas turi nekelti rizikos ir juo dirbančiam operatoriui, o tirpalo dulksna turi nepatekti į nepageidaujamas vietas, neužteršti vandens šaltinių bei aplinkos.

Siekiant suvienodinti EB šalių teisės aktų ir norminių dokumentų reikalavimus 2009 m. šiais klausimais buvo priimtos dvi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos: 2009/128/EB, nustatanti Bendrijos veiksmų pagrindus siekiant tausiojo pesticidų naudojimo, ir 2009/127/EB, iš dalies keičianti Mašinų direktyvos 2006/42/EB nuostatas dėl pesticidų skleidimo mašinų.

Mūsų šalyje nuo 2001 m. yra privalomas profesionaliam naudojimui skirtų augalų apsaugos purkštuvų registravimas ir kontrolė. Atliekamas techninis naujų purkštuvų tikrinimas ir techninė naudotų purkštuvų apžiūra. Purkštuvo techninė apžiūra turi būti atliekama kas 5 metus, nuo 2020 m. – kas 3 metus. Visi laukuose dirbantys purkštuvai privalo turėti registravimo pažymėjimą su atžyma, kad yra techniškai tvarkingi. Purkštuvo pažymėjimo neturintys ūkiai, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, Valstybinės augalininkystės tarnybos yra baudžiami administracine tvarka. Be to, galiojančio purkštuvo pažymėjimo neturintiems ir pasėlius purškiantiems ūkiams gali būti mažinamos ir tiesioginės išmokos.

Šiuo metu purškimo mašinų techninę apžiūrą mūsų šalyje atlieka VĮ Mašinų bandymo stotis ir 9 atestuotos įmonės. Kasmet yra patikrinama vidutiniškai po 1 500 vnt. purkštuvų. Per septyniolika metų buvo patikrinta ir įregistruota daugiau kaip 14 tūkst. augalų apsaugos purkštuvų. 2017 m., palyginti su 2016 m., buvo gauta 5 proc. mažiau užsakymų purkštuvų techniniam tikrinimui ir techninėms apžiūroms atlikti. Tarp patikrintų purkštuvų apie 10 proc. buvo nė karto netikrinti. 2018 m. šis skaičius dar padidėjo, daugiausia dėl įvežtų naudotų purkštuvų iš užsienio, kurie jau neatitinka anksčiau paminėtų direktyvų ir kitų norminių dokumentų reikalavimų.

Išlieka tendencija, kad tarp patikrintų purkštuvų daugiausia buvo pagamintų Lenkijos Respublikoje ir didžioji jų dalis buvo ne pačios geriausios kokybės. Pagal purkštuvų tipą daugiausia patikrinta pakabinamų iki 1 000 l talpos purkštuvų (53 proc.), taip pat prikabinamų nuo 2 000 iki 12 000 l talpos (44 proc.). Tarp patikrintų purškimo mašinų savaeigiai ir uždedamieji ant savaeigių važiuoklių purkštuvai sudarė 3 procentus.

Pagal paskirtį dauguma patikrintų purkštuvų buvo skirti laukams purkšti, be to, patikrai buvo pateikti keli sodo ir vienas geležinkelio purkštuvas.

Traktorinių pakabinamų, prikabinamų, uždedamų ir savaeigių vamzdinių bei ventiliatorinių augalų apsaugos purkštuvų techninio tikrinimo ir apžiūros tvarką, reikalavimus, kontrolę bei atlikimo būdus apibrėžia „Purkštuvų tikrinimo taisyklės“, kurios privalomos visiems purškimo įrangos gamintojams, pardavėjams, tiekėjams, naudotojams, kontrolieriams ir tikrintojams.

Reikalavimai purkštuvų konstrukcijai

Tikrinant purkštuvą, pirmiausia jis identifikuojamas pagal standartų nustatytus kriterijus. Purkštuvai turi būti su aiškiu, neišblunkančiu ženklinimu, kuriame pateikiama tokia informacija: gamintojo pavadinimas ir adresas, pagaminimo metai, serijos ar tipo žymuo, serijos numeris, leistinas grandinės slėgis, konstrukcinė masė, leistina bendroji masė, darbo veleno vardinis sukimosi dažnis ir kryptis (ženklinama rodykle), savaeigių mašinų vardinė galia (kW). Ne visi gamintojai pateikia šią informaciją ir laikosi standartų. Prasčiausiai ženklinimo reikalavimų laikosi Lenkijos gamintojai, geriausiai ženklinamos Vokietijoje pagamintos purškimo mašinos.

Visi purkštuvai tiekiami į Lietuvą turi būti sukonstruoti taip, kad jų eksploatacija būtų saugi, pažymėti CE ženklu ir turėti gamintojo (jei jis įsikūręs ES šalyje) arba ES šalyje įgalioto atstovo (kitais atvejais) užpildytą CE atitikties deklaraciją. Įsigydami purkštuvą ūkininkai turėtų atkreipti ypatingą dėmesį ir į CE deklaracijos turinį, ar yra nuorodos apie naudotus, anksčiau paminėtus darniuosius standartus. Juose išdėstyti specifiniai reikalavimai augalų apsaugos produktų purškimo mašinoms ir jų sudedamosioms dalims: sijoms, talpoms, siurbliams, pavaroms, ventiliatoriams, valdymo įrangai ir privalomai naudojimo bei techninei dokumentacijai. Kiekvienas purkštuvas privalo turėti išsamią naudojimo instrukciją lietuvių kalba, kurioje turi būti aprašyta:

• veikimo principas;
• naudojimo, remonto ir aplinkosaugos informacija;
• nurodytos asmens apsaugos priemonės ir jų naudojomo ypatumai;
• atsarginių detalių sąrašas;
• nurodyta, kaip teisingai reguliuoti purkštuvus naudojant skirtingų našumų purkštukus.

Rankomis sulankstomos/išskleidžiamos purkštukų sijos turi būti su dviem rankenomis, įrengtomis ne arčiau kaip 300 mm nuo artimiausio lanksto. Turi būti įrengtas įtaisas sulankstytai sijai į transportavimo padėtį fiksuoti. Jėga purkštukų sijos aukščiui reguliuoti rankiniu būdu negali viršyti 250 N. Jeigu aukštis reguliuojamas mechaniniu įtaisu, tai jis turi būti savistabdis ir išlaikyti 1,3 karto didesnę apkrovą negu purkštukų sijos svoris. Jeigu aukštis reguliuojamas jėgos pavara, būtina, kad ji turėtų režimo kontrolės įtaisą ir įrenginį, ribojantį purkštukų sijos nusileidimo didžiausią greitį iki 10 mm/s, arba įrenginį, užtikrinantį mažiausią 500 mm nusileidimo aukštį nuo žemės iki purkštukų sijos. Purkštuvų rezervuaro tūris turi būti bent 5 proc. didesnis už vardinį tūrį. Dangtis turi būti sandarus, nepraleisti chemikalų mišinio, būti prijungtas prie rezervuaro ir turėti įtaisą, fiksuojantį uždarytą padėtį, mechaniškai užveržiant. Įpilamo ir išleidžiamo tirpalo lygis turi būti gerai matomas iš operatoriaus darbo vietos. Ventiliatorius turi būti tokioje vietoje arba taip apsaugotas, kad, purkštuvui veikiant, neįsiurbtų arba neišmestų šalutinių medžiagų, kurios galėtų sužeisti žmogų.

Purkštuvų konstrukcija turėtų būti tokia, kad juos būtų galima saugiai išvalyti, nepažeidžiant aplinkos apsaugos ir darbo saugos reikalavimų. Purkštuvuose turi būti švaraus vandens talpykla, kad, baigus purškimo darbus, chemikalų rezervuaro vidų bei kitas purkštuvo dalis būtų galima išplauti, o panaudotą vandenį išpurkšti tame pačiame lauke. Purkštuve turi būti ir mažesnis (15 l) indas su švariu vandeniu darbuotojo poreikiams. Purkštuvai įsiurbimo linijoje privalo turėti sklendę, kad, remontuojant siurblį, filtrus ir vamzdynus, tirpalas neištekėtų iš rezervuaro.

