Lietuvos agrarinis sektorius per pastaruosius du dešimtmečius pasikeitė neatpažįstamai, tačiau ne tiek, kad atsistotų į vieną gretą su ES šalimis senbuvėmis. Norint išlaikyti sektoriaus konkurencingumą ir atsparumą, būtina investuoti ne tik į ūkių modernizavimą, bet ir naujausias technologijas, mokslo pasiekimų diegimą, žinių perdavimo metodus.

Šias investavimo galimybes numato Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) „Bendradarbiavimo“ priemonės veiklos sritis „Parama Europos inovacijų partnerystės veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“. Europos inovacijų partnerystės (EIP) veiklos grupių plėtrai 2014–2020 m. numatyta skirti 11,64 mln. eurų.

Pagrindinis EIP tikslas – skatinti mokslininkų, konsultantų ir ūkininkų bendradarbiavimą ES, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu, kad būtų geriau praktiškai pritaikomos naujovės, o kuriamos naujos technologijos atitiktų ūkininkų poreikius ir greičiau pasiektų rinką. EIP įgyvendinami projektai turi spręsti konkrečias žemės ūkio ar miškų sektoriaus problemas, kylančias „iš apačios“.

EIP grupių rėmimo ypatumai

EIP veiklos grupių kūrimo ir veiklos vystymo rėmimui būdinga specifika – grupę turi sudaryti ne mažiau kaip trys partneriai: žemės ir (ar) miškų ūkio veiklos subjektai (ūkininkai, miškų valdytojai), mokslo ir (arba) studijų ir konsultavimo institucijų atstovai, kiti kaimo plėtros sektoriaus dalyviai.

Paraiškos pagal veiklos sritį „Parama EIP veiklos grupėms kurti ir jų veiklai vystyti“ vertinamos dviem etapais. Pirmiausia vertinama projekto galimybių studija, kurioje pristatoma planuojama inovacija, jos nauda, t. y. ar nurodyta ūkininkavimo problematika aktuali, ar veiksmai prisidės prie Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos ir EIP tikslų pasiekimo. Vertinamas problemos sprendimo naujumas, EIP veiklos grupės sudėtis (papildomi balai teikiami EIP veiklos grupėms, kuriose dalyvauja daugiau ūkininkų), galimybių studijos parengimo kokybė.

Nacionalinė mokėjimo agentūra yra pasirašiusi 12 sutarčių dėl EIP veiklos grupių projektų rėmimo. Kol kas nėra nė vieno visiškai įgyvendinto EIP projekto, tačiau intensyviai įgyvendinami 5 pirmieji.

EIP veiklos grupės, kurių projektų galimybių studijos bus patvirtintos ministerijos, paramos paraiškas galės teikti nuo gruodžio 3 iki 2019 m. sausio 31 dienos. Europos inovacijų partnerystės žemės ūkio našumo ir tvarumo srityje priežiūros komitetas, sudarytas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2014 m. rugsėjo 9 d. įsakymu Nr. 3D-578, yra rekomendavęs ministerijai tvirtinti 8 EIP veiklos grupių projektų galimybių studijas, pagal kurias bus galima teikti paraiškas paramai dėl EIP projektų įgyvendinimo.

Ateitis su tiksliuoju ūkininkavimu

Vienas iš stambiausių šiuo metu įgyvendinamų EIP projektų – „Žinių kaupimo, perdavimo, žemės ūkio technologijų kūrimo ir jų demonstravimo centro „Inovacijų vartai“ sukūrimas. Jame dalyvauja 18 įmonių, įstaigų, organizacijų ir ūkių, tarp jų Aleksandro Stulginskio ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetai, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, įmonės „Šeduvos avininkystė“, „Šilutės veislininkystė“, „Kiaulių veislininkystė“, „Lietuvos žirgynas“ ir kt. Projektą administruoja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba.

Pasak Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Plėtros padalinio vadovo Rimtauto Petraičio, vien 2007–2013 m. Lietuvos žemdirbiai į modernią žemės ūkio techniką ir įrangą investavo apie 1 mlrd. eurų. Siekiant išnaudoti visas šios technikos galimybes, būtina išplėtoti kompetencijų tobulinimo ir paslaugų teikimo sistemą tiksliojo ūkininkavimo srityje. Žemės ūkio verslo, konsultavimo ir mokslo institucijos turėtų aktyviau bendradarbiauti ir panaudoti savo potencialą žemdirbių praktinėms, gamybinėms problemoms spręsti. Tam galėtų padėti eksperimentinių ūkių, kuriuose būtų galima išbandyti, demonstruoti žemės ūkio inovacijas gamybinėmis sąlygomis, tinklas. Svarbu sukurti duomenų bazę, kurioje būtų sukauptos jau išbandytos ir įdiegtos inovacijos. Tikimės, kad „Inovacijų vartai“ padės išspręsti šias problemas.

