Mano Ūkis 2018/12
Galimybės susigrąžinti skolas susidūrus su nemokiais pirkėjais
  • Rytis MARTINKĖNAS Advokatų profesinės bendrijos TVINS Ginčų praktikos grupės advokatas
  • Mano ūkis

Retkarčiais viešoje erdvėje pasigirsta nuomonių apie galimai artėjančią krizę. Kiekviena krizė ar laikinas ekonomikos sulėtėjimas paprastai lemia, kad įmonės pradeda susidurti su finansiniais sunkumais, kurie daro įtaką ir įmonėms, pardavusioms žemės ūkio produkciją supirkėjams. Šiame straipsnyje aptariamos agroverslo galimybės atgauti skolas iš nemokių verslo partnerių, analizuojami su tuo susiję praktiniai aspektai.

Daugelis girdėję, tačiau ne visi susidūrę praktikoje, jog žemės ūkio veiklą vykdantys asmenys (žemės ūkio bendrovės, ūkininkai ir kt.) turi papildomų teisinių galimybių siekti atgauti skolas iš savo verslo partnerių (žemės ūkio produkcijos supirkėjų ir pirkėjų). Šias galimybes ūkininkams suteikia specialusis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas. Jame, taip pat ir kituose teisės aktuose (pavyzdžiui, Įmonių bankroto įstatyme) agroverslui numatyta įvairių papildomų galimybių greičiau už kitus kreditorius atgauti savo skolas.

Paprastai, jeigu asmuo turi skolų, Civilinis kodeksas numato, kad pirmiausia turi būti atsiskaityta už skolas, kylančias iš žalos, padarytos dėl kito asmens sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, ir už skolas, susijusias su išlaikymu. Antrąja eile turi būti dengiamos skolos, atsirandančios iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile turi būti atsiskaityta už įvairias įmokas į biudžetą (t. y. įmokos į valstybės, savivaldybių, SODROS, sveikatos draudimo biudžetus ir kt.). Ketvirtąja eile atsiskaitoma su visais kitais kreditoriais, kurie jau yra prisiteisę skolas teismine ar neteismine tvarka (pvz., pagal vekselius). Galiausiai paskutiniąja eile turėtų būti dengiamos kitos skolos, dėl kurių kreditoriai dar neturi vykdomojo dokumento (teismo sprendimo, notaro vykdomojo įrašo ar kt.). Be to, vienos eilės skolos dengiamos pagal jų atsiradimo laiką, kalendorinio eiliškumo tvarka.

Taigi, jei žemės ūkio verslo subjekto partneris turi finansinių sunkumų, o suinteresuotas asmuo dar neturi teismo sprendimo ar kito vykdomojo dokumento arba skola atsirado neseniai, tai su suinteresuotu asmeniu bus atsiskaityta paskutiniąja eile, kai bus padengtos skolininko skolos darbuotojams, valstybei, kitiems kreditoriams, kurie jau turi teismo sprendimus ar pan., ir tik tada, kai bus atsiskaityta su kreditoriais, kurių reikalavimai atsirado anksčiau.

Tačiau jeigu skola kyla dėl neatsiskaitymo už parduotą žemės ūkio produkciją, agroverslo galimybės atgauti įsiskolinimą yra didesnės. Įstatymai ūkiams suteikia papildomų teisių ir instrumentų.

  • Visų pirma, Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas numato, kad skolos, kurios kyla iš parduotos žemės ūkio produkcijos, turi būti dengiamos ta pačia eile, kaip ir skolos valstybės ir savivaldybių biudžetams. Vadinasi, jeigu esate agroverslo atstovas, kuris pardavė žemės ūkio produkciją, ir su jumis neatsiskaitė, tai skola jums turės būti padengta pirmiau nei kitiems kreditoriams (išskyrus valstybės biudžetus ir darbuotojus).
  • Antra, jeigu gavęs žemės ūkio produkciją jos pirkėjas negali atsiskaityti su jos pardavėju žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje numatytu būdu per nustatytą atsiskaitymo terminą, gavęs rašytinį prašymą jis privalo ne ilgesniam kaip 6 mėn. laikotarpiui išduoti už patiektą žemės ūkio produkciją mokėtinos pinigų sumos dydžio vekselį arba atsiskaitymą užtikrinti laidavimu, garantija ar įkeitimu (hipoteka), jeigu žemės ūkio produkcijos pardavėjo reikalavimai vienu iš šių būdų nebuvo užtikrinti anksčiau. Skolinio įsipareigojimo užtikrinimo priemonę pasirenka žemės ūkio produkcijos pirkėjas, jeigu žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo sutartyje nenumatyta kitaip.
  • Trečia, jeigu su jumis neatsiskaitė už parduotą žemės ūkio produkciją per nustatytą terminą, tai įstatymas papildomai suteikia teisę į pavėluoto mokėjimo palūkanas be atskiro žemės ūkio produkcijos pirkėjo įspėjimo jas mokėti.

Tai, kad agroverslui šioje situacijoje numatyta papildomų galimybių, nulemia žemės ūkio gamybos ir žemės ūkio produkcijos rinkos pobūdžio specifika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad žemės ūkio reguliavimo poreikį lemia nelygiavertė žemės ūkio produkcijos gamintojų ir didmeninių pirkėjų (prekybos ir perdirbimo įmonių) padėtis rinkoje ir poreikis paremti žemės ūkio gamintojus kaip labiau pažeidžiamus civilinės apyvartos dalyvius.

Atskirai verta paminėti, kad skolininko bankroto atveju ūkininkai turi dar daugiau papildomų galimybių atgauti savo skolas už parduotą žemės ūkio produkciją. Įmonių bankroto įstatymas numato, kad juridinio asmens bankroto atveju žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai sumokėti už parduotus žemės ūkio produktus yra dengiami pirmąja eile, kartu su juridinio asmens darbuotojų reikalavimais. Kitaip tariant, žemės ūkio produkcijos pirkėjo bankroto atveju ūkininkai yra „privilegijuoti“ ir skolas gali atgauti net greičiau nei SODRA ar Valstybinė mokesčių inspekcija. Be to, įmonių bankroto atveju žemės ūkio veiklos subjektų reikalavimai iki 40 proc. reikalaujamos sumokėti sumos gali būti dengiami iš Žemės ūkio ministerijos einamaisiais metais šiam tikslui skirtų valstybės biudžeto lėšų.

Vadinasi, skolininko bankroto atveju ūkininkai įgauna dar daugiau galimybių atgauti skolą ir garantiją, jog atgaus bent dalį savo skolos net ir tuo atveju, kai skolininkas visai neturi jokio turto. Skolininko bankrotas papildomai kreditoriams suteikia galimybių kontroliuoti skolininko turto pardavimo procedūras, inicijuoti teisminius procesus siekiant sugrąžinti skolininko neteisėtai perleistą turtą ir kt. Tad jei susiduriate su nemokiu žemės ūkio produkcijos pirkėju, o pirkėjas turi ir daug kitų kreditorių, skolų valstybei ir pan., verta pagalvoti, ar nebūtų naudingiau inicijuoti tokio pirkėjo bankroto procedūrą, jeigu egzistuoja būtinos bankroto bylos iškėlimo sąlygos.

