Soduose ir uogynuose išplitę graužikai pridaro sodininkams nemažų bėdų. Kaip veiksmingai sumažinti pelių ir pelėnų skaičių sode? Pasirodo, kuo intensyvesnė sodų ir uogynų priežiūra, tuo mažiau graužikų juose.

Pernai versliniuose Lietuvos soduose ir uogynuose Žemės ūkio ministerijos užsakymu tirtas paprastųjų pelėnų paplitimas. Įvertinta ir kitų soduose bei uogynuose gyvenančių smulkiųjų graužikų rūšinė įvairovė ir gausumas. Pasirinkta 15 obelų ir slyvų sodų, serbentynų, avietynų ir vienas šilauogių ūkis, kuriuose taikoma skirtinga sodininkavimo praktika: tarpueiliai purenami, dažnai arba retai šienaujami, naudojamos arba nenaudojamos augalų apsaugos priemonės ir rodenticidai.

Tirti ūkiai buvo pietinėje, rytinėje, šiaurinėje, centrinėje ir vakarinėje Lietuvos dalyse. Kenkiantys žvėreliai gaudyti birželio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Kaip kontrolinės buveinės pasirinktos šalia esančios pievos arba miškas.

Didelė smulkiųjų žinduolių įvairovė soduose

Pavasarį ir rudenį buvo sugauti dviejų rūšių kirstukai (paprastieji ir kirstukai nykštukai), keturių rūšių pelės (dirvinės, geltonkaklės, naminės ir pelės mažylės) ir keturių rūšių pelėnai (paprastieji, pieviniai, pelkiniai ir rudieji).

Smulkiųjų žinduolių įvairovė soduose ir uogynuose buvo palyginti didelė: sugauti 7 rūšių smulkieji žinduoliai, tiek pat rūšių užregistruota ir kontrolinėse buveinėse. Vidutinis smulkiųjų žinduolių gausumas kontrolinėse buveinėse 2018 m. pavasarį buvo dvigubai didesnis negu soduose ir uogynuose. Rudenį gausumo skirtumai buvo mažesni.

Daugiausia sugauta dirvinių pelių. Tai nedidelis, iki 10 cm ilgio, graužikas, per kurio visą nugarą tęsiasi siaura juoda juostelė. Uodega ilga. Dažniausiai gyvena pievose, krūmynuose, pelkių ir miškų pakraščiuose, ganyklose. Žiemą kartais aptinkamas pastatuose, daržinėse, šieno kaugėse. Mityboje vyrauja sėklos, žaliosios augalų dalys, šaknys, uogos, neretai minta vabzdžiais.

Antroje vietoje pagal sugautų individų skaičių – paprastieji pelėnai. Nuo pelių šie ir kiti pelėnai skiriasi trumpesne uodega. Tai viena geriausiai ištirtų žinduolių rūšių, gyvenančių žemės ūkio paskirties buveinėse Europoje. Tai tipiška pievų, ganyklų ir pūdymų pelėnų rūšis, kuri neretai aptinkama soduose, pasėliuose ir kitose žemės ūkio buveinėse.

Didžiojoje arealo dalyje šiai rūšiai būdingi gausumo ciklai, vidutiniškai trunkantys 4 metus. Populiacijos gausumo metais šie pelėnai gali daryti didelę žalą pasėliams, todėl naudojami rodenticidai. Paprastasis pelėnas Europos Sąjungoje yra pagrindinė rūšis, vertinant augalų apsaugos produktų poveikį smulkiems žolėdžiams žinduoliams. Gamtinėse buveinėse minta žole, antropogeninėse buveinėse – pasėliais ir grūdiniais augalais.

Kitos gausesnės rūšys buvo geltonkaklės pelės ir rudieji pelėnai. Pievinių ir pelkinių pelėnų sugauta mažiau. Visos trys išvardytos pelėnų rūšys gali daryti žalą – nugraužti jaunus augalus, žiemą po sniegu nugraužti medelių žievę.

Nors ir negausiai, soduose, uogynuose ir kontrolinėse buveinėse buvo sugauta vabzdžiaėdžių žinduolių – kirstukų. Jau pats grupės pavadinimas rodo, kad augalams šie žvėreliai nekenkia, nes minta vabzdžiais ir kitu gyvūninės kilmės maistu (šliužais, vorais, kirmėlėmis), todėl soduose šie gyvūnai gali būti naudingi.

Trys sodų grupės pagal priežiūros intensyvumą

Pagal priežiūros intensyvumą ištirti sodai ir uogynai suskirstyti į tris grupes. Intensyviai prižiūrimuose ūkiuose tarpueiliai tarp augalų šienaujami dažnai ir paliekant trumpą žolę, purenami, žolė sugrėbiama ir išvežama arba naudojama augalų mulčiavimui, taikomos įvairios cheminės augalų priežiūros priemonės ir rodenticidai. Vidutiniškai intensyviai prižiūrimuose ūkiuose tarpueiliai nepurenami, šienaujama rečiau, nupjauta žolė dažniausiai paliekama, nenaudojami rodenticidai. Neintensyviai prižiūrimuose (ekologiniuose) ūkiuose paprastai apsiribojama tarpueilių šienavimu.

Iš gautų rezultatų galima teigti, kad graužikų gausumas soduose ir uogynuose priklauso ne tik nuo rodenticidų naudojimo, bet ir nuo sodininkavimo būdo: kuo intensyvesnė sodų ir uogynų priežiūra, tuo mažesnis pelių ir pelėnų gausumas juose. Intensyviausiai prižiūrimuose (dažnai šienaujami tarpueiliai, taikomos augalų apsaugos priemonės ir rodenticidai) soduose ir uogynuose smulkiųjų žinduolių sugaunama mažiausiai, ypač pavasarį. Mūsų atveju, 7 iš 15 vietų jų visai neaptikta.

Paprastieji pelėnai soduose ir uogynuose buvo sugauti dažniau negu kitų rūšių pilkieji pelėnai. Pavasarį paprastieji pelėnai soduose ir uogynuose sudarė 26,1 proc., kontrolinėse buveinėse – 28,3 procento. Rudenį atitinkamai 32,3 ir 15,3 proc. visų smulkiųjų žinduolių. Keturiuose iš 15 ūkių pavasarį soduose ir uogynuose buvo sugauti tik paprastieji pelėnai.

Kadangi pilkieji pelėnai yra labiausiai sodams ir uogynams žalą daranti rūšis, alternatyvi rodenticidams jų gausumą sumažinanti priemonė – dažnas tarpueilių šienavimas ir (arba) purenimas. Tokia priemonė yra palanki aplinkai. Naudojant rodenticidus, gaunamas panašus rezultatas, tačiau rodenticidai patenka į kitus, graužikais mintančius gyvūnus – plėšriuosius paukščius, kiaunes, šermuonėlius, žebenkštis, lapes – ir kaupiasi jų organizme. Be to, rodenticidų poveikis yra trumpalaikis, nes didelis graužikų, ypač dirvinių pelių ir paprastųjų pelėnų, vislumas leidžia jų populiacijoms greitai atsikurti.