Šio projekto įgyvendinimo trukmė treji metai. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2019-ųjų pabaigos. Šiuo metu sukurtas Inovacijų paramos tarnybos veiklos modelis, į kurią žemdirbiai galės kreiptis, išreikšdami poreikį ieškoti sprendimo aktualiai problemai, inicijuoti atitinkamos inovacijos diegimą.

Atliktas eksperimentinių, mokomųjų ir bandomųjų ūkių kompetencijų tyrimas, identifikuotos svarbiausios minimų ūkių kompetencijos diegiant žemės ūkio inovacijas gamyboje ir suformuotas eksperimentinių, mokomųjų ir bandomųjų ūkių tinklas, apibrėžtos ir paskirstytos inovacinės temos, kuriose ūkiai toliau gilins specializaciją diegdami inovacijas. Šie ūkiai įsigijo technologinius įrenginius, kuriuos iki 2018 m. pabaigos ne tik išbandys ir ištirs, bet ir pateiks atliktų tyrimų išvadas, kurios bus įkeltos į Taikomųjų (inovacijų) tyrimų rezultatų sistemą ir taps prieinamos visiems, suinteresuotiems žemės ūkio inovacijų diegimu.

Iki 2019 m. vidurio planuojama atidaryti Tiksliojo ūkininkavimo paslaugų ir kompetencijų centrą, kuriame ūkininkai turės galimybę naudotis tiksliojo ūkininkavimo paslaugomis ar mokytis tiksliojo ūkininkavimo. Suremontuotose Centro patalpose sumontuoti veiklai būtini baldai, vyksta įsigytos įrangos testavimo veiksmai, kuriamas veiklos organizavimo modelis.

Jei bus tinkamos oro sąlygos, dar šiais metais planuojama pradėti vykdyti Technologijų demonstravimo paviljono kapitalinio remonto darbus. Jame planuojama reguliariai demonstruoti naujausią techniką ir technologijas, mokyti praktiškai valdyti tiksliojo ūkininkavimo sistemas, supažindinti su tiksliojo ūkininkavimo sistemų nauda, mokyti jomis naudotis, įgyti kompetencijų tikslingai rinktis modernią techniką dirbti vietinėmis gamybos sąlygomis.

Šiuo metu vyksta ir aktyvūs Taikomųjų (inovacijų) tyrimų rezultatų sistemos kūrimo darbai (naudodamiesi minima sistema žemdirbiai galės sužinoti apie inovacijų diegimo rezultatus, ekonominį įdiegtų inovacijų efektą, aktualių tyrimų rezultatus).

Eksperimentiniai, mokomieji, bandymų ūkiai specializuojasi įvairiose srityse, pavyzdžiui, kokybiško pieno gamybos ir tiksliųjų bei robotizuotų gyvulininkystės technologijų, gyvulių bandos valdymo, šėrimo ir jo įtakos pieno kokybei technologijų bei sistemų, inovatyvių avininkystės ūkių įrangos ir technologijų, veislinių kiaulaičių ir kuiliukų vertinimo, tiksliųjų augalininkystės technologijų, galvijų veislininkystės ir ją nulemiančių technologijų bandymo, demonstravimo bei sklaidos srityse.

Šio projekto rezultatai aktualūs visiems ūkiams, plėtojantiems pirminę žemės ūkio gamybą ir suinteresuotiems diegti inovatyvius sprendimus gyvulininkystės, augalininkystės, daržininkystės, sodininkystės, kiaulininkystės, mišriuose ūkiuose. Be to, projekto įgyvendinimo metu formuojamas atviras parodomosios gamybos tinklas, kuris veiks kaip platforma žemdirbių, specialistų, konsultantų mokymams organizuoti, pažangių technologijų sklaidai, studentų praktikoms, specialistų, konsultantų kvalifikacijos kėlimui.

