Mano Ūkis 2019/02
Lietuviškų pieno produktų dalis vidaus rinkoje
  • Deiva MIKELIONYTĖ, Ovidija EIČAITĖ, LAEI
  • Mano ūkis

Pieno ir pieno produktų, perskaičiuotų į pieną, suvartojimas vienam gyventojui 2017 m. Lietuvoje sudarė 328 kg ir, palyginti su 2013 m., išaugo 6,8 proc. Vienas gyventojas Lietuvoje 2017 m. suvartojo pieno ir pieno produktų 5,8 proc. daugiau nei vidutiniškai Europos Sąjungoje.

Per 2013–2017 metus augo beveik visų pieno produktų grupių suvartojimas, o labiausiai – sviesto*. 2017 metais vienas Lietuvos gyventojas suvartojo 4,4 kg sviesto* – 12,8 proc. daugiau nei 2013 metais. Raugintų pieno produktų* suvartojimas išaugo 2,9 proc. – iki 32,0 kg, sūrių ir varškės* – 1,5 proc. – iki 20,7 kg, tik geriamojo pieno* suvartojimas sumažėjo 4,9 proc. – iki 30,9 kilogramo.

Dauguma pieno produktų, parduodamų Lietuvos rinkoje, yra lietuviški. Tačiau pastaraisiais metais vidaus rinkoje daugėja užsienyje pagamintų produktų. Atsižvelgiant į tai, kad šalies vartotojai gali rinktis tarp Lietuvoje arba kitose šalyse pagamintų pieno produktų, svarbu tampa nustatyti, kokią vidaus rinkos dalį sudaro lietuviški pieno produktai, kokie yra šios dalies pokyčiai per tam tikrą laikotarpį ir kokios priežastys nulemia šiuos pokyčius.

Visų lietuviškų pieno produktų dalis vidaus rinkoje

Apskaičiuojant vidaus rinkos dalį, kurią sudarė visi lietuviški pieno produktai, naudoti duomenys vertine išraiška, nes tik taip įmanoma aprėpti visą pieno produktų visumą. Dėl skirtingo pieno perdirbimo lygio ir atskirų frakcijų dominavimo atskiros pieno produktų grupės natūrine išraiška nėra palyginamos. Buvo analizuojamos Lietuvos rinkoje parduotų pieno produktų gamintojų (lietuviškų pieno produktų) ir importo (importuotų pieno produktų) kainos.

2013–2017 m. ir 2018 m. sausį–rugsėjį didžiąją visų vidaus rinkoje parduotų pieno produktų dalį sudarė lietuviški pieno produktai: 2013–2015 m. – po 83 proc., 2016 m. – 84, 2017 m. – 80 ir 2018 m. sausį–rugsėjį – 79 procentus.

Vidaus rinkos dalies, kurią sudarė lietuviški pieno produktai, mažėjimas prasidėjo 2017-aisiais. Iki tol lietuviškų ir importuotų pieno produktų pardavimai Lietuvos rinkoje kito panašiais tempais, todėl santykis mažai keitėsi. Tačiau 2017 m., palyginti su 2016 m., lietuviškų pieno produktų buvo parduota 5,9 proc., o importuotų – 35,9 proc. daugiau. 2018 m. sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, lietuviškų pieno produktų pardavimai padidėjo 4,3 proc., o importuotų – 19,8 proc. Lietuviškų pieno produktų dalies vidaus rinkoje mažėjimas vyko sparčiai augant lietuviškų pieno produktų kainoms. 2018 m. sausį– rugsėjį lietuviškų pieno produktų kainos mažėjo, bet, palyginti su 2013–2016 m., išliko daug didesnės: per 2013–2016 m. laikotarpį atskirais metais, palyginti su 2012 m. gruodžiu, jos buvo vidutiniškai didesnės 8,8–11,9 proc., o 2018 m. sausį– rugsėjį – 24,7 procento.

Didelė Lietuvos pirkėjų dalis dėl socialinės atskirties yra jautri aukštoms kainoms ir jų augimui. Išaugus lietuviškų pieno produktų kainoms, pigesnių produktų paklausai patenkinti į Lietuvą iš kitų šalių importuojami mažiau kainuojantys pieno produktai. Šią prielaidą patvirtina ir įvairių lietuviškų pieno produktų grupių dalių vidaus rinkoje pokyčių analizė.

Lietuviškų pieno produktų grupių dalys vidaus rinkoje

Apskaičiuojant vidaus rinkos dalis, kurias sudarė lietuviškų pieno produktų grupės (geriamasis pienas, sviestas, sūriai), buvo naudoti duomenys natūrine išraiška, kadangi tos pačios pieno produktų grupės lietuviški ir importuoti produktai yra palyginami. Šis apskaičiavimas yra tikslesnis, nes išvengiama paklaidos dėl kainų įtakos: tokių pačių lietuviškų ir importuotų pieno produktų kainos gali gerokai skirtis.

Geriamasis pienas. 2018 m. sausį– rugsėjį, palyginti su 2013 m., lietuviško geriamojo pieno dalis vidaus rinkoje sumažėjo nuo 90 iki 72 proc., arba 18 procentinių punktų.

Jei 2014 m., palyginti su 2013 m., vidaus rinkos dalis, kurią sudarė lietuviškas geriamasis pienas, nepasikeitė, tai nuo 2015 m. ši dalis ėmė mažėti. Lietuviško geriamojo pieno dalis vidaus rinkoje 2015–2016 m., nežymiai mažėjant lietuviško geriamojo pieno pardavimams ir augant importui, mažėjo po 3–4 procentinius punktus per metus, o 2017 m., palyginti su 2016 m., ši dalis sumažėjo 8 procentiniais punktais. Tam įtakos turėjo tai, kad vidaus rinkoje lietuviško geriamojo pieno buvo parduota 6,7 proc. mažiau, o importuoto – net 51,7 proc. daugiau. 2018 m. sausį–rugsėjį, palyginti su 2017 m., vidaus rinkos dalis, kurią sudarė lietuviškas geriamasis pienas, sumažėjo dar 3 procentiniais punktais ir sudarė 72 procentus.

Lietuviško geriamojo pieno dalies vidaus rinkoje pokyčius nulėmė lietuviško ir importuoto geriamojo pieno kainų skirtumai. Vidaus rinkos dalis, kurią sudarė lietuviškas geriamasis pienas, mažėjo, kadangi lietuviško geriamojo pieno vidutinė didmeninė kaina, palyginti su vidutine importo kaina, buvo didesnė: 2016 m. geriamojo pieno, kurio riebumas mažesnis kaip 1 proc., – 47,4 proc., o 1–6 proc. riebumo – 2,3 proc.; 2018 m. sausį–rugsėjį atitinkamai 48,8 ir 18,2 proc. 2018 m. sausį–rugsėjį, palyginti su 2017 m., lietuviško geriamojo pieno vidutinė didmeninė kaina padidėjo labiau nei geriamojo pieno vidutinė importo kaina. Didžiausią viso geriamojo pieno importo dalį sudarė importas iš Lenkijos.

Sviestas. Lietuviškas sviestas 2013 m. sudarė 80 proc. viso vidaus rinkoje parduoto sviesto, o 2018 m. sausį–rugsėjį – tik 67 proc. Lietuviško sviesto dalis vidaus rinkoje kito netolygiai – atskirais metais mažėjo arba didėjo.

Per 2013–2017 m. laikotarpį lietuviško sviesto pardavimai didėjo kiekvienais metais ir 2017 m., palyginti su 2013 m., išaugo 49,3 proc. Vis dėlto 2018 m. sausį– rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, lietuviško sviesto buvo parduota 23,8 proc. mažiau. Vidaus rinkos dalies, kurią sudarė lietuviškas sviestas, svyravimai buvo labiau susiję su sviesto importo svyravimais. Kai kuriais metais sviesto importas padidėdavo (2014 m., palyginti su 2013 m. – 45,3 proc., 2016 m., palyginti su 2015 m., – 19,9 proc.), kai kuriais metais – sumažėdavo (2015 m., palyginti su 2014 m., – 4,9 proc., 2017 m., palyginti su 2016 m., – 8,0 proc.). 2018 m. sausį– rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, sviesto buvo importuota net 66,9 proc. daugiau, todėl lietuviško sviesto pardavimai sumažėjo.