Reikalavimai purškimo kokybei

Purkštuvai techninei apžiūrai turi būti pateikiami švariai išplauti ir nuplauti su 2/3 švaraus vandens užpildytu pagrindiniu ir pilnais papildomais rezervuarais. Išpurškimo kokybė tikrinama su vandeniu.

Purkštuvai turi būti sukonstruoti taip, kad išpurškiamas tirpalas pasiskirstytų tolygiai. Mašinų bandymo stotyje naujų purkštuvų purškimo tolygumas tikrinamas nustatant variacijos koeficientą (CV), kuris negali būti didesnis kaip 15 procentų. Purkštuvų techninę apžiūrą atliekant pas ūkio subjektus išpurškimo tolygumui nustatyti naudojami debitmačiai ar kalibruoti indai. Kiekvieno purkštuko našumo paklaida neturi viršyti ± 5 proc., palyginti su vidurkiu, arba 15 proc., palyginti su gamintojo nurodytais naujo purkštuko našumo duomenimis. Ventiliatoriniams purkštuvams atitinkamai ± 10 ir 15 procentų. Kai purkštukų pralaidumas 15 proc. viršija gamintojo nustatytas reikšmes, juos būtina keisti naujais.

Purkštuvo siurblys turi užtikrinti ne mažesnį kaip 0,5 MPa darbinį slėgį vamzdiniuose ir ne mažesnį kaip 1,5 MPa ventiliatoriniuose purkštuvuose. Vamzdyne purškiant slėgis negali kisti daugiau nei ± 10 proc. nustatyto slėgio reikšmės. Oro slėgis pulsavimo išlyginimo įtaise turi būti nuo 1/3 iki 2/3 gamintojo nurodyto darbinio slėgio.

Purkštuvų sija turi būti lygiagreti dirvos paviršiui, jos judėjimo bendras laisvumas pirmyn ir atgal neturi viršyti 5 proc. darbinio sijos ilgio. Išpurškiamas tirpalas negali patekti ant purkštuvo darbinių dalių.

Slėgio skirtumas valdymo pulte ir ties purkštukais negali būti didesnis kaip 0,03 MPa. Kad sija neatsitrenktų į dirvos paviršių, jos galai turi būti su apsaugomis. Purkštukai ant sijos turi būti vienodi ir sukonstruoti taip, kad tolygiai purkštų ir būtų galima keisti išpurškimo normą, parenkant skirtingus antgalius. Sodų purkštuvai gali būti su skirtingo tipo purkštukais, tačiau abiejose pusėse purkštukai turi būti išdėstyti simetriškai.

Purkštuvo instrukcijoje turi būti nurodyti duomenys apie purkštukų našumą, priklausomai nuo slėgio. Purkštukai turi būti atitinkamai paženklinti, kad būtų lengva nustatyti kiekvieno purkštuko tipą, dydį, purškimo kampą ir našumą.

Šiuolaikiniuose pesticidų purkštuvuose būtini filtrai ir trijų pakopų filtravimas (prieš siurblį, už jo ir užpildymo filtras). Purkštuvo filtras prieš siurblį turi būti sumontuotas taip, kad būtų patogu jį išvalyti ir pakeisti. Slėgio vamzdyne turi būti ne mažiau kaip vienas lengvai išvalomas ir pakeičiamas filtras. Filtrų akučių dydis turi atitikti mažiausią naudojamų purkštukų skylučių skersmenį.

Patikrintų purkštuvų techninės būklės analizė

Purkštuvų techninės būklės tikrinimas pradedamas pirmine apžiūra, kuri apima bendrą patikrinimą:

• kaip purkštuvas paruoštas techninei apžiūrai,
• ar turi ženklinimą,
• koks komplektiškumas,
• ar užtikrintas tvirtinimas prie traktoriaus,
• ar nėra aiškiai matomų detalių ir mazgų (sukabinimo įtaisai, slėginės ir hidraulinės žarnos, rezervuarai, sklendės, jungtys, purkštukų korpusai, siurbliai, važiuoklė, elektra valdomi įtaisai bei signalinės priemonės ir kt.) susidėvėjimo požymių.

