Mano Ūkis 2019/01
Renkamės žirnių veislę
  • Kristyna RAZBADAUSKIENĖ LAMMC Žemdirbystės institutas
  • Mano ūkis

Pastaruosius kelerius metus žirnių plotai šalyje kasmet nuosekliai didėjo. Tai lėmė palyginti gera jų kaina ir didelė paklausa pasaulinėje rinkoje, žemės ūkio politika ir kiti veiksniai. Išaugęs sėklų poreikis paskatino selekcininkus kurti daugiau konkurencingų veislių. Žirniai labiau už javus priklauso nuo gamtos sąlygų, todėl, pasirenkant veisles, pravartu įvertinti ne tik paskutiniųjų, bet ir ankstesniųjų metų derlių – kad neapsiriktumėte.

Žirnių plotų didėjimas agronominiu požiūriu labai sveikintinas, nes žirniai visais laikais buvo dirvožemio fitosanitarinės būklės gerintojai ir nemokamas gamtinio azoto šaltinis. Mokslininkai žirniais domisi jau visą šimtmetį.

Selekcijos istorija: nuo lapuotų – prie pusiau belapių

Moksliniai sėjamųjų žirnių veislių tyrimai Lietuvoje buvo pradėti praėjusio šimtmečio pradžioje, kai iš Maskvos atvykęs prof. D. Rudzinskas įkūrė Dotnuvos selekcinę stotį. Pirmiesiems bandymams buvo panaudotos 75 žirnių veislės ir selekcinės linijos, kurias D. Rudzinskas surinko ar sukūrė dar dirbdamas Maskvos selekcijos stotyje. Jau pirmaisiais bandymų metais tyrimai buvo papildyti 38 vietinėmis auginamomis žirnių veislėmis. Pasirodė, kad šalyje auginamų žirnių derlius buvo mažas ir nestabilus, dėl to reikėjo kuo skubiau atrinkti ir pasiūlyti ūkininkams veislių, tinkamiausių auginti mūsų sąlygomis. Tuo laikotarpiu visos žirnių veislės buvo lapuotos, aukštos ir auginamos mišiniuose su migliniais javais. Ištyrus daug vietinių veislių, buvo nustatyta, kad jos išaugina didelę virkščių masę, bet mažai grūdų.

Trečiojo dešimtmečio pradžioje buvo sukurtos ir plačiau auginamos tokios veislės: Rudzinsko štambiniai ir Žaliukai. Kadangi oficialios veislių registracijos sistemos nebuvo, be minėtų veislių, mažesne apimtimi buvo auginami ir kiti selekciniai numeriai ar veislės. Iš vietinių Raseinių apskrityje auginamų žirnių buvo išvesta pašarinių žirnių veislė, kuri 1942 m. buvo pavadinta Rainiais. Vėliau po karo ji buvo rajonuota.

Vėliau buvo sukurtos ir rajonuotos veislės Greitukai, Žalsviai, Kiblukai ir Ilgiai. Pastarosios dvi – jau atgavus šalies nepriklausomybę. Iš lapuotų veislių auginama tik veislė Kiblukai, kuri sukurta tuometiniame Lietuvos žemės ūkio universitete ir 1996 m. įrašyta į Nacionalinį augalų veislių sąrašą. 2011 m. veislė Kiblukai įrašyta į ES Bendrąjį žemės ūkio augalų veislių katalogą bei Nacionalinį augalų veislių sąrašą kaip saugotina veislė. Kitos senosios veislės auginamos kolekcijoje ir laikomos Augalų genų banko saugykloje. Jei reikia, genetinė medžiaga naudojama tyrimuose ir selekcijoje.

1995 m. atnaujinus žirnių selekciją, Žemdirbystės institute iš naujo buvo renkama kolekcija. Selekcinė medžiaga atsisiųsta iš įvairių šalių selekcininkų ir genų bankų. Didžiąją dalį kolekcijos sudarė pusiau belapio tipo veislės. Pasirinkta pagrindinė selekcijos kryptis – kurti pusiau belapio tipo sėjamųjų žirnių veisles. Šio tipo augalai žemesni, vietoje lapų auga ūsai. Ūsais augalai sukimba vienas su kitu ir tvirčiau stovi. Šio tipo veislės pritaikytos augti gryname pasėlyje, atsparesnės išgulimui, lengviau auginti ir nuimti derlių.

Nacionaliniame sąraše – trys lietuviškos žirnių veislės

Pernai Nacionaliniame augalų veislių sąraše buvo 16 sėjamųjų žirnių veislių. Kad veislė būtų registruojama, turi būti ištirtas jos ūkinis vertingumas. Žirniai tiriami Valstybinės augalininkystės tarnybos Kauno, Utenos ir Šilutės augalų veislių tyrimo skyriuose (AVTS). Nuo 2018 m. žirnių tyrimai atliekami ir Pasvalio AVTS, kadangi Šilutės AVTS tyrimai nuo 2019 m. nutraukiami.

Tyrimai atliekami dvejus metus. Tyrimų duomenys statistiškai apdorojami ir lyginami su standartinėmis veislėmis. 2017 m. standartinė veislė buvo Astronaute, o 2018 m. – Ingrid ir Astronaute.  Kad veislė būtų registruojama, derlius ir kiti rodikliai turi lenkti standartinių veislių vidurkių rodiklius. Kiekvienais metais selekcininkai arba jų atstovai atsiunčia tyrimams po keletą veislų. Šiuo metu Nacionaliniame augalų veislių sąraše yra trys veislės, sukurtos LAMMC Žemdirbystės institute, Javų selekcijos skyriuje.

Simona. Ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2006–2007 m. Šilutės, Kauno ir Utenos AVTS. Tyrimo metais gautas vidutinis 3,15 t/ha grūdų derlius. Didžiausias derlius – 4,05 t ha-1 buvo išaugintas 2007 m. Kauno AVTS. Sėklos vidutinio stambumo, 1 000 jų vidutinis svoris – 219,81 g. Atskirais tyrimų metais išaugintose Simona veislės žirnių sėklose nustatyta 20,7–25,8 proc. baltymų. Augalų vidutinis aukštis palyginti nedidelis – tik 72 cm. Jų atsparumas išgulimui įvertintas 6,6 balo. Simona veislės žirnių atsparumas išgulimui yra didesnis (0,7 balo) už standartinių Tinker ir Canis veislių. Grūdai labai gerai laikosi ankštyse. Žirnių veislė Simona į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir ES žemės ūkio augalų rūšių veislių bendrąjį katalogą įrašyta 2008 metais.

Ieva DS. Lietuvoje ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2013–2014 m. Tyrimų duomenimis, Ieva DS vidutinis derlius gautas 5,26 t ha-1. Didžiausias derlius 7,23 t ha-1 išaugintas 2014 m. Kauno AVTS. Veislė išsiskyrė didesniu atsparumu išgulimui – 6,7 balo, standartinė veislė – 6,1 balo. Vidutinis augalų aukštis – 104,3 cm. Sėkla vidutinio stambumo, tyrimo metų vidurkis 234,4 g. Sėklos gerai laikosi ankštyse. Jų atsparumas išbyrėjimui įvertintas 8,8 balo. Vidutinis baltymų kiekis siekė 23,3 proc. Ieva DS yra ilgesnio vegetacijos periodo – 89 dienos, o standartinės veislės – 83 dienos. Atspari pašaknio ligoms ir žirnių askochitozei. Į Nacionalinį augalų veislių sąrašą ir ES bendrąjį augalų veislių katalogą įrašyta 2015 m.

Jūra DS. Šios veislės Valstybiniai ūkinio vertingumo tyrimai atlikti 2015–2016 m. VAT Kauno, Pasvalio ir Utenos AVTS. Vidutinis derlius gautas 5,56 t ha-1. Didžiausias derlius (7,11 t ha- 1) išaugintas 2016 m. Kauno AVTS. Kiti vidutiniai duomenys: 1 000 sėklų masė – 261,8 g, vegetacijos periodas – 91,2 d., aukštis – 90,4 cm, išgulimo įvertinimas – 6,8 balo, atsparumas grūdų išbyrėjimui – 9 balai (1 – blogiausias, 9 – geriausias rodiklis). Grūdų baltymingumas 24,6 proc. – t. y. 6 proc. daugiau už standartinių veislių vidurkį. Žirnių augintojams svarbu ir tai, kad veislė atspari pašaknio ir lapų ligoms. Tai vienintelė registruota veislė Lietuvoje, kurios grūdai yra žali.

Tyrimai Dotnuvoje

Lentelėse pateikiami žirnių veislių tyrimo rezultatai, gauti Žemdirbystės institute, Dotnuvoje. Veislės kartu su standartinėmis veislėmis auginamos greta, 4 pakartojimais po žieminių kviečių. Sėjomainos laukuose vyraujantis dirvožemis yra giliau karbonatingas sekliai glėjiškas rudžemis. Dirvožemio rūgštumas pH KCL 5,3–7,0. Dirvoje esantis fosforo ir kalio kiekis buvo 170–255 mg kg-1 P2O5 ir 131–236 mg kg-1 K2O. Pasėlis auginamas pagal žirnių auginimo technologiją.

Analizuojant duomenis, gautus 2016–2018 metais (1 lentelė), matyti, kad išsiskyrė 2018 m. derlius. Labiausia derlių paveikė meteorologinės sąlygos. 2016 ir 2017 m. pavasariai buvo šalti, drėgni, augalai ilgai dygo – atitinkamai 23–22 dienas, o 2018 m. sudygo per 15 dienų. Bet apskritai 2016 ir 2017 metai buvo palankūs žirniams augti. Temperatūrų ir kritulių kiekiai buvo panašūs į daugiamečius vidurkius, išskyrus liepos mėnesius. Bandymai buvo nukulti iki lietingo periodo ir derliui įtakos neturėjo. 2018 m. žirnių derliui didžiausią įtaką padarė nuo birželio trečiojo dešimtadienio prasidėjęs drėgmės trūkumas.

Derlingiausios veislės 2016 m. buvo DS 3637-2 (6,11 t ha-1), Jūra DS (5,37 t ha-1), Salamanca (5,19 t ha-1). Mažiausią derlių subrandino veislės Alvesta, kuri nuo derlingiausios DS 3637-2 atsiliko 2,07 t ha-1. 2017 m. didžiausią derlių užaugino naujai Lietuvoje registruotos veislės Lump (6,14 t ha-1), Karpate (5,81 t ha-1) ir standartinė veislė Astronaute (5,65 t ha-1), tačiau, žiūrint į šių veislių sėklų derlių 2018 m., matyti, kad jų derliaus sumažėjimas buvo pats didžiausias. Mažiausią derlių 2017 m. užaugino veislė Ingrid (4,19 t ha-1) – atsiliko nuo derlingiausios veislės Lump 1,95 t ha-1.

2018 m. visos augintos veislės dėl sausos vasaros subrandino mažesnį derlių. Mažiausiai į sausrą reagavo perspektyvios Žemdirbystės instituto linijos DS 3795-3 (3,47 t ha-1), DS 3637-2 (3,35 t ha-1) ir veislė Casablanca (3,36 t ha-1). Kaip ir 2016 m. mažiausią derlių užaugino veislė Alvesta (2,71 t ha-1). Derliaus skirtumas tarp derlingiausios ir mažiausiai derlingos veislės nėra toks ryškus kaip 2016 ir 2017 m. – tik 0,76 t ha-1.

