23 10 24 Mano ukio prenumerata 2024 23 04 15 Gauti naujienas mobili žurnalas
Mano Ūkis 2018/10
Reikalavimai administraciniams aktams
  • Dr. Vytautas ŠENAVIČIUS Advokatų profesinės bendrijos TVINS advokatas ir partneris
  • Mano ūkis

Dažnam iš mūsų tenka susidurti su valstybės institucijų atliekamomis administracinėmis procedūromis, kurių metu priimami administraciniai sprendimai ir atitinkami aktai. Deja, jie ne visada suprantami ir tinkamai motyvuoti. Lietuvos teismų praktikoje pabrėžiama, kad administraciniai sprendimai turi būti aiškūs ne tik valstybės tarnautojams, bet ir asmenims, kurių atžvilgiu jie priimti.

Administraciniai sprendimai ir aktai gali būti priimami skiriant paramą (išmokas) žemės ūkio subjektams, taikant sankcijas dėl paramos (išmokų) skyrimo, sprendžiant dėl ekologinės žemės ūkio produkcijos sertifikavimo ar atsisakymo produkciją pripažinti ekologine ir kt. Kartais valstybės institucijų sprendimuose nurodytos aplinkybės bei motyvai yra nepakankamai aiškiai išdėstyti. Pavyzdžiui, agroverslo subjektui nėra suprantama, kodėl skirta viena ar kita sankcija, nėra išdėstyti teisiniai poveikio priemonės pagrindai, cituojamos teisės normos nesiejamos su konkrečia situacija, nors administraciniam aktui yra keliami atitinkami reikalavimai.

Reikalavimus atitinkantys aktai

Viešojo administravimo įstatyme nurodoma, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) bei teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės (licencijos ar leidimo galiojimo panaikinimas, laikinas uždraudimas verstis tam tikra veikla ar teikti paslaugas, bauda ir pan.) turi būti motyvuotos. Taigi šiuo nurodymu įstatymas valstybės institucijas (viešojo administravimo subjektus) įpareigoja tinkamai išdėstyti ir aiškiai motyvuoti priimamus sprendimus.

Atitinkamų nuostatų laikomasi ir Lietuvos teismų praktikoje. Teismuose akcentuojama, kad administraciniame sprendime turi būti nurodyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, drauge pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Be to, turi būti tiksliai ir aiškiai apibrėžti padaryti pažeidimai, eliminuotos bet kokios dviprasmybės, faktinė situacija apibūdinta bei pagrįsta taip, kad būtų aiški ne tik valstybės tarnautojams, atsakingiems už teikiamą paramą žemės ūkio sektoriuje, bet ir tiems asmenims, kurie tiesiogiai pretenduoja į išmokas.

Tuo atveju, jeigu administracinis sprendimas (aktas) neatitinka išvardytų reikalavimų, jo neatitikimas yra savarankiškas pagrindas administracinį sprendimą (aktą) pripažinti neteisėtu bei jį panaikinti. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad teismas kiekvienu atveju individualiai vertina, ar asmuo, kuriam administracinis sprendimas (aktas) yra taikomas, realiai galėjo suvokti administraciniame sprendime (akte) nurodytas faktines aplinkybes ir teisinius motyvus.

Reikalavimų neatitinkantys aktai

Bene dažniausiai praktikoje pasitaiko administracinio sprendimo (akto) neatitikimo įstatymo keliamiems reikalavimams atvejų, kai valstybės institucija (viešojo administravimo subjektas) administraciniame sprendime (akte): 1) nustatytų faktinių aplinkybių tinkamai nesusieja su teisės aktų nuostatomis arba 2) padaro techninių klaidų.

Pirmuoju atveju administraciniame sprendime (akte) išdėstomos faktinės aplinkybės bei išvardijamos teisės aktų nuostatos, tačiau tarp savęs tos aplinkybės ir teisės aktų nuostatos visiškai nesusiejamos ar susiejamos nepakankamai. Paprastai toks administracinio sprendimo motyvavimas subjektui, kurio atžvilgiu šis sprendimas yra priimtas, trukdo aiškiai suvokti, kokį konkretų pažeidimą jis padarė ir kaip šis pažeidimas pasireiškė. Tokį administracinio sprendimo (akto) motyvavimo ydingumą, be kita ko, atskleidžia ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Vienoje iš bylų teismas nurodė, kad jos administracinio sprendimo turinys bei išdėstymo tvarka yra ydingi, nes, išdėsčius ginčo faktines aplinkybes, iš karto buvo suformuluotas sprendimas ir tik po to išdėstytos teisės normos, kurių pagrindu toks sprendimas galėjo būti priimtas. Taigi šiuo konkrečiu atveju teisės normų taikymas nebuvo individualizuotas, nebuvo nurodyta, kurias normas savo veiksmais pažeidė pareiškėjas. Tad atkreiptinas dėmesys, kad administracinio sprendimo motyvavimas, kuriame teisės aktų nuostatos yra tik išvardijamos, o nenurodoma, kokiais konkrečiais veiksmais (ar neveikimu) jos buvo pažeistos, yra laikomas netinkamu ir neatitinkančiu įstatymo keliamų reikalavimų.