Esant akivaizdiems sudilimo požymiams toliau techninė apžiūra netęsiama, o savininkui pasiūloma atlikti remonto darbus. Per sezoną tokių purkštuvų buvo apie 15 procentų.

Dažniausiai pasitaikantys trūkumai:

• išdilę arba užsikimšę purkštukai;
• nepakankamas filtrų skaičius, jie pažeisti arba nesuderinti su purkštukais;
• per mažas siurblio našumas;
• apsauginio vožtuvo nebuvimas;
• per didelė manometro paklaida ir per stambi padalos vertė;
• susidėvėjusios, sulinkusios ir nesandarios žarnos ir jų sujungimai;
• purkštuvo dalių apipurškimas;
• ženklinimo ir identifikavimo duomenų nebuvimas;
• praplovimo ir švaraus vandens rezervuaro operatoriaus reikmėms nebuvimas;
• sulankstytos ir deformuotos sijos;
• nesandarus pagrindinio rezervuaro dangtis.

Labai svarbu, kad purkštuvuose montuojami siurbliai būtų pakankamo našumo ir sudarytų reikalingą slėgį normaliam purkštuvo darbui. Gamintojai, parinkdami siurblius, vadovaujasi skirtingomis metodikomis, tačiau gana dažnai parenka didesnio našumo negu reikėtų konkrečios komplektacijos atveju siurblius. Tačiau tai negalioja daugumai lenkų gamintojų, kurie savo gaminių, tarp jų ir siurblių, rodiklius dažnai linkę pervertinti. Pavyzdžiui, Lenkijoje pagamintuose purkštuvuose naudojami P-120 siurbliai dažnai neišvysto 0,5 Mpa slėgio, o našumas nesiekia 60 l/min. Tai sudaro apie 50 proc. nominalios reikšmės, kada leistina riba ne daugiau kaip 15 proc. Be to, pastarieji siurbliai komplektuojami be apsauginių vožtuvų. Dažnas trūkumas – nesandarumai.

Valdymo pultai purkštuvuose naudojami tirpalui dozuotai į purkštukų sijas paskirstyti. Pagal konstrukciją būna mechaniniai, elektriniai ir automatiniai. Dažniausiai pasitaikantys trūkumai: neteisingi manometro parodymai, atskirais atvejais jų paklaida siekia 0,1 Mpa, kai leistina paklaida ± 0,03 Mpa; nesandarumai, ypač esant didesniam negu 0,5 Mpa slėgiui, ir netinkamo skersmens manometrai ir skalės padalos vertės.

Vamzdynams ir filtrams būdingi sandarumo praradimo trūkumai, dažni atvejai, kai sekcijų sujungimuose apipurškiamos išlinkusios žarnos. Purkštuvų tirpalo sistemose dažnai pasitaiko neteisingai parinkti filtrų elementai, kai kuriais atvejais nėra vienos filtravimo pakopos. Senesni negu 5 metų purkštuvai dažnai neturi uždarymo sklendžių prieš grubaus valymo filtrą.

Purkštukų sijos deformacijos negali būti didesnės kaip ± 10 cm. Šis trūkumas retai nustatomas 12 m darbinio pločio purkštuvuose, tačiau yra dažnas tarp 18 m ir didesnio darbinio pločio purkštuvų. Sijų deformacijomis išsiskiria Ukrainoje pagaminti OP-2000 purkštuvai, dažniausiai turintys neveikiančius sijų atsilenkimo mechanizmus. Sijos kilnojimo įtaisai blogai veikia Jar-Met P-128 serijos purkštuvuose.

Atliekant technines apžiūras, išpurškimo netolygumas matuojamas debitmačiais. Apie 25 proc. patikrintų purkštuvų turėjo nukrypimų pagal šį rodiklį. Dažniausiai dėl pažeistų purkštukų našumo paklaida viršydavo ± 5 proc. nuo vidurkio. Apie 5 proc. purkštuvų turėjo daugiau kaip 15 proc. išdilusių purkštukų. Abiem atvejais purkštukai buvo keičiami.

