Progresas neįsivaizduojamas be naujų techninių ar technologinių sprendimų. Kiekvienas rastas naujas sprendimas ar technologija gerina ekonominius rodiklius (didina našumą, mažina savikainą ir pan.) arba pašalina trūkumus, iki tol naudoto proceso neigiamas pasekmes. Tarp tokių naujų sprendimų žemės ūkyje – vertikalus žemės dirbimas.

Pramonėje, kur dauguma procesų vyksta pastovioje aplinkoje, daug lengviau valdyti, kontroliuoti, keisti procesą jį tobulinant. Žemės ūkiui didelę įtaką daro išoriniai veiksniai – klimatinės sąlygos. Esant sausai dirvai, sėkmingiau dirba sunkesnė technika, deformuodama dirvą ar trupindama dirvos grumstus. Tačiau dirbant drėgnomis sąlygomis ta pati technika per daug suslegia dirvą.

Daugumos žemės ūkio padargų darbinės dalys (noragai, diskai ir pan.) horizontaliai purena storesnį ar plonesnį dirvos sluoksnį. Judant dirvoje horizontalia kryptimi ir daugybę metų dirbant tuo pačiu gyliu dirvos sluoksniai sutankinami ir susidaro padai (arimo, skutimo). Augalai dažnai neįveikia pado ir jų šaknys formuojasi viršutiniame dirvos sluoksnyje, kur gali trūkti drėgmės. Sumažinti arba net išvengti pado susidarymo padeda vertikalaus dirvos dirbimo padargai, kurių darbinės dalys dirvą pastumia į šonus ar pakelia į viršų, nesudarydamos pado. Toks dirvos dirbimas 1970–1980 metais pradėtas taikyti JAV, vėliau Kanadoje, o dabar pietinėje Europoje, taip pat ir Lietuvoje.

Pirmiausia svarbu suardyti visus esamus dirvos padus ir nesukurti naujų. Seklų vertikalų dirvos purenimą atlieka diskai banguotais kraštais ir dirbantys vertikalioje plokštumoje. Dirbimo gylis priklauso nuo norimo tikslo ir gali būti nuo 2–3 iki 12 cm. Gilesniam dirvos sluoksniui (20–35 cm) purenti naudojami purentuvai, keliantys dirvą iš apačios į viršų be sluoksnių sumaišymo.

Parodoje „Ką pasėsi...2018“ lankytojai galėjo susipažinti su firmos „Great Plains“ diskiniu skutikliu Turbo-Max, sukomplektuotu su vertikaliais banguotaisiais diskais. Ši technika priskiriama vertikalaus dirvos purenimo technologijai.

Įsiskverbdami į dirvą skutiklio banguotieji diskai kiek pastumia žemes į šonus, išjudindami visą paviršiaus sluoksnį. Skutiklio diskai eilėje sumontuoti kas 19 cm, o dvi eilės banguotųjų diskų supjausto ir supurena 9,5 cm pločio juosteles. Po supurentu sluoksniu lieka nesutankinta dirva su atvirais kanalais. Dirvos purenimo intensyvumą galima padidinti pasukant diskų sekciją 3 laipsniais nuo važiavimo krypties – taip didėja žemės pastūmimas į šonus.

Banguotieji diskai leidžia purenti dirvą nuo 3–5 iki 12 cm gyliu (palyginimui: sferiniai ir kūginiai diskai paprastai dirba nuo 6–8 iki 15 cm gylio). Sujudintą dirvą trupina pirštuotieji volai ir ardelinis (vadinamasis lystelinis) volas. Vienodai sekliai supurentoje dirvoje išbyrėjusios augalų bei piktžolių sėklos turi geresnes sąlygas sudygti. Tai labai aktualu laukams po rapsų nuėmimo. Giliau supurenus dirvą tradiciniais skutikliais, daug rapsų sėklų patenka (yra užpilamos) į gilius sluoksnius, iš kurių nesudygsta, bet lieka gyvybingos. Po kelerių metų kitu dirvos purenimu iškeliamos sėklos į paviršių, rapsai sudygsta ir tampa kitų augalų priemaiša, todėl jiems sunaikinti reikia papildomo purškimo. Kadangi banguotieji diskai mažai maišo dirvos sluoksnius net ir giliau supurentoje dirvoje, didesnė dalis pabirų lieka paviršiniame sluoksnyje ir geriau sudygsta.

Kita dirvų skutimo paskirtis – sumaišyti ražienas ir augalines liekanas su dirvožemiu, norint paspartinti jų mineralizavimą ir tolygiau paskirstyti dirvos sluoksnyje. Vertikalūs diskai palieka dirvos paviršiuje daugiau augalinių liekanų, ypač sekliai purenant, nei sferiniai ar kūginiai diskai, bet pakartotiniu važiavimu dirva sėjai labai gerai paruošiama.