Per 2013–2016 m. lietuviško sviesto dalies vidaus rinkoje pokyčiams didžiausios įtakos turėjo kainų skirtumai tarp lietuviško ir importuoto sviesto. Vidaus rinkos dalis, kurią sudarė lietuviškas sviestas, mažėjo, kadangi lietuviško sviesto vidutinė didmeninė kaina, palyginti su vidutine importo kaina, buvo didesnė: 2013 m. – 8,5 proc., 2014 m. – 3,2, 2015 m. – 8,5, 2016 m. – 7,1 proc. 2017 m. ir 2018 m. sausį–rugsėjį importuoto sviesto kaina jau viršijo lietuviško sviesto kainą atitinkamai 14,4 ir 6,5 proc. Tam įtakos turėjo lydyto sviesto, kurio kaina, palyginti su įprastinio sviesto kaina, yra didesnė, importo didėjimas. Paskutiniaisiais metais, stiprėjant Lietuvos vartotojų nuostatoms dėl sveikos mitybos, lydyto sviesto vartojimas augo, o mažmeninėje prekyboje lietuviško lydyto sviesto nebuvo.

Sūriai ir varškė. Vidaus rinkos dalis, kurią sudarė lietuviški sūriai ir varškė, 2016 m., palyginti su 2013 m., padidėjo nuo 81 iki 83 proc., o 2017 m., palyginti su 2016 m., sumažėjo iki 79 proc. 2018 m. sausį–rugsėjį ši dalis nepasikeitė. Lietuviškų sūrių ir varškės pardavimai 2017 m., palyginti su 2013 m., padidėjo 4,7 proc., o metiniai šių pardavimų svyravimai nebuvo didesni kaip 6,6 proc. 2018 m. sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu, lietuviškų sūrių ir varškės buvo parduota 3,1 proc. mažiau. Per 2013–2017 m. sūrių ir varškės importas išaugo 17 proc., o 2018 m. sausį–rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2017 m. laikotarpiu – 10,1 proc. Didžiausias metinis importo šuolis buvo 2017 m., kai, palyginti su 2016 m., sūrių ir varškės importas išaugo 23,3 proc., todėl vidaus rinkos dalis, kurią sudarė lietuviški sūriai ir varškė, sumažėjo.

Lietuviškų sūrių ir varškės, kaip ir kitų pieno produktų, dalies vidaus rinkoje pokyčius nulėmė lietuviškų ir importuotų sūrių ir varškės kainų skirtumai. Įvairių sūrių rūšių vidutinės didmeninės ir importo kainos 2013–2017 m. ir 2018 m. sausį–rugsėjį pateiktos lentelėje.

2013–2017 m. ir 2018 m. sausį–rugsėjį visų lietuviškų sūrių rūšių, išskyrus pelėsinius sūrius, vidutinės Lietuvos gamintojų kainos, palyginti su vidutinėmis importo kainomis, buvo didesnės. 2017 m., palyginti su 2016 m., vidaus rinkos dalies, kurią sudarė lietuviški sūriai ir varškė, sumažėjimą 4 procentiniais punktais sukėlė gerokai padidėjęs skirtumas tarp Lietuvos gamintojų ir importuotų sūrių ir varškės kainų: 2016 m. lietuviški švieži sūriai ir varškė kainavo 17,1 proc. brangiau nei importuoti, o 2017 m. – jau 20,7 proc., atitinkamai trinti sūriai 35,2 ir 50,2 proc., lydyti sūriai – 7,7 ir 10,5 proc., fermentiniai sūriai – 2,4 ir 8,0 procentus.

Lietuviški pelėsiniai sūriai buvo pigesni nei importuoti, tačiau jie sudarė labai mažą visų Lietuvos rinkoje parduodamų sūrių dalį (apie 1 proc.), todėl bendrai sūrių vartojimo tendencijai įtakos beveik nedarė. Be to, jie importuojami ne tiek dėl kainų skirtumo, kiek dėl asortimento praplėtimo, dėl to kaina šiuo atveju nėra tokia svarbi.

Taigi tam, kad lietuviškos pieno produkcijos dalis Lietuvos rinkoje augtų, pirmiausia vidaus rinkai turėtų būti tiekiama daugiau pigesnių pieno produktų arba sparčiai mažinama socialinė atskirtis, kad visi šalies gyventojai galėtų įpirkti brangesnių produktų. Lietuvos pieno perdirbėjai taip pat turėtų plėsti vidaus rinkai tiekiamų produktų asortimentą ir stengtis užimti importuotos pieno produkcijos dalį.

*Neskaitant pačių pasigamintų ir suvartotų produktų bei tiesioginio pardavimo.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai