Nuo ateinančių metų ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamoms jau nebus taikomas pereinamojo laikotarpio gyventojų pajamų mokesčio tarifas. Visų individualių veiklų apmokestinimas yra suvienodinamas taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio tarifą.

Gyventojų pajamų mokestis

Pajamoms, nesusijusioms su darbo santykiais, 2019 m. bus taikomi skirtingi 5, 15 ir 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifai, atsižvelgiant į pajamų rūšį.

5 proc. GPM tarifas bus taikomas pajamoms už parduotas atliekas, jei tų atliekų pardavimas nėra individuali veikla, o parduodamos netinkamos naudoti medžiagos ar daiktai, kurių turėtojas atsikrato ar privalo atsikratyti. Atliekomis laikomos netinkamos eksploatuoti transporto priemonės, jų dalys, baterijos, akumuliatoriai, elektros ar elektroninės įrangos atliekos, buitinės atliekos ir pan.

Pavyzdys. Ūkininkas parduoda netinkamą naudoti žemės ūkio techniką metalo laužo supirktuvei už 1 000 eurų. GPM mokestis bus 50 eurų (1 000 x 5 proc.).

15 proc. GPM tarifas bus taikomas:

• visoms individualios veiklos pajamoms, atėmus mokesčio kreditą;
• pajamoms iš paskirstytojo pelno;
• su darbo santykiais nesusijusios ir neindividualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno), kurių metinė suma neviršys 120 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).

20 proc. GPM tarifas bus taikomas:

• su darbo santykiais nesusijusios ir neindividualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno), kurių metinė suma viršys 120 VDU;
• pajamoms už parduotas atliekas, kurių metinė suma viršys 120 VDU.

15 arba 20 proc. tarifas taikomas šioms su darbo santykiais nesusijusioms ir neindividualios veiklos pajamoms (išskyrus pajamas iš paskirstytojo pelno):

• palūkanoms,
• autoriniams atlyginimams,
• iš turto pardavimo (kitokio perleidimo nuosavybėn),
• honorarams,
• azartinių lošimų laimėjimams,
• tantjemoms,
• dovanoms, prizams ne iš darbdavio ir kt.

Nuo 2019 m. ūkininkų ir kitų žemės ūkio veiklą vykdančių gyventojų pajamoms jau netaikomas pereinamojo laikotarpio 10 proc. GPM tarifas. Pajamoms iš žemės ūkio veiklos bus taikomas 15 proc. GPM tarifas, atėmus mokesčio kreditą. Taigi nuo 2019 m. suvienodinamas visų individualių veiklų pajamų apmokestinimas.

Pagal nustatytas mokesčio kredito formules individualios veiklos pelnas, neviršijantis 20 000 eurų per metus, faktiškai apmokestinamas 5 proc. tarifu, o kai metinis pelnas viršys 20 000 eurų ir bus iki 35 000 eurų per metus, taikomas pajamų mokesčio tarifas didės nuo 5 iki 15 proc. Kai pelnas sieks 35 000 eurų ir daugiau – 15 proc. pajamų mokesčio tarifas.

Gyventojų pajamų mokesčio lengvatos

Vykdant mokesčių reformą išplėstas sąrašas lengvatų, kuriomis gyventojų pajamų mokesčio mokėtojai galės pasinaudoti deklaruodami 2019 m. pajamas. Viena iš naujų lengvatų numato, kad 2019 m. apmokestinamąsias pajamas bus galima susimažinti papildomomis II pakopos pensijų kaupimo gyventojų įmokomis, kurios yra didesnės negu 3 proc. šio gyventojo pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Nuo 2019 m. gyventojams, pasirinkusiems kaupti II pensijų pakopoje, nuo jų darbo užmokesčio į pensijų fondą darbdaviai perves 3 proc. Tačiau gyventojai, norintys ir galintys prie savo pensijos prisidėti didesne dalimi, gali pasirinkti ir didesnę nei 3 proc. įmoką. Tuomet deklaruodami 2019 m. pajamas ir pateikdami metinę pajamų mokesčio deklaraciją GPM308, apmokestinamųjų pajamų mažinimui galės taikyti įmokų sumą, viršijančią 3 procentus.

Pavyzdys. Darbo užmokestis per mėnesį 2019 m. sudaro 1 289 eurus. 3 proc. gyventojo įmoka per metus sudaro 464 eurus: 38,67 Eur x 12 mėn. Gyventojas skiria papildomai 2 proc. per metus: 25,78 Eur x 12 mėn. = 309 eurai. 20 proc. GPM grąžinimas – 62 eurai (309 Eur x 20 proc.), kuriuos VMI turėtų pervesti gyventojui.

Išliko ir anksčiau galiojusios lengvatos III pakopos pensijų kaupimo ir gyvybės draudimo įmokoms. Pasikeitė tai, kad gyvybės draudimo įmokų ir pensijų įmokų į II ir III pakopos pensijų kaupimą bendra suma negalės viršyti 1 500 eurų (iki pakeitimo buvo 2 000 eurų). Bet dėl padidėjusio GPM tarifo tai iš esmės nekeis gyventojo galimos susigrąžinti GPM sumos (2 000 × 15 proc. = 1 500 × 20 proc.).

Dar viena naujovė yra tai, kad apmokestinamąsias pajamas bus galima susimažinti lėšomis, sumokėtomis už:

• pastatų (statinių) apdailos ir bet kokio remonto (išskyrus daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimą (modernizavimą) darbus;
• lengvųjų automobilių remonto paslaugas;
• nepilnamečių vaikų (įvaikių, globotinių) iki 18 metų priežiūros paslaugas (į namus ateinančių auklių ir vaikų priežiūros paslaugos popamokinėse grupėse, kai vaikai prižiūrimi mokyklos ar kitose patalpose po pamokų).

Šiai lengvatai yra nustatytos kelios papildomos sąlygos:

• darbus turi atlikti tai veiklai registruoti mokesčių mokėtojai (tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys);
• reikia turėti išlaidas ir pinigų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą faktūrą, PVM sąskaitą faktūrą, pinigų priėmimo kvitą);
• maksimali išlaidų suma 2 000 eurų.

Jei paslaugos bus pirktos iš PVM mokėtojų, tai į 2 000 eurų sumą įskaičiuojama ir gyventojo sumokėta PVM suma.

Grąžintina maksimali suma yra 400 eurų, jei pajamoms buvo taikytas 20 proc. GPM tarifas (2 000 Eur x 20 proc.), bet lengvata galės pasinaudoti abu sutuoktiniai. Šiomis lengvatomis siekiama paskatinti gyventojus rinktis legalias remonto ir vaikų priežiūros paslaugas ir taip prisidėti prie šešėlinės ekonomikos mažinimo.

Išliko galimybė susimažinti GPM įmokomis už studijas, profesinį mokymą ir palūkanas už iki 2008 m. gruodžio 31 d. paimtą gyvenamojo būsto kreditą.

Tačiau išliko ir reikalavimas, kad, nepaisant nustatytų atskirų apribojimų, bendra visų atimamų išlaidų suma negalės viršyti 25 proc. gyventojo metinių apmokestinamųjų pajamų.

Visomis numatytomis išlaidomis bus galima mažinti visas pajamų mokesčiu apmokestintas pajamas, išskyrus neindividualios veiklos pajamas už parduotas atliekas ir pajamas, nuo kurių pajamų mokestis sumokėtas įsigyjant verslo liudijimą. Taigi išlaidos atimamos iš pajamų, kurioms taikomi 15, 20 ir 27 proc. GPM tarifai.

Minimali alga

Nuo sausio 1-osios įsigalioja 3,39 euro minimalus valandinis atlygis ir 555 eurų minimali mėnesinė alga (MMA). Pagal Darbo kodekso nuostatas MMA gali būti taikoma tik nekvalifikuotam darbui.