Atliktos techninės apžiūros rodo, kad dalis purkštuvų joms ruošiami atmestinai arba visai neruošiami: sistemos būna neišplautos, patys purkštuvai nešvarūs, nepašalinti akivaizdūs trūkumai, neaprūpinti saugos ir gamtosaugos priemonėmis, neretai eksploatuojami nesandarūs, netolygiai tirpalą skleidžiantys purkštuvai.

Be trūkumų šalinimo techninės apžiūros dieną ar didesnio remonto pirmu pateikimu pažymėjimus gauna tik kas antras pateiktas purkštuvas. Remonto darbai, šalinant trūkumus, atliekami tą pačią patikros dieną, labai trukdo tikrintojo darbą ir nėra kokybiški. Apie 7 proc. pateiktų purkštuvų buvo netinkami techninei apžiūrai.

Dar ne visi ūkininkai yra susipažinę su išpurškimo normos nustatymo tvarka, purkštuvų reguliavimo būdais, saugiu naudojimu laukuose bei kelionėse iki jų, paruošimu techninei apžiūrai, jos metodais ir reikalavimais. Net ir išklausę privalomus augalų apsaugos kursus pagal „Augalų apsaugos produktų profesionaliųjų naudotojų mokymo programą“ dalis purkštuvų savininkų neturi praktinių šių darbų įgūdžių. Jiems reikalingi neformalūs praktiniai ir teoriniai mokymai.

VĮ Mašinų bandymo stotis iki 2018 m. pabaigos aktyviai dalyvavo rengiant apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos teisinę bazę ir jos aprūpinimą materialiniais, metodiniais ir kadrų ištekliais. Pati stotis buvo akredituota kaip bandymų laboratorija ir sertifikacijos įstaiga. Prieš pateikiant į rinką išbandyti ir sertifikuoti Lietuvos gamintojų LPP („Laumetris“) ir AGRO („Pasvalio agrodileris“) serijos purkštuvai. Stotis apsirūpinusi ES standartus atitinkančia atestuota bandymų ir kontrolės įranga, pvz., išpurškimo netolygumo matavimo skeneriais, be kurių naujų purkštuvų atitikties vertinimas neatitiktų direktyvų nuostatų.

Nuo 2001 m. stotis yra augalų apsaugos purkštuvų techninės apžiūros (TA) įmonių specialistų rengimo ir jų kvalifikacijos kėlimo bazė. Pagal SAPARD remiamą, vėliau ir ŽŪM patvirtintą programą „Šiuolaikiniai augalų apsaugos purkštuvai ir jų paruošimas techninei apžiūrai“ buvo mokomi ir ūkininkai. Buvo atlikta purkštuvų techninės apžiūros kaštų analizė ir nustatytos maksimalios purkštuvų TA kainos, kuriomis privačios bendrovės pasinaudojo kaip startinėmis, tačiau tai sustabdė nepamatuotą paslaugos kainų augimą. Priklausomai nuo purkštuvo dar-binio pločio, purkštuvų apžiūra kainuoja nuo 70 iki 150 eurų (įkainiai atskirose įmonėse gali skirtis).

Stoties specialistai turi patirtį atitikties vertinimo įstaigų darbe, yra baigę techninių tarnybų kokybės vadybos, technikos vadovų, metrologijos pagrindų kursus. Stotis daugybę metų akredituojasi kaip bandymų laboratorija ir sertifikacijos įstaiga, todėl turi surinkusi nemažą biblioteką Europos normų, standartų ir kitų informacinių dokumentų. Ypač tai aktualu dabar, kai dėl purškimo įrangos priimti nauji tiek Mašinų direktyvos 2006/42/EB (EN 16119 ir EN19932 serijų), tiek Direktyvos 2009/128/EB (EN 16122 serijos) norminiai dokumentai ir reikia pertvarkyti mūsų apdorojimo augalų apsaugos produktais įrangos techninės apžiūros sistemos teisės aktus ir išplėsti tikrinamos įrangos bazę juostiniais, stacionariais, pusiau stacionariais šiltnamių purkštuvais, dezinfekavimo įranga, beicavimo mašinomis, profesionaliais nešiojamais purkštuvais, purškimo įranga, sumontuota traukiniuose ir lėktuvuose, granuliniais aplikatoriais ir kt.