Mažins sausrų ir liūčių riziką

Šiek tiek mažesnės aprėpties, tačiau labai reikšmingą žemdirbystei projektą „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ vykdo Aleksandro Stulginskio universiteto vadovaujama EIP grupė, vienijanti daugiau kaip 10 partnerių, tarp jų keturis ūkininkus ir kooperatyvą. Projekto tikslas – įvertinti dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo priemones, jų taikymo efektyvumą Lietuvoje, teikiamą ekologinę ir ekonominę naudą, siekiant didinti žemės ūkio konkurencingumą ir skatinti ūkininkus diegti moksliniais tyrimais grįstas inovatyvias technologijas, kurios užtikrina darnų gamtinių vandens išteklių naudojimą ir aplinkos puoselėjimą.

Aleksandro Stulginskio universiteto mokslininkių Ingos Adamonytės ir Nijolės Bastienės pristatomi dirvožemio drėgmės režimo reguliavimo projekto rezultatai atskleidžia melioracijos svarbą ir įtaką derlingumui. Pasak dr. N. Bastienės, klimato kaitos padarinius (vegetacijos kaitą, sausrų intensyvėjimą, kritulių kiekio pasikeitimą, dažnesnius upių potvynius bei ekstremalius reiškinius) įmanoma sušvelninti taikant naujus sprendimus, vienas iš jų – drenažo konstrukcijų pertvarkymas į reguliuojamo nuotėkio drenažo sistemas. Tokiose sistemose galima reguliuoti gruntinio vandens lygį pagal augalų poreikį ir sumažinti maistingųjų medžiagų išplovimą su drenažo vandeniu. Reguliuojamas drenažas projektuojamas laukuose, kur jau yra įrengtos požeminės drenažo sistemos. Seniau įrengtos sistemos ir daugelis rekonstruojamų ar naujai įrengiamų gali būti pritaikytos drenažo nuotėkiui reguliuoti.

Vykdant projektą „Drėgmės režimo dirvožemyje reguliavimas“ ūkininkų ūkiuose įrengta 11 šulinių. Reguliuojant drenažo nuotėkį 2018 m. gautas vidutiniškai 37 proc. didesnis žieminių kviečių derlingumas, vasarinių miežių – 25, pupų – 24 procentais.

Mokslininkų dar laukia kruopštus darbas – įvertinti, kaip drenažo nuotėkio valdymo sistemos keičia dirvožemio drėgmę, drenažo nuotėkį, maisto medžiagų išplovimą, į technologiją investuotų lėšų atsiperkamumą ir kt.

Tikimasi, jog ši technologija pasitvirtins ir sėkmingai prisidės prie žemės ūkio konkurencingumo ir gyvybingumo didinimo, nes inovacija padės valdyti žemės ūkio riziką (derliaus nuostolius), susijusią su dirvožemio drėgmės trūkumu sausringais laikotarpiais, taip pat turės ekonominį poveikį dėl efektyvesnio trąšų ir vandens atsargų naudojimo.

***

Europos inovacijų partnerystė (EIP) – tai Europos Sąjungos paramos priemonėmis remiama ūkininkų, miško valdytojų, mokslininkų, žemės ir miškų ūkio konsultantų ir kitų kaimo plėtros sektoriaus dalyvių bendra veikla, kurios siekis – taikant žinias ir inovacijas plėtoti konkurencingą ir tvarų žemės ir miškų ūkį.

***

Remiamų EIP projektų temos

• tvarus dirvožemio naudojimas, augalų produktyvumo didinimas ir produkcijos nuostolių mažinimas;
• augalų sveikata, kenksmingų organizmų ir piktžolių kontrolė;
• ūkininkavimo sistemų pritaikymas mažinant klimato kaitos poveikį;
• gyvūnų gerovės, sveikatingumo, aplinkosaugos standartų užtikrinimas gyvulininkystės ūkiuose ir gyvūnų mitybos procesų organizavimas pašarų gamybai panaudojant vietinius išteklius;
• gyvūnų veislinės vertės ir produktyvumo didinimas;
• trumpųjų maisto tiekimo grandinių valdymas ir vietos rinkų plėtra;
• agrarinė aplinkosauga ir (arba) ekologinis ūkininkavimas;
• miško ekosistemų įkūrimas nenaudojamose ir žemės ūkiui netinkamose žemėse bei ūkininkavimas jose;
• ūkio vadybos tobulinimas taikant naujas ūkio valdymo priemones;
• sodininkystės, uogininkystės ir daržininkystės technologijos;
• energijos gamyba naudojant žemės ūkio žaliavas ir jos panaudojimas žemės ūkyje ir miškininkystėje;
• žinių perdavimo sistemos plėtra.