Suskaičiavus veislių derliaus vidurkius, didžiausią derlių užaugino linija DS 3637-2 (4,77 t ha-1), veislės Lump (4,63 t ha-1) ir Casablanca (4,77 t ha-1). Mažiausias derlius gautas veislės Simona (3,88 t ha-1), ji atsiliko nuo derlingiausios veislės 0,75 t ha-1. Reikia atkreipti dėmesį, kad tik linija DS 3637-2 2016 ir 2018 m. buvo tarp trijų derlingiausių veislių. Tai rodo veislės plastiškumą ir prisitaikymą augti šio klimato sąlygomis. Visos kitos veislės derliumi išsiskyrė tik kai kuriais metais. Dauguma veislių yra derlingesnės už standartines Astronaute ir Ingrid.

Selekcininkai ir pastabesni ūkininkai seniai atkreipė dėmesį, kad naujai registruotų veislių derliai dažnai būna didesni negu seniau augintų veislių. Sakome, kad atvežtos neaugintos mūsų sąlygomis sėklos duoda vadinamąjį „naujumo“ efektą. Tiriant veisles kolekcijose daug metų, matyti, kad keičiasi tų pačių žirnių veislių derlius, net vegetacijos trukmė. Tam įtakos turi patogenai, kurie kinta, ir kažkada buvusi jiems atspari veislė praranda atsparumą. Be jų, veikia ir kiti veiksniai, apie kuriuos kartais nė nenumanome.

Meteorologinių sąlygų įtaka

Žirnius labai veikia meteorologinės sąlygos, tai matyti iš lentelėje pateiktų agrobiologinių duomenų. Ryškiausiai tai parodo augalų aukštis. 2017 m., esant palankioms augimo sąlygoms, augalų aukštis buvo nuo 60 iki 84 cm. 2018 m. dėl drėgmės trūkumo augalų aukštis siekė tik nuo 49 iki 71 cm. Linija DS 3795-3 užaugino aukščiausius augalus: 84 cm 2017 ir 71 cm – 2018 metais. Veislės Karpate augalai buvo žemiausi, atitinkamai 59 ir 49 cm. Vienintelės linijos DS 3637-2 augalai mažai reagavo į drėgmės trūkumą ir augalų aukštis 2018 m. buvo 2 cm didesnis negu 2017 m. Visų kitų veislių aukštis 2018 m. sumažėjo nuo 5 iki 16 cm. Labiausiai drėgmės trūkumas paveikė veisles Astronaute (-16 cm) ir Alvesta (-14 cm).

Augalų atsparumas išgulimui labai priklauso nuo augalų aukščio, subrandinto derliaus, ūsų sukibimo stiprumo, pašaknio ligų pažeidimo, veislinių savybių ir meteorologinių sąlygų. Lyginant šiuos tyrimo metus matyti, kad 2018 m. visos veislės įvertintos 9 balais (1 – augalai visiškai išgulę, 9 – visiškai statūs, išgulusių nėra). Didžiausią įtaką darė mažas derlius, sveiki augalai ir sausas klimatas. 2017 m. išryškėjo veislių atsparumas išgulimui. Net penkios veislės (Astronaute, Simona, Ieva DS, Alvesta, Karpate) įvertintos 7 balais. Atspariausios išgulimui veislės (Ingrid, Respect, Casablanca ir Salamanca) įvertintos 9 balais (jeigu veislė įvertinta 7 balais, tai pasėlį galima normaliai kulti, o 5–6 balais įvertintos veislės rizika išgulti jau didelė, ypač jeigu bus per daug patręšta azotu).

Augalų masinio žydėjimo laikas priklauso nuo augalų sudygimo laiko ir meteorologinių sąlygų augimo laikotarpiu. Šis laikotarpis svarbus apsaugant augalus nuo kenkėjų. 2017 m. augalai sudygo gegužės 10 d., o 2018 m. – gegužės 1 dieną. Sudygimo laikas buvo vienas iš veiksnių, kad augalų žydėjimo laikas 2017 ir 2018 m. skyrėsi apie dvi savaites. 2017 m. anksčiausiai pražydo veislės Simona bei Ieva DS, o 2018 m. – Ingrid ir Ieva DS. Veislė Ieva DS abiem metais pražydo anksčiausiai. Vėliausiai 2017 m. pražydo veislės DS 3795-3, Alvesta ir Velvet, o 2018 m. – DS 3637-2, DS 3795-3 bei veislė Velvet.