Pažymėtina, kad praktikoje pasitaiko ir tokių atvejų, kai administraciniame sprendime apskritai yra nurodytos tik sankcijos ir išvardytos teisės aktų nuostatos, tačiau beveik arba iš viso nepateikta konkrečių pažeidimo padarymo faktinių aplinkybių. Toks administracinis sprendimas (aktas) jau savaime neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, todėl teismo galėtų būti panaikintas, jei subjektas, kurio atžvilgiu priimtas administracinis sprendimas, nesutiktų su sprendimu dėl nesamų galimybių suvokti, kodėl tam tikra sankcija jam buvo paskirta.

Antruoju atveju valstybės institucija (viešojo administravimo subjektas) nurodo faktines aplinkybes ir jas susieja su teisės aktų nuostatomis, tačiau padaro tam tikrų techninių klaidų. Dėl šių klaidų subjektui tampa neaišku ir nesuprantama, kaip ir kodėl faktinės aplinkybės bei pažeidimai buvo nustatomi. Remiantis Lietuvos teismų praktika, techninės klaidos paprastai padaromos apskaičiuojant skiriamų piniginių sankcijų dydžius, atliekant tikrinimus ar šių tikrinimų pagrindu rengiant tikrinimo protokolus (ataskaitas) ir pan. Administraciniame sprendime esantys klaidingi duomenys subjektui, kuriam sprendimas yra skirtas, automatiškai sukelia atitinkamų neaiškumų ir abejonių dėl sprendimo teisingumo.

Pažymėtina, jog priėmus reikalavimų neatitinkantį administracinį sprendimą (aktą) gali būti ne tik nepagrįstai paskirta sankcija, tačiau kartu ir apsunkinta galimybė sankciją gaunančiam asmeniui ginti savo interesus, nes jam yra sunku suprasti, kokio pažeidimo padarymu jis apskritai yra kaltinamas. Todėl valstybės institucijos (viešojo administravimo subjektai) būtinai privalo laikytis administraciniams sprendimams ir aktams keliamų reikalavimų, kad priimami sprendimai būtų tinkamai motyvuoti ir aiškūs.

Sankcijų subjekto pareigos

Vadovaujantis Lietuvos teismų praktika ir sprendžiant, ar administracinis sprendimas (aktas) atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra būtina įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai: a) ar jie sukliudė konkretaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį; b) ar adresatai gali tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.

Visiškai akivaizdu, jog tam, kad administracinis sprendimas teismo būtų pripažintas neteisėtu ir panaikintas, vien subjektyvaus asmens tvirtinimo, kad administracinis sprendimas (aktas) jam yra nesuprantamas (neaiškus), nepakanka. Administracinio sprendimo neaiškumas, jo motyvacijos trūkumas turi būti akivaizdžiai objektyvus, t. y. sprendimas turi būti neaiškus ne tik subjektui, kuriam jis skiriamas, bet ir visiems kitiems asmenims. Pažymėtina, kad administracinio sprendimo trūkumais nėra laikomi tokie atvejai, kai subjektas pats nesupranta teisinio reglamentavimo, kurio pagrindu jam yra taikoma tam tikra poveikio priemonė. Taip pat jei subjektas pats nežino, kokiais konkrečiais metodais yra nustatinėjamos žemės sklypų ribos ir pan. Tais atvejais, kai subjektas stokoja konkrečių specifinės srities žinių, jis privalo kreiptis į atitinkamus specialistus, kad šie paaiškintų, ar administraciniame sprendime nurodytos aplinkybės yra nustatytos teisingai. Paties subjekto tam tikrų specifinių žinių neturėjimas nėra pagrindas administracinį sprendimą (aktą) pripažinti neteisėtu ir jį panaikinti.

Administracinių sprendimų panaikinimas

Teismui sprendžiant administracinio sprendimo (akto) panaikinimo klausimą dėl to, kad sprendimas nėra suprantamas ir tinkamai motyvuotas, kiekvienas atvejis vertinamas individualiai, aiškinantis, ar esant konkrečioms aplinkybėms asmuo galėjo suvokti jo atžvilgiu priimto sprendimo esmę. Teismas administracinį sprendimą (aktą) panaikina tik tokiu atveju, jei nustato, kad sprendimas konkrečiomis aplinkybėmis pažeidė asmens teises (trukdo asmeniui ginti savo teises). Taigi teismas administracinio sprendimo nepripažįsta neteisėtu vien formaliai.

Net ir tokiu atveju, kai teismas sprendimą pripažįsta neatitinkančiu teisės aktų reikalavimų ir jį panaikina, paprastai jis valstybės instituciją (viešojo administravimo subjektą) įpareigoja priimti naują administracinį sprendimą, kuris atitiktų įstatymo reikalavimas. Todėl dažnu atveju administracinio sprendimo panaikinimas nereiškia, kad asmeniui apskritai nebus taikoma tam tikra sankcija. Sankcijos netaikymo arba jos sumažinimo galima tikėtis tik tada, jei valstybės institucija (viešojo administravimo subjektas) sprendimą taikyti poveikio priemonę iš tiesų priėmė neturėdama tinkamo ir teisėto pagrindo.