Dar viena skutiklių funkcija – lauko paviršiaus ir technikos suformuotų vėžių išlyginimas. Sekliai dirbant išjudinama mažai dirvos, todėl užpilti gilias technologines vėžias vienu važiavimu neįmanoma. Rekomenduotinas atskiras gilių technologinių vėžių purenimas su kitomis mašinomis. Labai įdomus ir neįprastas yra skutiklio Turbo-Max pirštuotasis volas, kuris trupina diskų sujudintą dirvą. Atskiros volo sekcijos laisvai kabo ant skutiklio rėmo ir spaudžia dirvą tik savo svoriu, spaudimo lygis nėra reguliuojamas. Sekcijoms sutikus kliūtį (akmuo dirvos paviršiuje ar pan.), jos pakyla į viršų ir paskui nusileidžia. 2018 m. sausros išdžiovintą dirvą skutiklio volai ypač gerai trupino.

Skutiklio darbą užbaigia galinis ardelinis volas, kuris įsiskverbia į purią dirvą, trupina ir smulkina grumstus, palikdamas paviršiuje didesnės, o giliau – smulkesnės frakcijos grumstelius. Dirva lieka puri. Tradicinių skutiklių galiniai diskiniai ar žiediniai volai spaudimu gerai trupina sausą, grumstuotą dirvą, bet sutankina drėgnos dirvos paviršių.

Labai patogus belaipsnis skutiklio darbo gylio reguliavimas. Pakėlimo-nuleidimo cilindrų eiga fiksuojama paspaudus vožtuviuką ir stabdant tepalo padavimą. Sukant rankeną su sriegiu, keičiasi atstumas tarp vožtuviuko ir plokštės, kartu nustatomas nuleidimo aukštis. Vienodam per visą darbinį plotį purenimo gyliui užtikrinti sulankstomo skutiklio šoninės sekcijos nuolat patiria spaudimą, hidrauliškai perduodamą nuo sunkesnės centrinės dalies. Todėl ir į kietą dirvą diskai vienodai gerai sminga.

Sekliai purendami laukus, kur blogai peržiemojo kviečiai, siekėme paruošti dirvą vasarinių kviečių įsėjimui, palikdami kuo daugiau išgyvenusių žieminių kviečių. Sekliu purenimu išsaugojome pavasarinę drėgmę ir net kalvų viršūnėse vasariniai kviečiai sudygo labai gerai. Purenant sunkesnės dirvos lauką po žieminių rapsų nuėmimo lauko paviršiuje buvo matyti rapsų stiebai, bet jų šaknys nutrauktos, augalą buvo galima su ranka iškelti į paviršių. Būtina sąlyga – purenti reikia paįstrižai buvusioms augalų eilutėms. Po dviejų paįstrižų važiavimų – purenimo kokybė dar geresnė. Lengvoje dirvoje po rapsų užteko vieno važiavimo geram rezultatui gauti.

Purenimo kokybė laukuose po kviečių priklausė nuo dirvožemio tipo ir važiavimo greičio. Per 2018 m. javapjūtę dirvos beveik visoje Lietuvoje buvo labai sausos. Dažnu atveju tradicinė technika sunkiose dirvose negalėjo dirbti, o vertikalūs diskai lengvai smigo į žemę. Jeigu nustatę maksimalų 12 cm gylį pirmu važiavimu pasiekėme 8 cm purenimo gylį (labai kieta gilesnių sluoksnių dirva), tai antru važiavimu supurenome 12 cm gyliu.

O kaip diskai atlaikė susidūrimus su akmenimis? Labai gerai! Kai lauke vyravo iki 19 cm dydžio akmenys, girdėjosi tik diskų susidūrimo su akmenimis garsas. Nuo susidūrimo su dideliais akmenimis saugo kiekvienos diskų sekcijos spyruoklinė apsauga – lenkta plokštė.

Sunkiau pasiekti labai gerą darbo kokybę sekėsi kalvoto reljefo laukuose, kur vyravo labai skirtingas dirvožemis: apačioje – durpės, ant kalvos – sunkus molis. Važiuojant galima keisti tik diskų pastatymo kampą, nors gerai būtų mažinti purenimo gylį durpėje ir padidinti sunkiame molyje. Norint kokybiškai dirbti skutikliu, galios poreikis priklausė nuo dirvožemio ir reljefo. Važiuojant 10–14 km/ val. greičiu, lygiame lauke 6 m pločio diskinis skutiklis gerai dirbo su 300 AG traktoriumi, bet kalvotoje dirvoje kartais neužtekdavo ir 360 AG traktoriaus.

Panašūs banguotieji diskai vertikaliam dirvos purenimui montuojami ir tiesioginės sėjos sėjamosiose. Priekyje einantis banguotasis diskas supurena siaurą dirvos juostą reikiamu gyliu, diskinis sėjos noragėlis įterpia sėklas ar sėklas su trąšomis, o galiniai ratukai privoluoja eilutę. Toks sėjos principas gali būti taikomas sėjant tiesiai į ražieną arba iš karto po skutimo.

Technikos gamintojų nurodomi vertikalaus dirbimo privalumai

• Mažesnis dirvos sutankinimas.
• Efektyvesnis ir didesnis darbinis greitis.
• Pigesnis sprendimas nei tradicinis dirvos purenimas.
• Geresnis gausių liekanų paskirstymas.
• Šiltesnė dirva ankstyvai sėjai.
• Paliekama daugiau liekanų ant paviršiaus.
• Geresnė vandens filtracija, mažesnė erozija.
• Mažinamas cheminių piktžolių kontrolės priemonių naudojimas.
• Galimybė pradėti sėti į kiek drėgnesnę dirvą.