Mokėjimų eiliškumo pažeidimas gali brangiai kainuoti

Įstatymai numato tam tikras „privilegijas“ kitų skolininko kreditorių atžvilgiu. Tai kartu suteikia ir kitų galimybių apginti savo teisę į skolos atgavimą. Štai praktinis pavyzdys. Su ūkiu nėra atsiskaityta už žemės ūkio produkciją. Žinodamas, kad žemės ūkio subjekto skolininkas turi kitų kreditorių, kurie savo skolas jau išieško per antstolius, ūkininkas gali antstoliams pateikti informaciją apie tai, kad jie negali nurašyti lėšų iš skolininko sąskaitos, nes skolininkas turi aukštesnės eilės kreditorių (kreditorių, kurių reikalavimas kyla iš parduotos žemės ūkio produkcijos). Tokiu atveju vietoje to, kad tokias lėšas pasiimtų kiti kreditoriai, į jas gali pretenduoti ūkininkas. Jeigu paaiškėtų, kad skolininkas tyčia ar netyčia, apeidamas atsiskaitymų eiliškumą, pirmiau atsiskaitė su žemesnės eilės kreditoriumi ar kreditoriumi, kurio reikalavimas atsirado vėliau, tai būtų pagrindas tokį atsiskaitymą ginčyti teisme ir prašyti, kad pinigus gavęs kreditorius juos grąžintų skolininkui. Vėliau, jau sugrąžinus pinigus skolininkui, į juos galėtų pretenduoti aukštesnės eilės kreditoriai. Jeigu tokių mokėjimų, pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, atlikta daug ar didelėmis sumomis, tai gali būti pagrindas pripažinti skolininko tyčinį bankrotą.

Skolų valstybei prioritetas

Tačiau reikėtų nepamiršti, kad minėta taisyklė dėl atsiskaitymo eiliškumo svarbi ir kitu aspektu, t. y. net jeigu kreditoriaus reikalavimas kyla iš parduotos žemės ūkio produkcijos arba dažnu atveju reikalavimas kyla iš kokių nors kitų santykių, tai visada verta patikrinti, ar verslo partneris, pirkėjas ar kt., sudarydamas sandorį, dar neturi skolų valstybei. Jeigu atsitiktų taip, kad turėdamas skolų valstybės ar savivaldybės biudžetams toks skolininkas vis dėlto pirmiau atsiskaitys su jumis, net ir jums nežinant apie tokių skolų valstybės biudžetui egzistavimą, gali tekti iš skolininko gautus pinigus vėliau sugrąžinti, nes jie buvo gauti pažeidžiant atsiskaitymo eiliškumą.

Štai vienoje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nagrinėjo situaciją, kai įmonė, neturėdama pakankamai lėšų, pirmiau atsiskaitė su kreditoriumi, kurio reikalavimas atsidaro vėliau negu kitų kreditorių. Pats tokio kreditoriaus reikalavimas buvo visai teisėtas, atsiradęs dėl neatsiskaitymo už suteiktas paslaugas. Jau po skolininko bankroto bylos iškėlimo skolininko bankroto administratorius, susipažinęs su įmonės dokumentais, kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė iš to kreditoriaus, su kuriuo atsiskaityta už suteiktas paslaugas, priteisti jam sumokėtą sumą, t. y. ją grąžinti bankrutavusiai įmonei. Ir nors pačių paslaugų suteikimas, jų vertė ar paslaugų kokybė nebuvo ginčijama, teismas pripažino, kad atsiskaitymas buvo atliktas neteisėtai, nes tuo metu buvo kitų skolininko kreditorių, kurių reikalavimai buvo atsiradę anksčiau. Įmonė, kuri gavo mokėjimą už suteiktas paslaugas, privalėjo dalį tokio gauto mokėjimo grąžinti.

Taigi tiek ūkininkams, tiek ir visiems kitiems asmenims, ypač sudarant didelės vertės sandorius, verta patikrinti verslo partnerio ar pirkėjo skolų valstybei būklę ar bent jau užklausti, ar toks pirkėjas neturi pradelstų skolų. Tai gali padėti išvengti nepagrįstų ginčų dėl apmokėjimo, kuris gautas pažeidžiant atsiskaitymų eiliškumą, sugrąžinimo.

Patikrinti juridinių asmenų skolų valstybei būklę galima visai nemokamai ir greitai internete. O ūkininkams, kurie parduoda žemės ūkio produkciją, verta atsiminti, kad jie turi papildomų galimybių greičiau atgauti skolas iš tokios produkcijos pirkėjų.

Naujienų prenumerata

Verslo informacija
Orai