Augalų vegetacijos trukmė skaičiuojama nuo sudygimo iki visiškos brandos. 2017 m. anksčiausiai subrendo veislė Ingrid (84 d.), o 2018 m. – veislės Alvesta, Casablanka (74 d.). Ilgiausias vegetacijos periodas 2017 ir 2018 m. buvo linijos DS 3795-3 atitinkamai 92 ir 82 dienos.

Analizuojant 1 000 sėklų masės rodiklį matyti, kad 2017 m. stambiausią sėklą subrandino veislės Ingrid (316,2 g), Velvet (313,6 g) ir Karpate (313,6 g), o smulkiausia sėkla buvo veislių Casablanca (266,0 g) ir Astronaute (270,8 g). Pernai visų tirtų veislių 1 000 sėklų masė buvo mažesnė. Smulkiausia sėkla buvo Respect (225,4 g) ir Casablanca (229,8 g). Stambiausia sėkla buvo DS 3795-3 (274,4 g), o šios linijos sėklų svoris mažiausia skyrėsi 2017 m. ir 2018 m. (13,4 g). Šis rodiklis svarbiausias apskaičiuojant sėjos normą. Kuo stambesnė sėkla, tuo turi būti didesnė sėjos norma.

Baltymų procentas sėklose, lyginant 2017 m. ir 2018 m., skyrėsi nuo 3,3 ik 6,6 procento. 2018 m. ryškų baltymų sumažėjimą lėmė drėgmės trūkumas antroje augalų vegetacijos pusėje. Daugiausia baltymų 2017 m. sukaupė veislės Velvet (25,5 proc.) ir Astronaute (23,8 proc.), o 2018 m. veislė Velvet (19,5 proc.) bei linijos DS 3637-2, DS 3795-3 (18,5 proc.).

***

Renkantis veislę, svarbu atkreipti dėmesį į auginimo metų meteorologines sąlygas, dirvožemį, kuriame atlikti tyrimai, juk Pasvalio, Kauno ar Utenos AVTS dirvožemiai labai skiriasi. Skirtingų regionų augintojams rekomenduojama aplankyti arčiausiai esančias tyrimų stotis ir apžiūrėti naujausias tiriamas veisles. Ūkininkai visada kviečiami apsilankyti LAMMC Žemdirbystės institute ir pasidomėti naujausiomis registruotomis veislėmis – čia bandymuose ir kolekcijoje kasmet sėjamos Lietuvoje registruotos veislės, nes selekcininkui svarbu palyginti savo selekcinę medžiagą su jau sukurtomis naujausiomis veislėmis.

***

Lietuvoje užaugintų ir aprobuotų ankštinių sėklinių pasėlių plotas pastaraisiais metais mažėja. Pavyzdžiui, 2017 m. buvo aprobuoti 10-ies veislių žirnių sėkliniai pasėliai, kurių plotas sudarė 5,16 tūkst. ha, ir dar 6 veislių 585 ha aprobuoti ekologinėje sėjomainoje. 2018 m. aprobuoti tik 6 veislių žirnių sėkliniai pasėliai, kurių plotas siekė vos 2,15 tūkst. ha, ir dar 4 veislių 295 ha ekologinėje sėjomainoje.

***

Pastaraisiais metais augalų vegetacijos pabaigoje esant drėgmės trūkumui ilgesnio vegetacijos periodo veislės būna „sudžiovinamos“, tai pakenkia derliui ir jo kokybei. Dėl to žirnių sėklos spalva būna nevienoda, dalis geltonų sėklų būna su žalsvu atspalviu.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai