23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2019/01
Žibintų technologijos ir tamsa. Kaip laimėti karą?
  • Renaldas GABARTAS
  • Mano ūkis

Keletą vėlyvo rudens ir žiemos mėnesių, kai rytinis ir vakarinis eismo pikas vyksta tamsoje ar prieblandoje, dramatiškai išauga avarijų, jose žūstančių bei sužalojamų žmonių skaičius. Deja, tokių incidentų priežastys – nedegantys, prastai sureguliuoti, todėl judėjimo trajektoriją prastai apšviečiantys ar kitus eismo dalyvius akinantys žibintai – labai dažnai yra laikomos „smulkmenomis“ ir ne visuomet atsispindi oficialioje statistikoje. Šiame straipsnyje bandoma užčiuopti šių problemų šaknis ir galimus sprendimo būdus.

Mašinų „akių“ ligos

Eismo saugumo problemas analizuojantys ekspertai skelbia, kad iki 90 proc. eismo įvykių yra susiję su vairuotojų regėjimu ir matomumu. Vadinasi, teisingų ir adekvačių sprendimų vairuotojai nesugeba priimti tik todėl, kad paprasčiausiai nenutuokia apie šalikelių šešėliuose tykančius pavojus. Svarbu ir tai, kad šių dalykų neįmanoma „kompensuoti“ solidžia patirtimi prie vairo, nes tiesiog tokia žmogaus fiziologija: tamsiu paros metu mūsų akys priima šviesos kontrastus kur kas prasčiau nei dieną. Dar daugiau – senstant šios srities reikalai gana sparčiai prastėja. Bendrovės 3M duomenimis, vairuotojų poreikis šviesai ir gerai matyti kas 13 metų padvigubėja. Kitaip tariant, 60-mečio sulaukęs automobilininkas mašiną turėtų papuošti net aštuoniais žibintais.

Deja, metams bėgant mūsiškės transporto priemonės ne tik neapsiginkluoja papildomomis šviesos patrankomis, bet ir esami žibintai dėl visiškai natūralių priežasčių iš tamsos išplėšia vis mažesnį kelio gabalą. Veikiami iš po kitų mašinų ratų taškomo abrazyvo jų stiklai-sklaidytuvai tampa matiniais, reflektorius nuo karščio išdega ir prasčiau atspindi šviesą, lemputės nusilpsta, žibintų korpusai praranda hermetiškumą, juose kondensuojasi drėgmė, prasideda korozija, reguliavimo mechanizmai susidėvi ir t. t. Techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ sukauptais duomenimis, žibintų būklė yra bene netvarkingiausia automobilio sistema. Statistika liudija, kad bemaž trečdalį transporto priemonių kamuoja „šviesos ligos“. Turint galvoje, kad žibintus leidžiama per techninę apžiūrą pakoreguoti, darytina prielaida, kad realiai eisme dalyvauja gerokai daugiau prastai kelią matančių ar kitus akinančių vairuotojų.

Rudenį per beveik dvi savaites Lietuvoje vykusią saugaus eismo kampaniją „Nustebink žiemą!“ buvo patikrinti 449 automobiliai, kurių vidutinis amžius siekė 15 metų. Net trys ketvirtadaliai automobilių turėjo blogai šviečiančius žibintus – dalis buvo tokie blogi, kad juos būtina keisti. Beveik kas penktam automobiliui nustatyta, kad reikia poliruoti žibintų gaubtus, 39-iems būtina juos keisti dėl išdegusių reflektorių, sugedusio reguliavimo mechanizmo, dalis žibintų buvo skirti automobiliams, važinėjantiems šalyse, kur eismas vyksta kairiąja kelio puse.

Kad visa tai nėra smulkmena, liudija kruvina avaringumo statistika: tamsiu paros metu mūsų šalyje įvyksta kas ketvirta avarija, kurioje būna sužalojami ar žūsta žmonės. Automobilių kelių direkcijos turimais duomenimis, pastaraisiais metais sutemus Lietuvoje kasmet vidutiniškai žūdavo apie 60 pėsčiųjų – maždaug 3 kartus daugiau nei dieną. Jeigu kelkraščiais judantys pėstieji ir dviratininkai neturi atšvaitų ar žibintų, tikimybė pakliūti į kruviną incidentą, palyginti su šviesiu paros metu, išauga net iki 8 kartų.

Žibintų evoliucija

Šiek tiek atidžiau panagrinėjus technikos istoriją, aiškėja, kad ir patys automobilių konstruktoriai ilgą laiką žibintus laikė antraeiliu dalyku. Iki XXI a. pradžios tai buvo viena lėčiausiai evoliucionavusių mašinos sistemų. Po to, kai 1913 m. „Bosch“ oficialiai pristatė automobiliams skirtus elektrinius žibintus, kitas iš tiesų reikšmingas žingsnis žengtas tik 1971-aisiais. Tada tos pačios kompanijos „Bosch“ inžinieriai surengė pirmosios H4 lemputės su integruotomis artimųjų ir tolimųjų šviesų perjungimo galimybėmis premjerą. Tai tapo automobilių žibintų klasika – halogeninės lemputės buvo ir tebėra nebrangios, o esant reikalui pakeičiamos be serviso meistrų pagalbos. Tiesa, naudojant tas pačias halogenines lemputes ilgiau nei metus, jos pradeda blankti, praranda savo pradinį ryškumą. Vidutinis halogeninių lempučių gyvavimo laikas – iki 500 valandų.

Kito revoliucinio proveržio reikėjo laukti dar kelis dešimtmečius. 1991 m. septintos serijos BMW modelyje pirmą kartą panaudoti ksenoniniai žibintai. Palyginti su halogeniniais žibintais, ksenoniniai generavo beveik tris keturis kartus galingesnį šviesos srautą (iki 6 000 liumenų), užtikrino efektyvesnį šoninį apšvietimą. Dėl šių priežasčių kartu su ksenoniniais žibintais automobilis privalėjo gauti automatinį šviesos nuotolio reguliavimą bei žibintų plovimo įrangą, todėl jų kaina buvo nekrikščioniškai (nuo 1 000 iki 1 500 eurų) didelė. Kaip serijinė įranga, ksenonai dažnai buvo montuojami tik prabangiausiose modifikacijose, nors papildomos įrangos sąraše jie siūlomi beveik visų klasių automobiliams. Be to, pakeisti šiuos šviesos šaltinius galima tik automobilių servisuose.

Kokybiškai naujas etapas – LED žibintai. Pirmasis serijinis automobilis su LED žibintais – 2006 m. debiutavęs Audi R8. Maždaug 1 200–2 000 eurų automobilio kainą kilstelėję žibintai su šviesos diodais atrišo rankas dizaineriams, todėl daugelis automobilių įgavo firminius, su niekuo nesupainiojamus „veido“ bruožus, o kelio apšvietimas tapo išmanus. Žibintų sistemos identifikuoja kitus eismo dalyvius (tiek judančius ta pačia kryptimi, tiek važiuojančius priešpriešais) ir kelią apšviečia taip, kad šie lieka siaurame prieblandos koridoriuje ir nėra akinami. Tuo pat metu viskas aplink užliejama tokia šviesa, kokios galėtų pavydėti futbolo arenose vėlyvuosius mačus žaidžiantys atletai. Patys moderniausi LED žibintai netgi siejami su automobilio navigacijos sistema ir automatiškai papildomai apšviečia rizikingas sankryžas bei artimiausius posūkius. Mašinų gamintojai teigia, kad tokie žibintai „dirbs“ visą automobilio naudojimo laiką ir sunaudos 50 proc. mažiau energijos.

Erdvė saviveiklai ribota

Kitas žibintų evoliucijos žingsnis yra lazeriniai šviesos šaltiniai, sugebantys daryti tikrus stebuklus ne tik tradiciniuose mūšiuose su tamsa, bet ir galintys iš esmės pakeisti matomumą važiuojant per lietų, sningant ar susidūrus su kitais gamtos kaprizais. Tačiau šįkart plačiau panagrinėkime tokius žemiškus dalykus kaip galimybės patiems pagerinti žibintų darbą. Internetas tiesiog knibžda pasiūlymų per naktines keliones daugiau matyti, įsigyjant H4 LED lemputes, tinkančias į senų automobilių žibintų lizdus. Tai yra investavus keliasdešimt eurų be didesnių pastangų susikurti keliskart galingesnę kelio apšvietą.

Su kolega iš techninių ekspertizių įmonės „Transporto studijos“ tokio tipo lemputes nupirkome Gariūnų turgavietėje ir per porą minučių įmontavome į garbaus amžiaus Renault Espace. Šis 23 metus eksploatuojamas vienatūris neseniai buvo įveikęs privalomąją techninę apžiūrą ir turėjo idealiai sureguliuotus žibintus. Tiesa, dėl garbaus amžiaus ir aplinkos poveikio jų sklaidytuvai buvo virtę matiniais. Žibintų viduje matėsi susikaupusio kondensato lašeliai. Pačios halogeninės lemputės atrodė tokios pavargusios, kad vėlų vakarą migloje spingsojo tarsi elektrifikacijos išvengusios senos lūšnelės langai.

H4 LED lemputės senolį Renault Espace iš tiesų pakeitė beveik neatpažįstamai – žibintai skleidė tokį stiprų šviesos srautą, kad lempučių „rokiruotę“ įpusėjus ant laboratorijos sienos senojo halogeno pėdsakus buvo sunku įžiūrėti. Turguje įsigytų LED apšvietos stiprumas – 15 000 liumenų arba beveik 7 kartus daugiau nei halogeninių lempučių. Tai lyg ir sufleruoja, kad pakeitus šviesos šaltinius net ir seną automobilį galima priversti „matyti“ taip pat gerai, kaip ir naują, turintį kur kas tobulesnius LED žibintus. Deja, taip sprendžiama tik pusė problemos – kadangi senųjų žibintų reflektorius ir sklaidytuvas nesuderinti su H4 LED, šis šviesos šaltinis spindulį koncentruoja kitoje vietoje ir į aplinką siunčia aiškių kontūrų neturintį, kitus vairuotojus akinantį šviesos „debesį“.

Neatsitiktinai šiuos dalykus yra užfiksavę ir lempučių gamintojai, todėl ant tokių solidžių kompanijų kaip „Osram“ ar „Philips“ gaminių pakuočių yra užrašai, perspėjantys, kad juos draudžiama naudoti viešajame eisme. Be apribojimų H4 LED galima montuoti į miškuose ar laukuose dirbančią techniką.

Kad tokie reikalavimai nėra laužti iš piršto, įsitikinome ne tik naudodami techninės apžiūros stoties žibintų patikros stendą, bet ir atlikę nesudėtingą eksperimentą realiomis eismo sąlygomis. Atokiame Vilniaus priemiesčio kelyje išdėliojome iš putplasčio išpjautas ir tamsiais dažais nuspalvintas vaikų figūras ir paprašėme Dakaro maratonui intensyviai besiruošiančio ralio meistro Vaidoto Žalos įvertinti „patobulinimą“.

Kaip ir buvo galima tikėtis, improvizuotą kliūčių ruožą jis įveikė greitai ir be klaidų, tačiau paprašius persėsti į kitą automobilį (turintį originalius LED žibintus ir netgi naktinio matymo įrangą), prasilenkiant su nelegaliais H4 LED žibintais turinčiu Renault Espace net ir Vaidotas nesugebėjo sureaguoti į perdėliotas putplasčio figūras – viena jų buvo sutraiškyta.

„Prasilenkiant su Renault Espace atrodė, kad jis visą laiką spigina ilgosiomis šviesomis – buvo labai nemalonu ir sunku matyti, kas yra mano judėjimo trajektorijoje“, – prisipažino V. Žala.

Saugaus eismo specialistai kaip tik tokias situacijas vadina pačiomis pavojingiausiomis: jei prasilenkiantys automobiliai vienas kito vairuotoją „apdovanoja“ netikėtai dideliu šviesos srautu, akis prie naujų sąlygų prisitaiko maždaug per 10 sekundžių. Vadinasi, maždaug tiek laiko važiuojama itin prastai matant arba visai nematant, kas vyksta kelkraščiuose. Apakintas vairuotojas 20 metrų atstumu nuo priešpriešinio automobilio nemato nieko. Tokiomis aplinkybėmis nepastebimi net atšvaitą segintys ar šviesą atspindinčias liemenes dėvintys žmonės. Spėjama, kad iki 15 proc. eismo įvykių tamsiuoju paros metu įvyksta būtent dėl vairuotojų akinimo.

Sprendimas – papildomi žibintai

Tokių problemų sprendimo būdų nėra daug. Norint gerai apšviesti kelią, būtina nuolat tikrinti ir, jei reikia, koreguoti žibintų skleidžiamą šviesos srautą. Tais atvejais, kai darbo specifika verčia daug laiko važinėti tamsiu paros metu – pasirūpinti papildomomis šviesomis. Patyrę vairuotojai tvirtina, kad geras kelio apšvietimas leidžia ne tik komfortiškiau jaustis ir važiuoti didesniu greičiu tamsiuoju paros metu, bet ir sumažina susidūrimo su laukiniais žvėrimis riziką. Neatsitiktinai papildomi žibintai montuojami ant absoliučios daugumos transporto priemonių Švedijoje, Suomijoje ar Norvegijoje, kur bemaž pusmetį tenka važinėti poliarinės nakties sąlygomis. Investuoti į papildomus žibintus ypač racionalu tuose regionuose, kur eismas nėra intensyvus – tada vairuotojams nėra pagrindo būgštauti, kad bus apakinti atvažiuojantieji iš priekio.

Bendrovės „Transporto studijos“ direktoriaus pavaduotojo Ramūno Vėlavičiaus teigimu, papildomų žibintų reglamentavimo taisyklės gana paprastos. Lengvieji automobiliai gali turėti ne daugiau kaip keturis papildomus tolimųjų šviesų žibintus, o sunkvežimiai – ne daugiau kaip šešis. Bendras tokios įrangos generuojamas šviesos srautas negali būti stipresnis nei 430 tūkst. kandelų. Vienu „žibintu“ laikomas įrenginys, kuriame vienas ar daugiau šviesos šaltinių nėra nutolę vienas nuo kito daugiau kaip 15 milimetrų.

Pločio ir aukščio požiūriu papildomiems tolimųjų šviesų žibintams nėra specialių reikalavimų. Tolimųjų šviesų priekiniai žibintai gali būti įjungiami, kai pagrindinis šviesos jungiklis yra „įjungto“ priekinio žibinto arba automatinėje padėtyje. Tolimųjų šviesų žibintai gali būti įjungiami vienu metu ar poromis. Kai yra įrengti du papildomi tolimųjų šviesų žibintai (leidžiama tik N 3 kategorijos transporto priemonėse), vienu metu galima įsijungti ne daugiau kaip dvi poras. Perjungiant iš artimųjų šviesų į tolimąsias, turi įsijungti bent viena tolimųjų šviesų žibintų pora. Perjungiant iš tolimųjų šviesų į artimąsias, vienu metu turi išsijungti visi tolimųjų šviesų žibintai.

Bendrovės „Ronika ir Ko“, Lietuvoje atstovaujančios kompanijoms „Lazer“ bei „Hella“, vadovas Robertas Aukščiūnas pastebėjo, kad mūsiškėse platumose tokių stiprių paskatų, kokios yra Skandinavijoje, investuoti į papildomas šviesas nėra. Tačiau išbandžiusieji papildomus žibintus pripažįsta esant milžinišką skirtumą nuo standartinių, todėl skepticizmas tiesiog išgaruoja. LED technologijos žibintus padaro daugiau nei dvigubai efektyvesnius už įprastus. Juos gana paprasta sumontuoti, nereikia jokios išskirtinės jų priežiūros, be to, sunaudoja gerokai mažiau elektros energijos.