Mano Ūkis 2019/01
Pelno apskaičiavimas ir finansinės atskaitomybės sudarymas
  • Edita KIUBERIENĖ, LŽŪKT
  • Mano ūkis

Ūkininkai skatinami kooperuotis, steigti bendroves, kad iš tiekėjų galėtų pigiau įsigyti atsargų ar medžiagų, o supirkėjai brangiau supirktų ūkininkų užaugintą žemės ūkio produkciją. Tačiau įsteigus juridinį vienetą kyla klausimų: kiek mokėti nuo uždirbto pelno, kokias finansines ataskaitas pildyti rengiant finansinę atskaitomybę ir, visų svarbiausia, kokį mokesčio tarifą taikyti apskaičiuojant pelną.

Standartinis pelno mokesčio tarifas šiuo metu yra 15 proc. Nuo 2018 m. sausio 1 d. vienetų, kurių sąrašuose esančių darbuotojų vidutinis skaičius neviršija 10 asmenų ir mokestinio laikotarpio pajamos neviršija 300 000 eurų, pirmojo mokestinio laikotarpio apmokestinamajam pelnui taikomas 0 proc. mokesčio tarifas. Pajamų mokesčio įstatymo (PMĮ) 5 str. 3 dalyje nustatytas nulinis tarifas taikomas tik tokiam vienetui, kurio dalyvis (dalyviai) yra fizinis asmuo (fiziniai asmenys), ir tik tuo atveju, kai per tris vienas po kito einančius mokestinius laikotarpius, įskaitant pirmąjį mokestinį laikotarpį, vieneto veikla nėra sustabdoma, vienetas nėra likviduojamas, reorganizuojamas ir vieneto akcijos (dalys, pajai) nėra perleidžiamos naujiems dalyviams.

Kooperatinių bendrovių (kooperatyvų), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, įskaitant kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) pajamas už parduotus (įsigytus iš savo narių šių narių pagamintus) žemės ūkio produktus, apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 5 proc. mokesčio tarifą.

Žemės ūkio veiklą vykdančių vienetų (išskyrus kooperatines bendroves), kurių per mokestinį laikotarpį daugiau kaip 50 proc. pajamų sudaro pajamos iš žemės ūkio veiklos, 2018 m. mokestinio laikotarpio apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 10 proc. mokesčio tarifą.

Tuo atveju, kai žemės ūkio veiklą vykdančio vieneto mokestinio laikotarpio pajamos iš žemės ūkio veiklos sudaro mažiau kaip 50 proc. jo pajamų, tokiems vienetams taikoma bendra apmokestinamojo pelno apmokestinimo taisyklė, t. y. pagal PMĮ 5 str. 1 d. 1 punkto pakeitimą, tokių vienetų apmokestinamasis pelnas apmokestinamas taikant 15 proc. tarifą.

Pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) 2 str. 33 dalį pajamomis iš žemės ūkio veiklos laikomos pajamos iš žemės ūkio produktų gamybos, kaip tai apibrėžta Žemės ūkio, maisto ūkio ir kaimo plėtros įstatyme, pajamos iš Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintame sąraše nurodytų paslaugų žemės ūkiui teikimo, taip pat pajamos, gautos realizuojant iš savo ūkio žemės ūkio produktų pagamintus maisto produktus.

Žemės ūkio veiklai yra priskiriama:

  • žemės ūkio produktų pagaminimas ir apdorojimas;
  • savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų perdirbimas;
  • maisto produktų gamyba iš savo pagamintų ir apdorotų žemės ūkio produktų ir šių produktų pardavimas;
  • paslaugos žemės ūkiui pagal Vyriausybės 2012-01-25 nutarimą Nr. 76 „Dėl paslaugų žemės ūkiui sąrašo patvirtinimo“.

Atkreiptinas dėmesys, kad nuo 2018 m. sausio 1 d. leidžiamiems atskaitymams galima priskirti tik 50 proc. išlaidų reprezentacijai ir tik sumą, neviršijančią 2 proc. metinių pajamų. Anksčiau atskaitomai sumai metinių pajamų kriterijus nebuvo taikomas ir į leidžiamus atskaitymus buvo leista įtraukti iki 75 proc. sąnaudų.

Į PVM atskaitą galima traukti tik leidžiamais atskaitymais pripažintų reprezentacinių sąnaudų sumą. Taip pat sutrumpintas sąrašas išlaidų, kurių negalima priskirti reprezentacinėms sąnaudoms. Nuo 2018 m. sausio 1 d. reprezentacijai draudžiama priskirti tik azartinius lošimus.

Finansinių ataskaitų rinkiniai

Kadangi žemės ūkio bendrovės ir kooperatinės bendrovės turi juridinio asmens statusą, todėl, sudarant finansines ataskaitas, turi atsižvelgti į savo dydį. Įmonės suskirstytos į keturias grupes pagal grynųjų pajamų, turto ir vidutinio sąrašuose esančių darbuotojų skaičiaus rodiklius.

Įmonė priskiriama labai mažų, mažų ar vidutinių įmonių grupei, jeigu bent du iš trijų rodiklių neviršija nustatytų grupės rodiklių.

Labai mažos įmonės gali pasinaudoti išimtimi ir sudaryti:

  • trumpą balansą;
  • trumpą pelno (nuostolių) ataskaitą.

Labai mažoms įmonėms nereikia rengti nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos, aiškinamojo rašto ir metinio pranešimo, tačiau prie balanso turi užpildyti specialią lentelę, kurioje nurodo vadovams išmokėtas ir paskolintas sumas, gautas garantijas ar pačios įmonės laiduotas sumas, užstatus, pasižadėjimus dėl pensijų, supirktas savo akcijas.

Jeigu labai mažos įmonės nenori pasinaudoti išimtimi ir rengti trumpų ataskaitų, jos gali pildyti mažoms įmonėms nustatytas finansinių ataskaitų formas.

Mažos įmonės gali sudaryti:

  • sutrumpintą balansą;
  • pelno (nuostolių) ataskaitą;
  • aiškinamąjį raštą.

Jeigu pageidauja, mažos įmonės gali sudaryti didelėms įmonėms nustatytą nesutrumpintą balansą, taip pat nuosavo kapitalo pokyčių ir pinigų srautų ataskaitas. Mažos įmonės neprivalo rengti metinio pranešimo, o informaciją apie savų akcijų supirkimą gali atskleisti aiškinamajame rašte.

Didėlės ir vidutinės įmonės turi sudaryti visą finansinių ataskaitų komplektą:

  • balansą;
  • pelno (nuostolių) ataskaitą;
  • pinigų srautų ataskaitą;
  • nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitą;
  • aiškinamąjį raštą.

Kartu su finansinėmis ataskaitomis didelės ir vidutinės įmonės turi pateikti metinį pranešimą.

Finansines ataskaitas juridiniai asmenys, kurių finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, metines finansines ataskaitas turi pateikti ne vėliau kaip iki gegužės 31-osios.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai