Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos duomenimis (FAOSTAT), 2016 m. pasaulyje (skaičiuojant veikliąja medžiaga) pagaminta 213,9 mln. t azoto, fosforo ir kalio trąšų. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2012 m. Azoto ir kalio trąšų gamyba per pastaruosius penkerius metus nuolat augo, o fosforo – kito nežymiai.

Nagrinėjant trąšų gamybos pasiskirstymą žemynuose 2016 m., pastebima, kad beveik 61 proc. viso pasaulio azoto, 53 proc. fosforo ir 23 proc. kalio trąšų pagaminta Azijoje. Per penkerius metus šiame žemyne azoto gamyba išaugo 14 proc., fosforo – 7, o kalio – 12 proc. Didžiausia azoto, fosforo ir kalio gamintoja yra Kinija, gaminanti pusę viso Azijos azoto, po 65 proc. fosforo ir kalio. Apie 18 proc. Azijos azoto ir fosforo pagaminama Indijoje. Izraelyje pagaminta 20 proc. visų Azijos kalio trąšų.

Europos šalys 2016 m. pagamino 24,7 mln. t azoto – 20 proc. pasaulinio kiekio. Palyginti su 2012-aisiais, gamyba išaugo 5 proc. Tais metais Europoje pagaminta 45 proc. viso pasaulinio kalio ir 11 proc. fosforo trąšų kiekio. Rusijoje pagaminta apie 40 proc. Europos azoto, 63 proc. fosforo ir 42 proc. kalio. Nyderlanduose ir Lenkijoje pagaminta po 9 proc. azoto, Baltarusijoje ir Vokietijoje atitinkamai 34 ir 17 proc. kalio. Lietuvoje 2016 m. pagaminta 7 proc. fosforo (antroji Europos valstybė pagal pagamintų fosforo trąšų kiekį) ir 3 proc. Europos azoto trąšų.

Per penkerius metus Šiaurės Amerikoje augo azoto ir kalio gamyba, tačiau net 42 proc. sumažėjo fosforo. Kanadoje kalio gamyba minėtais metais augo, tačiau ryškus gamybos mažėjimas buvo Jungtinėse Valstijose.

Beveik 40 proc. Afrikos azoto trąšų kiekio pagaminta Egipte, 36 proc. – Alžyre, 12 proc. – Maroke. Daugiausia fosforo trąšų pagaminama Maroke, Egipte ir Tunise, atitinkamai 32, 25 ir 18 proc. Kalio trąšos gaminamos tik Zimbabvėje, Malyje ir Libijoje.

Brazilijoje 2016 m. pagaminta 38 proc., Venesueloje – 30 proc. ir Argentinoje – 22 proc. viso Pietų Amerikos azoto trąšų kiekio. Daugiau kaip pusė fosforo trąšų pagaminta Brazilijoje, Peru – 39 proc., Argentinoje – 6 proc. Pietų Amerikoje kalio trąšos gaminamos tik Čilėje (81 proc.) ir Brazilijoje (19 proc.).

Okeanijoje azoto trąšos gaminamos Australijoje ir Naujojoje Zelandijoje. Tačiau fosforo trąšos gaminamos dar ir Nauru saloje. Kalio trąšų Okeanija apskritai negamina.

Nagrinėjant užsienio prekybą trąšomis, matyti, kad didžiausius azoto kiekius importuoja Europa. Beveik pusę pasaulio azoto trąšų kiekio eksportuoja Azija ir Europa (po lygiai). Mažiausiais kiekiais su užsienio šalimis prekiauja Okeanija. Tačiau ji įveža 4 kartus daugiau azoto ir fosforo nei išveža.

Nagrinėjant užsienio prekybą trąšomis 2016 m. pagal atskiras šalis, matyti, kad gausiausiai azoto ir kalio importuojama į JAV ir Braziliją. O didžiausios trąšų eksportuotojos yra Kanada, Rusija ir Kinija.

Trąšų eksportas ir importas Lietuvoje

Iš Lietuvos azoto trąšos 2017 m. eksportuotos į 73 užsienio valstybes už 380 mln. eurų (89 proc. vertės sudarė lietuviškos kilmės eksportas). Pagrindinės eksporto kryptys – Prancūzija (15 proc.), Lenkija (12), Vokietija ir Belgija (po 9 proc.). Fosforo trąšų eksportuota už 50,4 tūkst. eurų tik į tris šalis – Latviją (79 proc.), Estiją (12) ir Lenkiją (9 proc.). Kalio trąšų eksportuota į 13 šalių už 1,8 mln. eurų (19 proc. vertės – lietuviškos kilmės eksportas). Net 43 proc. viso eksporto išvežta į Lenkiją, 17 proc. – į Latviją ir po 10 proc. – į Ukrainą ir Azerbaidžaną.

Reikšmingą eksporto dalį sudarė kombinuotosios mineralinės trąšos, susidedančios iš dviejų arba trijų (azoto, fosforo ir kalio) elementų. Tokių trąšų eksportuota už 330,2 mln. eurų į 56 užsienio valstybes (82 proc. vertės – lietuviškos kilmės eksportas). Šios trąšos buvo vežamos į Prancūziją (13 proc.), Lenkiją (10), Ukrainą (9 proc.), į Jungtinę Karalystę, Belgiją, Ispaniją ir Vokietiją (po 8 proc.).

Azoto trąšų 2017 m. į Lietuvą importuota iš 24 užsienio šalių už 79 mln. eurų. Svarbiausios šalys importuotojos – Rusija (24 proc.), Baltarusija (16), Lenkija ir Gruzija (po 12 proc.). Fosforo importuota už 71 tūkst. eurų; 99 proc. šio importo buvo iš Lenkijos ir 1 proc. – iš Latvijos. Kalio trąšų importuota iš 17 šalių už 10,5 mln. eurų. Importui iš Baltarusijos tenka 43 proc. šios vertės, iš Rusijos – 36 proc., 6 proc. – iš Uzbekistano. Į Lietuvą importuota kombinuotųjų mineralinių trąšų iš 27 šalių už 162,5 mln. eurų: iš Rusijos (už 62,0 mln. eurų), Baltarusijos (už 57,6 mln.) ir Suomijos (už 17,3 mln. eurų).

Lietuvos statistikos departamento tyrimo duomenimis, Lietuvoje žemės ūkio augalams tręšti 2017 m. daugiausia buvo naudojamos azoto trąšos – 167,1 tūkst. t, kalio – 75,9, fosforo – 53,8 tūkst. t. Didžiausi mineralinių trąšų kiekiai buvo panaudoti tręšiant žieminius ir vasarinius javus bei rapsus.

Nors mineralinės trąšos Lietuvoje per pastaruosius kelerius metus atpigo apie 20 proc. (palyginti su 2015 m. kainomis), tačiau, remiantis Tarptautinės ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros (OECD) bei Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio (FAO) organizacijų prognozuojamomis pasaulinėmis trąšų kainomis iki 2027 m., jos turėtų išaugti apie 26 proc. Kadangi prognozuojama, kad per minėtą laikotarpį pasaulyje javų bus išauginta 12 proc. daugiau, trąšų poreikis ir gamyba taip pat augs.

***

Manyta, kad ūkininkai organines trąšas pradėjo naudoti prieš 2–3 tūkst. metų, tačiau Oksfordo universiteto mokslininkai nustatė, kad Europoje žemės tręšimas siekiant gausesnio derliaus gali būti taikomas jau 4–7 tūkst. metų. Mineralines trąšas gaminti imta Europoje XIX amžiuje, o Šiaurės Amerikoje – Pirmojo pasaulinio karo metais. Dabartinėje Lietuvos teritorijoje – Klaipėdoje – pirmąjį trąšų gamybos fabriką 1869 m. pastatė Vokietijos pramonininkai. Tai buvo kaulamilčių fabrikėlis, kuris 1873 m. išaugo į superfosfatų fabriką „Union“. Šis fabrikas po Antrojo pasaulinio karo gavo „Artojo“ pavadinimą ir su pertraukomis veikė iki 1956 metų.